Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens Biržų rajono savivaldybės administracijos atstovui Stanislovui Paškevičiui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. A. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Biržų rajono savivaldybės administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos CK 6.588 str. 2 d. reglamentuoja, kad pilnamečiai vaikai, <...> ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį. Iš pareiškimo ir kitų dokumentų, Administracijos nuomone, nenustatyta, kad pareiškėjas su mirusiu tėvu S. M. turėjo ir vedė bendrą ūkį.

Liudytojas L. P. teismo posėdyje parodė, kad yra S. M. jaunystės draugas, dažnai pas jį lankydavosi svečiuose. Prieš kelerius metus su juo apsigyveno sūnus, kuris anksčiau gyveno su motina. S. M. su sūnumi gyveno draugiškai, namie darėsi remontą.

Liudytojas N. J. teismo posėdyje parodė, kad yra pareiškėjo kaimynas. Dažnai užsukdavo pas S. M. į svečius. Namuose būdavo ir R. A., kartu gerdavo kavą, matydavo, kaip ruošia maistą.

Liudytojas R. S. teismo posėdyje parodė, kad yra pareiškėjo kaimynas. Gyvena viename kieme. Prieš kelerius metus pas S. M. apsigyveno sūnus. Būdavo pas jį ir vakarais, kartu su tėvu tvarkė kiemą, pjovė žolę, skaldė malkas, o S. M. pasiligojus – jį slaugė. Sūnaus ir tėvo santykiai buvo labai geri. Žino, kad pinigus pragyventi siuntė S. M. broliai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Pateiktais duomenimis nustatyta, kad R. A. tėvai yra A. A. ir S. M.. S. M. mirė (duomenys neskelbtini). Iš 2019-01-03 Biržų rajono savivaldybės administracijos rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. A. atsakyta, jog artimieji giminaičiai (tėvai ir vaikai), kartu su nuomininku išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, nuomininko šeimos nariais gali būti pripažinti teismo tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.588 str. ir 6.602 str. 2 d., tėvo S. M. nuomotas savivaldybės butas, esantis (duomenys neskelbtini), gali būti išnuomotas R. A. tik tuo atveju, jei teismo tvarka būtų nustatyta, kad ne mažiau kaip vienerius metus su S. M. kartu gyveno ir tvarkė bendrą ūkį, t.y. buvo jo šeimos narys. 2008-12-22 Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) Biržų rajono savivaldybė (nuomotojas) ir S. M. (nuomininkas) susitarė, kad nuomotojas suteikia nuomininkui ir jo šeimos nariams neterminuotai naudoti 35,52 m² bendro (naudingo) ploto gyvenamąją patalpą (duomenys neskelbtini). <...> (1 p.), o nuomininkas įsipareigoja tausoti gyvenamąsias, pagalbines patalpas <...> (2.1 p.); kas mėnesį, <...> sumokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius (2.2 p.); pasirašyti gyvenamosios patalpos nuomos, eksploatavimo išlaidų ir komunalinių paslaugų mokėjimo sutartį su gyvenamąją patalpą eksploatuojančia organizacija (2.3 p.). Nuomininkas turi teisę: <...> apgyvendinti turimoje gyvenamojoje patalpoje, sutinkant visiems toje patalpoje gyvenantiems pilnamečiams šeimos nariams, savo <...> vaikus, tėvus, <...> (3.1 p.). Kad S. M. sunkiai sirgo ir jam buvo reikalinga priežiūra, patvirtina 2018-09-21 VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės medicinos dokumentų išrašas (siuntimas). Iš UAB „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ mokėjimo pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. M. už 2018-01-01 – 2018-12-31 laikotarpį privalo mokėti 16,18 EUR (rinkliava už atliekų tvarkymą (kintamoji ir pastovioji dalys) ir ši suma buvo sumokėta keturiais įmokų kvitais. Be to, už UAB „Biržų butų ūkis“ suteiktas paslaugas 2018 m. lapkričio ir gruodžio mėn. buvo sumokėta po 7,88 EUR, taip pat mokėtos įmokos UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ šiuos du mėnesius už elektrą – atitinkamai 22,60 EUR ir 10,40 EUR.

Pareiškėjo parodymais nustatyta, kad jis 2015 m. persikraustė gyventi pas tėvą į (duomenys neskelbtini). 2016 m. tėvas susirgo: R. A. prižiūrėjo tėvą, abu kartu pirko maistą ir valgė, pirko malkas, tvarkė kiemą, darė buto remontą, po tėvo mirties pareiškėjas toliau moka mokesčius. Tai, kad R. A. ir S. M. gyveno kartu kaip šeima ir abu tvarkėsi buityje (namie darė remontą, ruošė maistą, kiemą, pjovė žolę, skaldė malkas, o S. M. pasiligojus – pareiškėjas jį slaugė), patvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojai L. P., N. J. ir R. S.. Nors suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad bylos duomenys neįrodo, kad pareiškėjas ir S. M. bendrai tvarkė namų ūkį - kad jų pajamos bendros, kad bendrai maitinosi, įsigijo būtiniausius apyvokos ir kitus daiktus, mokėjo mokesčius už butą, o rūpinimasis sergančiu žmogumi nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas yra mirusiojo S. M. šeimos narys ir nustatyti, kad buvo vedamas bendras ūkis, tačiau tokie atsiliepime nurodyti teiginiai yra paneigti jau aukščiau minėtais rašytiniais įrodymais (mokesčių įmokų kvitais), paties pareiškėjo ir liudytojų parodymais. Be to, pareiškėjas ir toliau gyvena ginčo bute ir pats įstatymo nustatytu terminu kreipėsi į suinteresuotą asmenį prašydamas kaip S. M. šeimos nariui išnuomoti butą, kuriame gyveno tėvas, tačiau gavo neigiamą atsakymą.

Civilinis įstatymas reglamentuoja, kad <...> savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomininkas <...> nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje turi teisę apgyvendinti <...> vaikus (Lietuvos Respublikos CK 6.590 str. 2 d.). Tai numatyta ir 2008-12-22 Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 3.1 p. Pilnamečiai vaikai <...> priskiriami prie šeimos narių, jeigu jie su nuomininku turi bendrą ūkį (Lietuvos Respublikos CK 6.588 str. 2 d.). <...> pilnamečiai vaikai <...>, apsigyvendami nuomojamoje patalpoje, įgyja šeimos narių teises, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį ir jei nuomininkas bei jo šeimos nariai su tuo sutinka (Lietuvos Respublikos CK 6.588 str. 5 d.).

Pareiškėjas - pilnametis nuomininko S. M. vaikas - pripažintinas nuomininko šeimos nariu, nes išnagrinėjus bylą neginčijamai nustatyta, kad jis nuomininko sutikimu apsigyveno nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje – (duomenys neskelbtini), gyveno kartu su nuomininku šioje gyvenamojoje patalpoje ir su šios patalpos nuomininku turėjo bendrą ūkį.

Gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas (Lietuvos Respublikos CK 6.589 str. 1 d.). Nuomininko šeimos narių susitarimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko šeimos nariai ir toliau gyvena nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotoją (Lietuvos Respublikos CK 6.602 str. 2 d.).

Tiek aukščiau nurodyta bylos medžiaga, tiek ir teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad R. A. kartu su nuomininku S. M. išgyveno ne mažiau kaip vienerius metus ir su juo bendrai tvarkė namų ūkį, todėl jis pripažintinas nuomininko (mirusiojo) S. M. šeimos nariu (Lietuvos Respublikos CK 6.588 str. 2 d., 4 d.). Juo labiau, kad pareiškėjo argumentams, kad jis ne mažiau kaip vienerius metus su S. M. gyveno ir tvarkė namų ūkį, t.y. buvo jo šeimos nariu. Priešingų šiems duomenų byloje nėra surinkta. Visų šių duomenų pakanka prašomam juridiniam faktui nustatyti (Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 2 d. 9 p.).

Iš pareiškėjo priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (pažyma, Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260, 263-267 straipsniais, 268 straipsnio 1-4 dalimis, 6-8 dalimis, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsnio 1-4 dalimis, 5 dalies 1, 3 ir 5 punktais, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. A., a. k. (duomenys neskelbtini), buvo buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininko S. M., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), šeimos narys.

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytas pakeisti 2008-12-22 Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš pareiškėjo R. A., a. k. (duomenys neskelbtini), tris eurus keturiasdešimt septynis euro centus procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.