- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-07-02
- Bylos Nr.
- 2-60-308/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kęstutis Lukošiūnas
- Ieškovas
- UAB“Druskininkų autobusų parkas“
- Atsakovas
- V. V.
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas,sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei,dalyvaujant ieškovo-UAB“Druskininkų autobusų parkas“ atstovams adv.Justinui Borevičiui ir Ina Šejanovienei ,atsakovui V. V.,jo atstovui adv. Deividui Poškai viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo-UAB“Druskininkų autobusų parkas“ ieškinį atsakovui V. V. dėl skolos priteisimo ir atsakovo V. V. priešieškinį dėl įsakymo dalies pripažinijmo negaliojančia ir nepagrįstai išskaičiuoto darbo užmokesčio priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo Atsakovo 12 168 Lt (dvylika tūkstančių vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis litus) nuostolių atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovo atstovai nurodė, kad 2008-10-30 UAB “Druskininkų autobusų parko” (toliau vadinamas – Ieškovu) valdybos sprendimu V. V. (toliau vadinamas – Atsakovu) buvo atleistas iš užimamų bendrovės direktoriaus pareigų, tačiau pastarasis vengė priimti pranešimus apie atleidimą, jo nebuvo galima rasti darbe, į valdybos pirmininko skambučius neatsakė, todėl Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas Teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki prevencinio ieškinio padavimo dienos. 2008 m. gruodžio 12 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi buvusiam UAB “Druskininkų autobusų parkas” direktoriui V. V. (Atsakovui) buvo uždrausta atlikti visus veiksmus, LR įstatymų ir UAB “Druskininkų autobusų parkas” įstatų priskirtus vadovo (direktoriaus) kompetencijai. Adolfas Savičius buvo paskirtas UAB “Druskininkų autobusų parko” (Ieškovo) laikinuoju turto administratoriumi. Teismo nutartimi jam buvo paskirtos visos UAB “Druskininkų autobusų parkas” direktoriaus teisės ir pareigos, nustatytos LR įstatymuose bei UAB “Druskininkų autobusų parkas” įstatuose. Bet buvęs UAB “Druskininkų autobusų parkas” direktorius V. V. (Atsakovas) nevykdė Kauno miesto apylinkės teismo nutarties, t.y. vilkino perduoti naujajam direktoriui visus turimus įmonės dokumentus bei kitus UAB “Druskininkų autobusų parkui” priklausančius daiktus.Tuo metu pagal 2008 m. gruodžio 12 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartį laikinuoju turto administratoriumi buvo paskirtas Adolfas Savičius, kuriam teismo nutartimi buvo paskirtos visos UAB “Druskininkų autobusų parkas” direktoriaus teisės ir pareigos, nustatytos LR įstatymuose bei UAB “Druskininkų autobusų parkas” įstatuose. UAB “Druskininkų autobusų parkas” direktoriui Adolfui Savičiui turint nedarbingumą (2009-03-31 nedarbingumo pažymėjimo Nr. 5159562), todėl pagal 2009-02-27 įsakymo Nr.9 3 punktą “direktoriui susirgus arba atostogų metu ar komandiruotės metu visas direktoriaus pareigas ir funkcijas vykdė pavaduotojas V. L. be atskiro įsakymo.
Dėl buvusio bendrovės vadovo materialinės atsakomybės
2007-02-09 UAB “Omnitel” ir buvęs UAB “Druskininkų autobusų parkas” direktorius V. V. (Atsakovas) sudarė Susitarimą dėl įrangos/paslaugų teikimo Nr. SP006639, kurio 2 punkte buvo nurodyta, kad “Šio susitarimo galiojimo laikotarpiu Omnitel suteikia 17 000 (septyniolikos tūkstančių) litų, įskaitant PVM, nuolaidą, įsigyjant mobiliojo ryšio įrangą”. Atsakovas, pasinaudodamas “Omnitel” suteikta 17 000 (septyniolikos tūkstančių) litų nuolaida mobiliojo ryšio įrangai įsigyti, iš UAB “Omnitel” Alytaus salono paėmė mobiliųjų telefonų, už 13 596,60 (trylika tūkstančių penkis šimtus devyniasdešimt šešis litus, 60 ct) litų. Mobiliųjų telefonų įsigijimą patvirtina žemiau nurodomos PVM sąskaitos – faktūros:
2007-02-21 išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr. 053338 telefonams Nokia 2610, 1 vnt vertė 321,19 Lt, viso paimta 7 vnt, kurių bendra vertė 2248,31 Lt; 2007-02-21 išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr. 053377 telefonui Sony Ericsson K800, paimtas 1 vnt, kurio vertė 1355,08 Lt; 2007-02-28 išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr. 055214 telefonams Nokia 2610, kurių 4 vnt bendra vertė 1605,93 Lt, telefonui Samsung X500, kurio 1 vnt vertė 380,51 bei telefonui Motorola V3, kurio 1 vnt vertė 550 Lt; 2007-03-07 išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr. 057358 telefonui LG KG800, kurio 1 vnt vertė 507,63 Lt; 2007-03-26 išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr. 062114 telefonui Nokia E50, kurio 1 vnt vertė 380,51 Lt, telefonui Nokia 2610, kurio 1 vnt vertė 295,76 Lt ir telefonas LG KG800, kurių 2 vnt bendra vertė 1947,46 Lt;2007-04-20 išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr. 069483 nuolaida telefono Sony Erisccon K750 SIM kortelei;2007-05-03 išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr. 072609 telefonams Nokia 2610, kurių 3 vnt bendra vertė 582,20 Lt; 2007-06-19 išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr. 088895 telefonui Nokia 7360, kurio 1 vnt vertė 507,63 Lt; 2007-07-09 išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr. 096222 telefonui Nokia 6151, kurio 1 vnt vertė 533,05 Lt; 2007-07-31 išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr. 104302 telefonui Nokia 2626, kurio 1 vnt vertė 219,49 Lt ir telefonui Nokia 6070, kurio 1 vnt vertė 295,76 Lt; 2007-10-24 išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr. 134901 nuolaida telefono Nokia 6151 SIM kortelei; 2007-10-24 išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr. 134830 nuolaida telefono Nokia 6300 SIM kortelei; 2007-11-07 išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr. 138689 telefonui LG KP200, kurio 1 vnt vertė 270,34 Lt ir telefonams Nokia 3110c, kurių 2 vnt bendra vertė 811,86 Lt; 2007-11-13 išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr. 140444 telefonui Nokia N95, kurio 1 vnt vertė 1821,19 Lt; 2008-01-09 išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr. 173956 telefonui Nokia 6070, kurio 1 vnt vertė 278.81 Lt.
Įsigytų su nuolaida mobiliųjų telefonų Atsakovas UAB “Druskininkų autobusų parkas” (Ieškovo) buhalterijoje neužpajamavo, pasinaudodamas UAB “Omnitel” nuolaida telefonams įsigyti asmeniškai. 2009 m. sausio 20 d. buvęs UAB “Druskininkų autobusų parkas” direktorius V. V. (Atsakovas) atvyko į autobusų parką ir pasirašė perdavimo aktą (toliau – perdavimo aktas). Pagal Perdavimo aktą Atsakovas Ieškovui perdavė tik vieną mobilujį telefoną Nokia N95, kurio kaina yra 1821,19 Lt (2007-11-13 PVM sąskaita – faktūra Nr. 140444), todėl liko skolingas Ieškovui skirtumą 13596,60 Lt – 1821,19 Lt = 11775,41 Lt. Atsakovas nepateikė jokių pateisinamų dokumentų, kaip buvo išnaudota UAB “Omnitel” suteikta 17 000 (septyniolikos tūkstančių) litų nuolaida įsigyti mobiliojo ryšio įrangą. Perdavimo akte Atsakovas prirašė prierašą “dėl prierašo nepateikta – pateiksiu raštišką paaiškinimą”, tačiau jokio konkretaus paaiškinimo dėl panaudotos nuolaidos iki šiol nepateikė. Atsakovas nepateikė jokių patikimų įrodymų, kad veikė bendrovės interesais ir įsigydamas mobiliuosius telefonus siekė sudaryti bendrovei finansiškai naudingas ūkines – finansines operacijas. Tai rodo Atsakovo veiksmų nesąžiningumą, neapdairumą bei veikimą asmeniniais, bet ne bendrovės interesais, todėl Atsakovui turi būti taikoma civilinė atsakomybė. Atsakovas taip pat liko skolingas Ieškovui 393,06 (tris šimtus devyniasdešimt tris litus, 06 ct) už telefoninius pokalbius, pagal pateiktas UAB “Omnitel” PVM sąskaitas – faktūras: 2009-02-01 PVM sąskaita – faktūra Nr. 2005847057 už 2009-02-01 laikotarpį 245,71 Lt ir 2008-12-31 PVM sąskaita – faktūra Nr. 2005743430 už 2008-12-31 laikotarpį 147,35 Lt. Tuo metu Atsakovas UAB “Druskininkų autobusų parkas” direktoriumi nebedirbo, tačiau ir toliau savavališkai nemokėjo sąskaitų už telefoninius pokalbius. Ieškovo sąskaitas apmokėdavo Atsakovas, todėl Ieškovas turi atlyginti Atsakovo patirtus nuostolius.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis ir kad su juo gali būti sudaroma visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-428/2008, UAB “Optimalūs sprendimai” v G.P) nurodė, jog remiantis šia įstatymo norma “bendrovės vadovui taikoma materialinė darbuotojo atsakomybė pagal bendrąsias DK nustatytas taisykles, papildomai taikant specialiuosius įstatymus”. Jie taikomi tiek, kiek turtinės bendrovės vadovo atsakomybės klausimų nereglamentuoja LR DK (LR CK 1.1 straipsnio 3 dalis). Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas. Jam taikoma tokia pat atsakomybė, kaip juridinio asmens valdymo organo nariui, nes, būdamas vienasmenis valdymo organas, administracijos vadovas yra vienintelis valdymo organo narys, atliekantis visas jo funkcijas ir vykdantis jo uždavinius. Pagal ABĮ 37 straipsnio 9 dalies 1 punktą bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, o pagal 9 punktą – už kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose nustatytų pareigų vykdymą. Atitinkamai šių teisinių pareigų nevykdymas, padaręs žalos, sukelia bendrovės vadovo, kaip darbuotojo, materialinę atsakomybę. Pagal LR CK 2.87 straipsnio 7 dalį juridinio asmens organo nariui nustatyta visiška atsakomybė už padarytą žalą juridiniam asmeniui, išskyrus atvejus jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Atsižvelgiant į tai, kad, jog bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas (ABĮ 37 str, 1 d.), teisėjų kolegija padarė išvadą, kad “pagal LR DK 255 straipsnio 5 punktą darbuotojui, kuris yra juridinio asmens valdymo organo narys, taikoma visiška materialinė atsakomybė, išskyrus atvejus, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip”.
Dėl bendrovės vadovo materialinės atsakomybės sąlygų
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-428/2008, UAB “Optimalūs sprendimai” v G.P) nurodė, kad žala kaip pagrindas vadovo materialinei atsakomybei atsirasti yra nuostoliai, padaryti ”bendrovės administracijos vadovo pareigų nevykdymu ar netinkamu vykdymu (nerūpestingai, neatidžiai, neapdairiai, per daug rizikuojant sudarant sandorius)”.
Darbuotojo materialinės atsakomybės sąlyga yra ta, kad žala padaroma neteisėta veika (LR DK 246 straipsnio 2 punktas). Neteisėta veika kaip materialinės atsakomybės sąlyga yra suprantama kaip teisinės pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Darbuotojo teisinė pareiga yra tinkamai vykdyti darbo pareigas. Jas nustato įstatymai, kiti teisės aktai, įmonės dokumentai. Bendrovės administracijos vadovo darbo pareigas ir jų turinį nustato LR DK, ABĮ, LR CK ir kiti įstatymai, bendrovės įstatai, administracijos vadovo pareiginiai nuostatai. Pagal LR CK 2.87 straipsnį juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu privalo veikti sąžiningai ir protingai. ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Bendrovės įstatuose numatyta, kad bendrovės vadovas įpareigojamas veikti bendrovės interesais. Civilinės atsakomybės taikymo prasme šios nuostatos reiškia tai, kad administracijos vadovo veiksmai ir sprendimai sudarant ir vykdant sandorius ar atliekant kitus veiksmus turi užtikrinti, kad bendrovei nebūtų padaryta nuostolių. Jos įpareigoja bendrovės vadovą veikti atidžiai ir rūpestingai, kad bendrovė nepatirtų nuostolių.Nurodė,kad pagal 2009-09-17 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadą matyti,kad kiti buhalteriniai dokumentai UAB“Druskininkų autobusų parkas“ atsakovo vadovavimo laikotarpiu buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pagal įstatymų reikalavimus,tačiau 2007-2008 m laikotarpiu buvo nesilaikyta buhalterinės apskaitos įstatymo 16 str.1d.reikalavimų ,nes buhalterinės apskaitos registruose nebuvo apskaitytas mobiliųjų telefonų pirkimas iš UAB „Omnitel“.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašo ieškinį atmesti.Nurodė,kad jis UASB „Druskininkų autobusų parkas „ direktoriumi 2007-02-09 UAB “Omnitel” sudaręs Susitarimą dėl įrangos/paslaugų teikimo Nr. SP006639, kurio 2 punkte buvo nurodyta, kad “Šio susitarimo galiojimo laikotarpiu Omnitel suteikia 17 000 (septyniolikos tūkstančių) litų, įskaitant PVM, nuolaidą, įsigyjant mobiliojo ryšio įrangą”.Pagal šį susitarimą buvo gauti 33 mobilaus tryšio telefonai,kur 32 telefonai buvo perduoti naudotis darbiniams poreikiams bendrovės darbuotojams,o vieną telefoną NOKIA naudojęs savo darbinių pareigų atlikimui.Telefonų gavimo sąskaitas perdavęs į buhalteriją,kur buvo sutarta,jog jei telefono vertė su nuolaida neviršija 300 Lt,tai toks telefonas perduodamas darbuotojui pagal nuolaidos kainą,o jeigu telefono vertė viršija 300 Lt vertę,tai skirtumą virš 300 Lt dengia pats darbuotojas.Kadangi gauti pagal nuolaidas telefonai skaitėsi po 1 Lt,tai su buhaletrija buvo nutarta jų nepajamuoti bendrovėje ir jie buvo nurašomi ,kaip mažavertis turtas .Sąskaitos-faktūros buvo rastos jo kabinete esančioje byloje surašant perdavimo aktą.Perduotų bendrovės darbuotojams telefonų sąrašai buvo surašomi galo vėliau,siekiant patvirtinti šių telefonų perdavimo faktą.Toks telefonų perdavimas bendrovės darbuotojams patvirtinamas rašytiniais įrodymais bei liudytojų parodymais ir nėra jokio pagrindo iš jo priteisti reiklaujamą telefonų vertės sumą,nes darbuotojai šiais telefonais naudojosi per nustatytą laiką ir iš UAB“Omnitel“nebuvo taikyta jokių sankcijų UAB“Druskininkų autobusų parkui“dėl 2007-02-09 Susitarimo pažeidimo.
Atsakovas pateiktu priešieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo dienos ieškovo-UAB“Druskininkų autobusų parkas“direktoriaus pavaduotojo 2009-03-12 įsakymo Nr.11 „Dėl žalos atlyginimo“ 1.2.5 punktą,kuriuo nurodyta iš jo-V. V. darbo užmokesčio išskaičiuoti 11 775,41 Lt ir priteisti iš ieškovo (atsakovo pagal priešieškinį)jam 11 775,41 Lt neišmokėto darbo užmokesčio.Atsakovas nurodė,kad ieškovas iki 2009 m kovo mėn.buvo neišmokėjęs jam priklausančio darbo užmokesčio ir prieš priimdamas sprendimą išmokėti likusias neišmokėtas išmokas dėl darbo santykių nutrūkimo priimė aukščiau nurodytą įsakymą dėl 11 775,41 Lt darbo užmokesčio išskaičiavimo iš jam priklaususio išmokėti darbo užmokesčio.Tačiau surinktais įrodymais jo kaltė civilinėje byloje dėl mobilaus ryšio telefonų neperdavimo darbuotojams nėra įrodyta,o būtent priešingai yra įrodyta,kad telefonai buvo išdalinti bendrovės darbuotojams ir jokia žala bendrovei nebuvo padaryta.
Atsakovo atstovas prašo ieškinį atmesti,o priešieškinį palaikė ir prašo tenkinti pilnai.
Ieškovo atstovai su atsakovo priešieškiniu nesutiko ir prašo jį atmesti.Nurodė,kad atsakovas prieškiniu prašo jo naudai priteisti 11.775,41 Lt jam neva neišmokėto darbo užmokesčio. Šis atsakovo reikalavimas yra nepagrįstas.
Pirma, atsakovas V. V. buvo atleistas iš UAB „Druskininkų autobusų parkas“ direktoriaus pareigų nuo 2008 m. spalio 30 d. Kaip matyti iš pridedamos UAB „Druskininkų autobusų parkas“ 2009-05-28 pažymos Nr. 30, atsakovui mokėtiną su darbo santykiais susijusią sumą sudarė 10.654,55 Lt dydžio kompensacija už nepanaudotas atostogas. Tokiu būdu nėra aišku, kuo remiantis atsakovas priešieškinyje nurodo, kad iš atsakovo darbo užmokesčio ieškovas išskaitė 11.775,41 Lt sumą, kadangi atsakovui priklausiusi kompensacijos už nepanaudotas atostogas suma jo atleidimo dieną sudarė tik 10.654,55 Lt.
Antra, teisme jau buvo nagrinėtas atsakovo ieškinys dėl jam neišmokėtų su darbo santykiais susijusių sumų išieškojimo iš UAB „Druskininkų autobusų parkas“. 2009-04-16 atsakovas kreipėsi į Druskininkų miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais išieškojimo iš ieškovo UAB „Druskininkų autobusų parkas“. Ieškinyje atsakovas reikalavo jo naudai priteisti 13.461,40 Lt išeitinę išmoką, 15.417,93 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir 35.472,64 Lt vidutinį darbo užmokestį nuo darbo sutarties nutraukimo iki ieškinio padavimo už uždelstą atsiskaityti laiką.2009-05-04 UAB „Druskininkų autobusų parkas“ pervedė atsakovui V. V. pusę jam priskaičiuotos kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas sumos – 4.285,14 Lt (pavedimo kopija pridedama – past.). Likusi dalis atsakovui priskaičiuotos kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas iš atsakovo darbo užmokesčio buvo išskaičiuota remiantis 2009-04-15 UAB „Druskininkų autobusų parkas“ direktoriaus pavaduotojo įsakymu Nr. 20 „Dėl įsakymo Nr. 11 dalinio pakeitimo“ . 2009-08-18 V. V. pateikė patikslintą ieškinį, kuriame be kita ko pripažino, kad gavo iš UAB „Druskininkų autobusų parkas“ 4.284,14 Lt kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas sumą, todėl savo reikalavimą dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo sumažino iki 4.284,14 Lt, t.y. 50 proc. sumos, kurį buvo išskaičiuota iš atsakovo minėto 2009-04-15 UAB „Druskininkų autobusų parkas“ direktoriaus pavaduotojo įsakymo Nr. 20 pagrindu .Tokiu būdu, pats V. V. pripažino ir patvirtino, kad dalį kompensacijos už nepanaudotas atostogas sumos, t.y. 4.2814,14 Lt UAB „Druskininkų autobusų parkas“ jam jau sumokėjo ir liko skolinga tik 4.285,14 Lt.
2011-06-10 daliniu sprendimu c.b. Nr. 2-86-258/2011 Vilniaus apygardos teismas iš dalies tenkino atsakovo V. V. ieškinyje dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais išieškojimo, pareikštus reikalavimus ir, be kita ko, atsakovo naudai priteisė iš ieškovo UAB „Druskininkų autobusų parkas“ 4.285,14 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas sumą (Vilniaus apygardos teismo dalinio sprendimo kopija pridedama – past.). 2011-10-14 nutartimi c.b. Nr. 2A-1506/2011 Lietuvos apeliacinis teismas aukščiau nurodytą Vilniaus apygardos teismo sprendimą dalyje dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo paliko nepakeistą (Lietuvos apeliacinio teismo nutarties kopija pridedama – past.).
Ieškovas UAB „Druskininkų autobusų parkas“ vykdydamas Lietuvos apeliacinio teismo nutartį 2011-10-19 atsakovui V. V. pervedė viso 59.533,39 Lt sumą, kurią tame tarpe sudaro ir 4.285,14 Lt atsakovui priteista kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas (2012-03-14 pažymos apie V. V. išmokėtas sumas ir pinigų sumokėjimą patvirtinančio įrodymo kopijos pridedamos – past.).
UAB „Druskininkų autobusų parkas“ 2011-10-19 įvykdžius aukščiau nurodytą Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, buvo pilnai atsiskaityta su atsakovu V. V. ir išmokėtos visos jam priklausančios su darbo teisiniais santykiais susijusios sumos. Nors atsakovui V. V. minėtas faktas yra akivaizdžiai žinomas, jis vis vien priešieškinyje pareiškė nepagrįstus reikalavimus dėl neva jam nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo. Tokiu būdu atsakovas matyt siekia tyčia suklaidinti teismą ir nepagrįstai praturtėti ieškovo sąskaita.Kadangi atsakovas V. V. jau buvo kreipęsis į teismą dėl jam neišmokėtų su darbo santykiais susijusių sumų išieškojimo iš UAB „Druskininkų autobusų parkas“,šios sumos atsakovui buvo priteistos ir UAB „Druskininkų autobusų parkas“ išmokėtos vykdant atitinkamus teismų sprendimus,tai nėra jokio pagrindo tenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimo dėl 11.775,41 Lt neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo, kadangi ieškovas yra pilnai su atsakovu atsiskaitęs.
Dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2009-03-12 įsakymo Nr. 11„Dėl žalos atlyginimo“1.2.5 p.
Priešieškinyje atsakovas reikalauja pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento (ab initio) ieškovo UAB „Druskininkų autobusų parkas“ direktoriaus pavaduotojo 2009 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. 11 „Dėl žalos atlyginimo“ 1.2.5 punktą, kuriuo nurodyta iš V. V. darbo užmokesčio išskaičiuoti 11.775,41 Lt. Toks atsakovo priešieškinio reikalavimas atmestinas.
Visų pirma, išskaita iš atsakovo darbo užmokesčio buvo atlikta ne 2009 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. 11 „Dėl žalos atlyginimo“, o 2009 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. 20 „Dėl įsakymo Nr. 11 dalinio pakeitimo“ pagrindu. Pastarasis įsakymas keitė atsakovo prie priešieškinio pridėtą 2009-03-12 įsakymą Nr. 11 „Dėl žalos atlyginimo“ ir numatė iš V. V. išmokėtino darbo užmokesčio išskaičiuoti 50 proc. mokėtinos sumos už bendrovei padarytą žalą. Pažymėtina, kad nors atsakovui apie 2009-04-15 įsakymą Nr. 20 buvo žinoma (jis minimas tiek atsakovo ieškinį nagrinėjusio pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose), tačiau atsakovas, pareikšdamas priešieškinį, tyčia klaidiną teismą, nurodydamas netikslų išskaitos iš atsakovo darbo užmokesčio atlikimo pagrindą.
Antra, Lietuvos apeliacinis teismas 2011-10-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1506/2011 nurodė, kad UAB „Druskininkų autobusų parkas“ 2009-04-15 įsakymas Nr. 20, kurio pagrindu buvo atlikta išskaitymas iš atsakovo darbo užmokesčio, buvo išleistas kai atsakovas pas ieškovą jau nebedirbo, todėl ieškovas neturėjo teisės daryti išskaitas iš atsakovui priklausiusio darbo užmokesčio. Dėl šios priežasties atsakovui buvo priteista iš jo išskaityta 4.285,14 Lt kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas suma.Tokiu būdu, Lietuvos apeliacinis teismas 2011-10-14 nutartyje c.b. Nr. 2A-1506/2011 de facto pripažino negaliojančia 2009-04-15 UAB „Druskininkų autobusų parkas“ direktoriaus pavaduotojo įsakymo Nr. 20 dalį dėl išskaitos iš atsakovo darbo užmokesčio. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo iš naujo nagrinėti klausimą dėl išskaitymo pagrįstumo, kuris iš esmės jau buvo vieną kartą teismo išspręstas.
Trečia, ieškovas UAB „Druskininkų autobusų parkas“ po 2011-10-14 Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo pilnai atsiskaitė su atsakovu, pervesdamas jam visas neišmokėtas su darbo santykiais susijusias sumas. Tokiu būdu buvo panaikintos visos neigiamos pasekmės, kurias atsakovui sukėlė minėtas 2009-04-15 UAB „Druskininkų autobusų parkas“ direktoriaus pavaduotojo įsakymas Nr. 20 dėl išskaitos iš atsakovo darbo užmokesčio. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo spręsti klausimo dėl 2009-03-12 įsakymo Nr. 11 „Dėl žalos atlyginimo“ 1.2.5 punkto pripažinimo negaliojančiu, kadangi šiuo metu ieškovas yra grąžinęs atsakovui visas sumas išskaičiuotas iš atsakovo darbo užmokesčio aukščiau minėto įsakymo pagrindu.
Ieškinys tenkintinas iš dalies,o civilinė byla dalyje dėl priešieškinio nutrauktina.
Iš 2007-02-09 UAB “Omnitel” ir UAB “Druskininkų autobusų parkas” ,atstovaujamos buvusio direktorius V. V. (Atsakovo) sudaryto Susitarimo dėl įrangos/paslaugų teikimo Nr. SP006639(t.1 b.l.78-79) matyti,kad šiuo susitarimu UAB „Druskininkų autobusų parkas“buvo suteikta 2007 metams 10 000 Lt,o 2008 metams 7000 Lt nuolaidos naudotis šios bendrovės mobilaus ryšio paslaugomis , kurio 4 punkte buvo nurodyta, kad klientas įsipareigoja turėti nemažiau 32 abonentus ir už šiuos abonentus mokės minimalius paslaugos mokesčius;7 p.nurodyta kliento atsakomybė pažeidus,šio susitarimo sąlygas,kur nutraukus anksčiau laiko naudojimąsi paslauga klientas turėtų sumokėti suteiktos nuolaidos vertę,o taip pat atlyginti UAB“Omnitel“ nuostolius susijusius su susitarimo 1 punkte nurodytų tarifų taikymu,bei sumažinus kliento abonentų skaičių numatyta sumokėti 50 Lt baudą už kiekvieną atjungtą abonentą už kiekvieną mėnesį nuo atjungimo mėnesio iki naudojimosi paslaugomis termino pabaigos.
Iš UAB“Omnitel“pateiktų sąskaitų faktūrų (t.1 b.l.61-76)matyti,kad UAB“Druskininkų autobusų parkas“buvo perduodami mobilaus ryšio telefonai ir SIM kortelės ,bei nurodyta taikomos nuolaidos.
Iš UAB“Druskininkų autobusų parkas“darbuotojų ,kurie gavo telefonus ,sudaryto sąrašo(t.1 b.l.112)matyti,kad yra patvirtinama,jog 17 bendrovės darbuotojų gavo telefonus,bei pateiktais 12 darbuotojų paaiškinimais(t.1 b.l.113-124) patvirtinama,kad darbuotojai yra gavę mobilaus ryšio telefonus.
Iš 2009-09-17 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados (t.2 b.l.41-61)matyti,kad šia išvada buvo nurodyta,kad UAB“Druskininkų autobusų parkas“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma kaip to reikalauja Buhalterinės apskaitos įstatymas ir Verslo apskaitos standartai ,tačiau 2007-2008 m laikotarpiu buvo nesilaikyta Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 str.1d.reikalavimų ,nes buhalterinės apskaitos registruose nebuvo apskaitytas mobiliųjų telefonų pirkimas iš UAB „Omnitel“.
Apklausti liudytojai M. L.(buvusi UAB „Druskininkų autobusų parkas“vyr.finansininkė),O. G. ,V. L.,O. B. patvirtino,kad bendrovė direktorius V. V. dalino bendrovės darbuotojams mobilaus ryšio telefonus.Liudytoja M. L. nurodė,kad dauguma telefonų buvo gauti su nuolaida už 1 litą ir dėl to pasitarus buvo nutarta netraukti jų į bendrovės turtą kaip mažavertį turtą.Liudytojas V. E. nurodė,kad 2008-07-02 jam pradėjus dirbti vyr.mechaniko pareigose V. A. parodė personalinį automobilį ir ten gulintį telefoną NOKIA,bet nei už mašinos, nei telefono priėmimą nereikėjo pasirašyti.Kada tapęs bendrovės UAB „Druskininkų autobusų parkas“ direktoriumi,tai bendrovės apaskaitoje telefonų nebuvo,jokių pretenzijų iš UAB“Omnitel“dėl ankstesnės sutarties dėl telefonų paėmimo ir naudojimosi jais nebuvo gavę.2010 m pabaigoje bendrovė vėl 2 metams sudarė naują sutartį ir buvo paimti nauji telefonai.
Iš 2011-06-10 Vilniaus apygardos teismo dalinio sprendimo civ.byloje Nr.2-86-258/2011(t.2 b.l.137-142) ir 2011-10-14 Lietuvos Apeliacinio teismo nutarties (t.2 b.l.143-151)matyti,kad buvo nustatyta,kad V. V. iš UAB „Druskininkų autobusų parkas“yra atleistas nuo 2008-10-30 ,priteista 13461,40 Lt išeitinė išmoka ir 4285,14 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas,priteista 33 702,90 Lt vidutinis darbo užmokestis nuo darbo sutarties nutraukimo dienos iki 2009-04-24,bei likusi šio reikalavimo dalis buvo atmesta,o taip pat priteistas vidutinio dydžio atlyginimas iki sprendimo įvykdymo.Priimdamas sprendimą apygardos teismas analizavo situaciją dėl UAB „Druskininkų autobusų parkas“2009-04-15 įsakymo Nr.20,kuriuo buvo pakeistas 2009-03-12 įsakymas Nr.11 ,dėl 50 proc.žalos atlyginimo išskaitymo iš V. V. mokėtinos 7 694,09 Lt sumos.Iš šių teismo sprendimų matyti,kad buvo išspręsti visi kilę ginčai tarp V. V. ir UAB „Druskininkų autobusų parkas“ dėl V. V. atleidimo iš UAB „Druskininkų autobusų parkas“direktoriaus pareigų ir su tuo susijusių išmokų priteisimo V. V..Tokiu būdu iš šių sprendimų matyti,kad kilę ginčai tarp V. V. ir UAB“Druskininkų autobusų parkas“dėl išmokų,susijusių su V. V. atleidimu iš užimamų direktoriaus pareigų ,yra išspręsti,t.y.buvo priteistos išmokos nuo 2008-10-30 iki sprendimo įvykdymo dienos,o dėl kitų reikalavimų ieškinys nebuvo tenkintas.Atsakovas priešieškiniu savo reikalavimus grindė 2009-03-12 UAB“Druskininkų autobusų parkas“įsakymo Nr.11 1.2.5 p.pagrindu,kur šis įsakymas buvo ieškovo pakeistas 2009-04-15 įsakymu Nr.20 ,bei apygardos teismas priimdamas sprendimą darbo išmokų priteisimo sprendimą grindė šiuo galiojančiu įsakymu.Kadangi atsakovas pateiktu priešieškiniu vėl kreipiasi į teismą dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių,kada toks šalių ginčas buvo jau išspręstas ir dėl to yra įsiteisėjęs teismo sprendimas ,tai šiuo atveju taikytinas LR CPK 293 str.1 d 3p. ir civilinė byla dalyje dėl priešieškinio nutrauktina.
Iš surinktų įrodymų visumos yra pagrindas pripažinti,kad ieškinys tenkintinas dalinai tik dėl 393,06 Lt priteisimo už atsakovo telefoninius pokalbius po 2008-10-30,kadangi iš aukščiau nurodyto 2011-06-10 Vilniaus apygardos teismo sprendimo matyti,kad atsakovas V. V. nuo 2008-10-30 nebuvo UAB „Druskininkų autobusų parkas“ darbuotojas(direktorius) ir jam po to jau nepriklausė teisė nemokamai kalbėtis turimu ieškovo mobilaus ryšio telefonu .Atsakovas nepateikė įrodymų,kad po atleidimo nuo 2008-10-30 iš UAB „Druskininkų autobusų parkas“direktoriaus pareigų jis būtų apmokėjęs nurodyta sumą už telefoninius pokalbius.
Ieškovas pateiktu ieškiniu prašė priteisti 11775,41 Lt už atsakovo įsigytą mobilaus ryšio techniką,kuri buvo po to neužpajamuota UAB „Druskininkų autobusų parkas“buhalterinėje apskaitoje ir tuo ieškovui buvo padarytas toks turtinis nuostolis.Iš surinktų įrodymų byloje visumos matyti,kad atsakovas su UAB „Omnitel“buvo sudaręs sutartį dėl ne mažiau 32 telefono abonentų įsigijimo.Iš surinktų įrodymų matyti,kad tokie telefonai iš UAB“Omnitel“buvo gauti,taikant nuolaidas ir išlaikant susitarimo sąlygas daugumos telefonų vertė po nuolaidų taikymo buvo nurodyta 1 Lt.Iš byloje surinktų įrodymų matyti,kad atsakovas įgijęs šiuos telefonus neperdavė dokumentų į buhalteriją ir telefonai nebuvo įtraukti į buhalterinę apskaitą nustatyta tvarka.Tačiau iš surinktų rašytinių įrodymų bei liudytojų parodymų matyti,kad mobilaus ryšio telefonai buvo dalijami bendrovės darbuotojams,tačiau nevedant jokios apskaitos,kam konkrečiai ir kokie telefonai iš darbuotojų buvo perduoti.Kartu byloje nebuvo pateikta ieškovo įrodymų ,kad UAB „Omnitel“remdamasi 2007-02-09 susitarimo pagrindu būtų pritaikiusi kokias tai susitarimu numatytas sankcijas ieškovui dėl netinkamo šio susitarimo vykdymo.Ieškovas nurodė,kad buvo galimybė atsakovui perduoti naudotis telefonais ir kitiems asmenims,nesusijusiems su bendrove,tačiau ieškovas dėl to jokių įrodymų nepateikė.Pareiga šiuo atveju įrodyti ieškinio reikalavimus priklausė ieškovui (CPK 178 str.).Tokiu būdu ieškovas neįrodo,kad atsakovas ieškovui būtų padaręs nurodomą ieškinyje nuostolį dėl mobilaus ryšio telefonų įgijimo ir po to jų neapskaitymo bendrovės apskaitoje.Surinktų įrodymų visuma nepaneigiama,kad atsakovas galėjo perduoti visus telefonus bendrovės darbuotojams ir šie telefonai buvo naudojami bendrovės darbuotojų savo darbinių pareigų vykdymui,bei ieškovas nepagrindžia,kad dėl to atsakovui buvo padarytas toks realus nuostolis.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-09-28 nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-428/2008 nurodo:
“ Materialinės atsakomybės sąlygas nustato darbo įstatymai – DK ir kiti darbo įstatymai, o CK nuostatos taikomos papildomai (DK 4 straipsnio 11 punktas, CK 1.1 straipsnio 3 dalis). Bendrovės vadovui materialinė atsakomybė atsiranda pagal sąlygas, kurios nustatytos DK 246 straipsnyje, ABĮ 38 straipsnyje, CK 2.87 straipsnyje ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat įmonės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose. Materialinės darbuotojo atsakomybės taikymo ypatumai yra tai, kad sąlygas turi įrodyti darbdavys, nes darbuotojo kaltės prezumpcija išvardytuose įstatymuose nenustatyta. Skolininko kaltės prezumpcija civilinėje atsakomybėje yra išimtis iš bendrojo sąžiningumo principo, todėl pagal analogiją netaikoma, o DK darbuotojo materialiąją atsakomybę reglamentuoja kaip taikomą už kaltą pažeidėjo veiką (DK 246 straipsnio 4 punktas). Lietuvos darbo teisės doktrinoje ši nuostata pripažįstama (DK 246 straipsnio komentaras; DK Komentaro III dalis, psl. 356-360, Justicija, Vilnius, 2004).
Žala kaip darbuotojo materialinės atsakomybės sąlyga pagal DK 246 straipsnio 1 punktą gali pasireikšti DK 253 straipsnyje išvardytais atvejais ar kai ji padaryta ir kitokiu būdu ar kitokiam turtui, kai už ją visiška materialinė atsakomybė nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (DK 255 straipsnio 5 punktas).
Bendrovės administracijos vadovo pareigų nevykdymu ar netinkamu vykdymu (nerūpestingai, neatidžiai, neapdairiai, per daug rizikuojant sudarant sandorius) padaryti nuostoliai yra bendrovei padaryta žala kaip pagrindas jo materialinei atsakomybei. Ar sudarant arba vykdant sandorį yra padaryta žalos, sprendžiama pagal tai, kokia ir kokiomis sąnaudomis buvo numatyta gauti nauda ir kiek tai buvo pagrįsta. Padaryta žala gali būti konstatuota, jeigu įmonės lėšos išleidžiamos beverčiam turtui įsigyti ar jis neatperka išleidžiamų lėšų, nes dėl to pablogėja įmonės turtinė padėtis.<....> Darbuotojo materialinės atsakomybės sąlyga yra ta, kad žala padaroma neteisėta veika (DK 246 straipsnio 2 punktas). Neteisėta veika kaip materialinės atsakomybės sąlyga yra suprantama kaip teisinės pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Darbuotojo teisinė pareiga yra tinkamai vykdyti darbo pareigas. Jas nustato įstatymai, kiti teisės aktai, įmonės dokumentai. Bendrovės administracijos vadovo darbo pareigas ir jų turinį nustato DK, AB, CK ir kiti įstatymai, bendrovės įstatai, administracijos vadovo pareiginiai nuostatai. Pagal CK 2.87 straipsnį juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu privalo veikti sąžiningai ir protingai. AB įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Bendrovės įstatų 7.2 punkto 6 papunktyje bendrovės vadovas įpareigojamas veikti bendrovės interesais. Civilinės atsakomybės taikymo prasme šios nuostatos reiškia tai, kad administracijos vadovo veiksmai ir sprendimai sudarant ir vykdant sandorius (cesijos ir laidavimo sutartis) turi užtikrinti, kad bendrovei nebūtų padaryta nuostolių. Jos įpareigoja bendrovės vadovą veikti atidžiai ir rūpestingai, kad bendrovė nepatirtų nuostolių dėl nepateisinamos rizikos. Jeigu nuostolių patirta, t. y. jeigu būtų nustatyta, kad dėl sutarčių sudarymo už grynuosius pinigus įgytas bevertis turtas ar vėliau tapo bevertis, tai būtų pagrindas išvadai, kad bendrovės vadovo veiksmai yra neteisėti – pažeidžiantys jo teisinę pareigą veikti bendrovės naudai. Faktinę aplinkybę, kad bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, t.y. pažeidė teisinę pareigą nedaryti bendrovei nuostolių, privalo įrodyti bendrovė (CPK 178 straipsnis). Kad turtas yra bevertis, gali būti aišku jau įsigijimo metu ar išaiškėti vėliau, nes žalos padarymo ir paaiškėjimo momentas ne visada sutampa. Ši teisinė nuostata netrukdo taikyti atsakingam už žalą asmeniui turtinę atsakomybę“. Dėl to teismas remdamasis tik faktu,kad atsakovo įgyti telefonai nebuvo tinkamai apskaityti UAB „Druskininkų autobusų parkas“buhalterinėje apskaitoje negali preziumuoti atsakovo kaltės dėl nurodo nuostolio padarymo,o atsakovo veiksmai dėl šių telefonų neapskaitymo UAB „Druskininkų autobusų parkas“ buhalterinėje apskaitoje šiuo atveju galimai galėjo sudaryti kitokios atsakomybės(baudžiamosios ar administracinės )sudėtį.Dėl to ieškovo ieškinys šioje dalyje atmestinas.
Iš atsakovo ieškovo naudai priteistina ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos dėl tenkintos ieškinio dalies.Ieškovas paduodamas ieškinį 2009-04-09 mokėjimo nurodymu Nr.2116(t.1 b.l.33)buvo sumokėjęs 365 Lt žyminio mokesčio.Kadangi ieškovo reikalavimas priteisti skolą iš atsakovo susidėjo iš dviejų dalių,t.y.dėl 11775,41 Lt skolos už telefonus išieškojimo ir 393,06 Lt skolos už telefoninius pokalbius išieškojimo,tai priteistina bylinėjimosi išlaidos dėl žyminio mokesčio mokėjimo šio mokesčio įstatymu nusatyto minimalios sumos dydžio nuo 393,06 Lt (CPK 80 str.1d.1 p.),t.y.50 Lt.Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo jo turėtas ir kitas bylinėjimosi išlaidas.Tačiau ieškovo atstovai įrodymus apie ieškovo turėtas kitas bylinėjimosi išlaidas dėl advokato pagalbos apmokėjimo pateikė byloje tik 2012-06-15,t.y.po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos,kada CPK 98 str.1d.nurodo,kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti negali būti priteisiamso ,jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš emsės pabaigos.Dėl to nėra įstatyminio pagrindo priteisti ieškovui jo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 93 str. 1 d.,98 str.1d.,259-260,265,268-270 str.,293str.1d.3 p. teismas,
nusprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo V. V. a.k(duomenys neskelbtini) ieškovui-UAB“Druskininkų autobusų parkas„ 393,06 Lt(tris šimtus devyniasdešimt tris litus šešis centus)skolos už telefoninius pokalbius,o ieškinio dalį dėl 11775,41 Lt žalos atlyginimo priteisimo atmesti.
Civilinę bylą dalyje pagal atsakovo V. V. priešieškinį ieškovui -UAB“Druskininkų autobusų parkas“dėl įsakymo dalies pripažinimo negaliojančia ir darbo užmokesčio priteisimo nutraukti.
Priteisti iš atsakovo V. V. ieškovui –UAB „Druskininkų autobusų parkas“ 50(penkiasdešimt)litų turėtų bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio mokėjimo.
Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.