Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

2023 m. rugpjūčio 1 d.

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria buvo atmestas jo skundas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. sausio 9 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Institucijos 2023 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)) A. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis, vairuodamas dviratį, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų asmenų ir jų turto saugumui, artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją kelio dalį, nesumažino važiavimo greičio, nepraleido važiuojamąja kelio dalimi važiuojančio automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 59 ir 60 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 428 straipsnio 3 dalyje. A. B. šiuo nutarimu paskirta administracinė nuobauda – 40 (keturiasdešimt) Eur dydžio bauda.

2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu A. B. pateikė skundą, tačiau Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartimi Institucijos 2023 m. sausio 9 d. nutarimą paliko nepakeistą ir A. B. skundo netenkino.

3. Skunde aukštesnės instancijos teismui A. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

3.1. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. ištirti, kodėl tyrėjos I. R. ir R. D. yra nesurinkusios įrodymų, kodėl neišsikvietusios ir neištyrusios T. Č. elgsenos. Skundo autoriaus teigimu, būtent T. Č. dešiniu šonu apvažiuodamas esamą priekyje jo matomą kliūtį kelyje - dviratį, kuris jam buvo iš dešinės rankos, galimai pažeidė tyrėjoms žinomą dešinės rankos taisyklę, nesilaikė šoninio 1,0 (vieno) metro atstumo nuo „Toyota Prius“ dešinio šono su šoniniu veidrodėliu iki kairės rankenos dviračio, galimai pažeidė KET 126, 127, 128 punktus, esamus pagrindais nurodymų punkto Nr. 136.4. ir Nr. 137 ir T. Č., nestabdęs savo automobilio dešinės pusės galimai 50 km/val. šoninio veidrodėlio jėga trenkęs į kairę ranką A. B. iš nugaros pusės - užpuolė jį iš nugaros pusės, važiavusį savo eismo juostoje ir vertęs jo kūno kairę pusę nuo dviračio į dešinį šoną automobilio „Toyota Prius“.

3.2. Skunde A. B. taip pat akcentuoja, jog tyrėjos I. R. ir R. D. netyrė ir neįvertino 2022 m. rugpjūčio 11 d. paaiškinimo, kuriame T. Č. nurodė, jog dirba vairuotojo pareigose, važiavo „Toyota Prius“ automobiliu, staiga ties (duomenys neskelbtini) pamatė šalikėlėje važiuojantį dviratininką, todėl truputį atsitraukė, kad išlaikytų saugų atstumą. Tuomet dviratininkas staiga keliu pradėjo važiuoti į kairę pusę, kad išvengtų susidūrimo ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Dviratininkas trenkėsi į jo vairuojamojo automobilio dešinės pusės sparną bei nukrito ant žemės, todėl automobilio vairuotojas staigiai sustojo.

3.3. Apeliaciniame skunde A. B. nurodė, jog Kauno apylinkės teismo teisėja, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, pažeidė betarpiškumo principą, nes nesiėmė priemonių iškviesti ir išsiaiškinti su tyrėjomis I. R. ir R. D., kodėl jos neištyrė ir nesurinko pakankamai įrodymų. A. B. teigimu, administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta: 1) kokiu greičiu važiavo automobilis „Toyota Prius“, kai šalikėlėje pamatė priekyje jo važiavusį dviratį; 2) koks atstumas buvo nuo automobilio „Toyota Prius“ priekio iki T. Č. priekyje iš anksto matomos kliūties – galinio rato dviračio, važiavusio šalikėlėje; 3) kokio atstumo laikėsi T. Č. su begarse „Toyota Prius“ nuo priekyje matomos šalikėlėje kliūties – galinio rato dviračio; 4) kokį tarpą T. Č. su automobiliu „Toyota Prius“ iš dešinio šono buvo palikęs priekyje iš dešinės rankos pusės jam matomai kliūčiai – iki kairės rankenos dviračio, važiavusio šalikėlėje priekyje; 5) kodėl T. Č. visiškai nesustabdė vairuojamo automobilio prieš apvažiuodamas kliūtį – priekyje matomą dviratį, važiavusį savo eismo juostoje, lygiagrečiai baltai brūkšninei linijai; 6) kodėl automobilio vairuotojas neapvažiavo dviračio iš dešinės pusės savoje 3,63 metrų pločio eismo juostoje; 7) kodėl T. Č. nesulėtino greičio ir visiškai nestabdė įvažiavęs galimai tik dalimi automobilio „Toyota Prius“ priešpriešinę eismo juostą aplenkimui dviračio, važiavusio savo eismo juostoje lygiagrečiai baltai brūkšninei linijai per 50 centimetrų nuo jos ir negrįžo su automobiliu į savo 3,63 metrų pločio juostą apvažiuoti matomą kliūtį – dviratį, iš dešinės pusės; 8) kurioje vietoje (duomenys neskelbtini), automobilio vairuotojui iš dešinio krašto automobilio „Toyota Prius“ nebepaliko privalomo 1 metro atstumo iki kairės rankenos aplenkiamo dviračio; 9) kurioje vietoje A. B. viršutinė kūno dalis su šalmu ant galvos buvo iš nugaros pusės užpulta savo eismo juostoje ir slydo į dešinės pusės sparną automobilio „Toyota Prius“; 10) į kurį automobilio „Toyota Prius“ dešinės pusės sparną iš esamų dviejų ir kuria dalimi slydo šalmą ant galvos dėvėjusio A. B. kairė pusė kūno; 11) dėl kokios aplinkybės važiavusio savo eismo juostoje lygiagrečiai per 50 centimetrų nuo baltos brūkšninės linijos, skiriančios ją nuo priešpriešinio eismo juostos, slydo dešinės pusės sparnu automobilio „Toyota Prius“ A. B. užpulto iš nugaros pusės jo galva su šalmu, pečiais, krūtine, dubeniu, ir trenkėsi į asfaltą už baltos brūkšninės linijos priešpriešinio eismo juostoje, o kojos liko savoje eismo juostoje su sveiku dviračiu paguldytu lygiagrečiai baltai brūkšninei linijai 50 centimetrų nuo jos, kaip yra užfiksuota D. B. nuotraukose; 12) kurioj vietoje T. Č. nuspaudęs stabdžio pedalą.

3.4. Apeliantas skunde taip pat nurodo, jog Kauno apylinkės teismas pažeidė lygiateisiškumo principą, nes administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusi teisėja, nesiėmė priemonių ginti silpnesnę šalį (apeliantą), t. y. neišreikalavo papildomų dokumentų: 1) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbuotojų (M. Ž., E. S. ir A. S.) „Tarnybinių pranešimų“; 2) „Toyota Prius“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties iš UAB „(duomenys neskelbtini)“; 3) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus „pažymos“ apie įdarbintus vairuotojus UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės valstybinio socialinio draudimo ir pajamų įmokas; 4) automobilio, kurio valstybinis numeris - (duomenys neskelbtini) draudimo informacijos.

3.5. Skundo autoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė ir teisingumo principą, nes skundžiama teismo nutartis priimta remiantis išimtinai tik Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjos duomenimis, tinkamai neištyrus ir nesurinkus visų reikšmingų duomenų. Tokiu būdu apelianto manymu, teismas pažeidė teisingumo principą ir jo, kaip silpnesnės šalies teisę būti išklausytam, nes Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjos pateikti duomenys yra nepagrįsti.

3.6. Skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė šališkumo principą, nes teismas surašė inkvizicinį kaltinimą, kuomet administracinėje nusižengimo byloje nebuvo protokolo, kad T. Č. buvo apklaustas ir jam galimai priskirtas nukentėjusiojo statusas, taip pat nepagrįstai įvertinti liudytojų, G. B., K. B. ir V. B. parodymai.

4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. apeliacinį skundą Institucijos viršininkė J. G. teismo prašė skundo netenkinti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartį nepakeistą. Institucijos teigimu, Kauno apylinkės teismas išsamiai ir pagrįstai skundžiamoje nutartyje, vertindamas surinktų įrodymų visumą, apklaustų liudytojų parodymus, nuotraukas, eismo įvykio schemas patikrino ir ištyrė bylos medžiagą bei priėmė teisėtą nutartį. Tai, jog apeliantas nesutinka su Institucijos ir Kauno apylinkės teismo sprendimais ir išvadomis, nesudaro pagrindo naikinti teisėtų, pagrįstų ir motyvuotų sprendimų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. apeliacinis skundas netenkinamas

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad A. B. nesutinka su Institucijos ir pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 428 straipsnio 3 dalyje.

7. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), kurie, remiantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

8. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga daro išvadą, jog įrodymų vertinimo taisyklės pažeistos nebuvo nei priimant 2023 m. sausio 9 d. Institucijos nutarimą, nei priimant Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartį. Apylinkės teismas, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant teismo posėdžiuose, išklausęs patraukto administracinėn atsakomybėn asmens A. B. paaiškinimą, nukentėjusiojo T. Č. paaiškinimą, liudytojų K. B., G. B. bei V. B. parodymus, patikrinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, peržiūrėjęs byloje esančias fotonuotraukas bei į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašus, padarė motyvuotą išvadą, kad tiek Institucijos pareigūnai, tiek Kauno apylinkės teismas, tinkamai įvertino esančius įrodymus ir teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes ir skundžiama nutartimi apylinkės teismas paliko nepakeistą Institucijos 2023 m. sausio 9 d. nutarimą.

9. Iš Institucijos priimto nutarimo bei pirmosios instancijos teismo aptartų ANK 428 straipsnio 3 dalies nuostatų bei KET reikalavimų, numatytų KET 9, 59 ir 60 punktuose (kurių apeliacinės instancijos teismas nebekartoja), matyti, kad apeliantui A. B. administracinė nuobauda yra skirta už tai, kad jis vairuodamas dviratį nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų asmenų ir jų turto saugumui bei artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją kelio dalį, nesumažino važiavimo greičio, nepraleido važiuojamąją kelio dalimi važiuojančio automobilio „Toyota“ ir su juo susidūrė.

10. Apelianto skundo argumentai, jog tyrėja I. R., kuri surašė 2022 m. rugsėjo 19 d. administracinio nusižengimo protokolą, tiek ir tyrėja R. D., kuri surašė 2023 m. sausio 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje, nesiėmė visų įmanomų veiksmų nustatyti administracinį pažeidimą, nekvietė ir netyrė nukentėjusiojo T. Č. elgesio, yra atmestini kaip nepagrįsti. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio 2022 m. rugsėjo 19 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. B. buvo pasirašytinai supažindintas su bylos nagrinėjimo data. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog minėtame protokole nurodyta kokias teises turi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, pažymėtina, jog viena iš jų yra – pareikšti prašymus ir nušalinimus (administracinio nusižengimo bylos medžiagos b. l. 16-17). Administracinio nusižengimo byloje esančiame 2023 m. sausio 9 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) nurodyta, jog administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas vyko žodinio proceso tvarka dalyvaujant A. B., kuris su jam pareikšto nusižengimo esme nesutiko bei nurodė, kad pateiktame rašytiniame paaiškinimo papildyme (administracinio nusižengimo bylos medžiagos b. l. 74) viską parašė, jokių papildymų neturi (administracinio nusižengimo bylos medžiagos b. l. 13-14). Pažymėtina, jog atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, apelianto skundo argumentai, jog administracinio nusižengimo byla išnagrinėta neišsamiai, teismas nesiėmė visų įmanomų priemonių išaiškinti įvykio aplinkybes, atmestini. Nors skunde apeliantas nurodo, kad teismas neišreikalavo pareigūnų M. Ž., E. S. ir A. S. tarnybinių pranešimų, tačiau pažymėtina, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėjos E. S. tarnybinis pranešimas yra administracinio nusižengimo bylos medžiagoje. Taip pat bylos medžiagoje esantis 2022 m. rugpjūčio 11 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas atliktas pareigūnės E. S., kuriame dalyvavo pareigūnas M. Ž. bei specialistas A. S. (administracinio nusižengimo bylos medžiagos b. l. 25-26). Todėl kviesti pareiškėjo nurodytus liudytojus, tirti tas pačias faktines aplinkybes ir iš esmės atlikti esminės reikšmės tyrimo perspektyvai neturinčius tyrimo veiksmus, aukštesnio teismo vertinimu, nebuvo jokio teisinio pagrindo. Šios išvados kontekste atkreiptinas dėmesys, jog tyrimo metu Institucijos atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis, nes duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl tolesnės tyrimo eigos. Tokiu atveju, kai tyrimo metu visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nebūtina atlikinėti papildomų tyrimo veiksmų vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų, jei nėra pagrindo manyti, kad bus gauti kokybiškai nauji duomenys. Aptariamu atveju įvertinus tyrimo metu surinktus duomenis, jų pagrįstumą bei objektyvumą, spręstina, kad buvo atlikti visi esminiai procesiniai veiksmai, kurių rezultate gautų duomenų pakako pagrįstam procesiniam sprendimui. Aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog A. B. administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu buvo itin aktyvus, tačiau jokio prašymo dėl papildomai iškviečiamų ar apklaustinų asmenų, neišreiškė, nors tam turėjo teisę.

11. Apeliaciniame skunde A. B. teigia, jog administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, kad T. Č. buvo apklaustas ir jam priskirtas nukentėjusiojo statusas. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) poskyrio tyrėjos I. R. surašytame 2022 m. rugsėjo 19 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, jog nusižengimo metu nukentėjo T. Č. (1 t., b. l. 9). Taip pat pažymėtina, kad administracinio nusižengimo byla buvo nagrinėjama viešame posėdyje žodinio proceso tvarka 2023 m. sausio 9 d., kuriame dalyvavo T. Č. (1 t., b. l. 6-8). ANK 578 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris administracinio nusižengimo tyrimo metu įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole arba nutarimu, o administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu – administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi. Pažymėtina, jog administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, 2023 m. gegužės 11 d. teismo posėdyje apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. B. nurodė, jog T. Č. iš jo vadovaujamos įmonės nuomojosi automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apklausiamas liudytojas taip pat parodė, jog už automobilio sugadinimą atsakomybė kyla vairuotojui, žala padaroma UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat pažymėtina, jog protokoline teismo nutartimi 2023 m. gegužės 11 d. buvo nutarta, jog netikslinga pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo V. B. nukentėjusiuoju, kadangi iš jo paaiškinimų darytina išvada, jog žalą patyręs transporto priemonės vairuotojas, todėl T. Č. Institucijos administracinio nusižengimo protokole pripažintas nukentėjusiuoju teisėtai.

12. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. B. iš esmės ginčija įvykio mechanizmą ir teigia, jog jis nepažeidė KET, jis persirikiavo, važiavo savo eismo juostoje 6–8 metrus šalia brūkšninės eismo linijos, o automobilis „Toyota“ važiavo priešpriešine eismo juosta, nors dviratį galėjo aplenkti iš dešinės. Skundo autoriaus įsitikinimu, būtent taksi automobilio vairuotojas pažeidė KET ir neužtikrino saugaus atstumo iki dviračio. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia A. B. pozicija ir laiko ją kaip gynybinę versiją, kadangi jo keliamą versiją paneigia administracinio nusižengimo byloje esanti įrodymų visuma. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B. teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino liudytojų G. B. ir K. B. parodymus. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašų matyti, jog tik jiems atvykus į įvykio vietą, liudytoja K. B., kuri 2022 m. rugpjūčio 11 d. važiavo taksi automobiliu „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu nukentėjusiojo T. Č., nurodė, jog gali parodyti kaip viskas buvo. Minėta liudytoja pareigūnams parodė, jog dviratininkas tikrai nematė taksi automobilio ir tiesiai ant jo važiavo, jeigu automobilio vairuotojas nebūtų pasukęs vairo, siekdamas išvengti galimo susidūrimo, nežinia kaip įvykis būtų pasibaigęs. Administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, 2023 m. balandžio 25 d. vykusio teismo posėdžio metu, liudytoja apklausiama K. B. nurodė tokias pat susidūrimo aplinkybes. Taip pat pažymėtina, jog 2022 m. rugpjūčio 11 d. į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams nukentėjusysis T. Č. nurodė, jog G. B., kuri važiavo į priešingą pusę nei taksi automobilis tiesiogiai matė įvykį ir policijos pareigūnams galėtų parodyti įvykio aplinkybes. Iš bylos duomenų matyti, jog minėta liudytoja 2022 m. rugpjūčio 19 d. paaiškinime nurodė, kad dviratininkas išvažiavo iš kiemų ir norėjo pervažiuoti gatvę, o mėlynas taksi automobilis pradėjo trauktis nuo dviračio į liudytojos važiuojamąją pusę. G. B. paaiškinime taip pat pažymėjo, kad dviratininkas nerodė jokių ženklų, kad ruošiasi daryti posūkį ir atsitrenkė į taksi automobilio galinį sparną. 2023 m. gegužės 11 d. vykusiame administracinio nusižengimo bylos teismo posėdyje liudytoja G. B. nurodė tokias pačias 2022 m. rugpjūčio 11 d. vykusio eismo įvykio aplinkybes. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai įvertino liudytojų G. B. ir K. B. parodymus, kadangi jos tiesiogiai matė įvykį ir nėra niekaip suinteresuotos bylos baigtimi.

13. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pažeidė teisingumo principą. Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). A. B. nenurodė, kokiais veiksmais buvo pažeistas teisingumo principas, tačiau atsižvelgiant į bendruosius teisės principus apeliacinės instancijos teismas nenustatė nurodomo principo pažeidimo.

14. Apelianto skunde nurodoma aplinkybė, jos jis yra silpnesnė šalis, tačiau nėra pateikiami argumentai, kodėl jis laikytinas silpnesne šalimi. Atkreiptinas dėmesys, kad administraciniuose procesuose nėra nustatyti kriterijai, kurie apibrėžtų „silpnesnės šalies“ kriterijus. Įvykyje dalyvavo du fiziniai asmenys, kurių teisės ir interesai byloje yra tolygūs, todėl laikytina, kad šis argumentas yra nepagrįstas. Institucijos nutarime nurodyta, jog A. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatytos, kad administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis bei jis yra sulaukęs 65 metų. Viso proceso metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo itin aktyvus, teikė paaiškinimus, raštus, kurie buvo prijungti prie administracinio nusižengimo bylos ir išnagrinėti įvertinus juos visų įrodymų kontekste. Jokių išskirtinių duomenų, jog A. B. turėjo labiau apribotas galimybes ginti savo teises, nei kiti procese dalyvaujantys asmenys, nebuvo nustatyti, todėl jį laikyti „silpnesne proceso šalimi“ nėra teisinio pagrindo.

15. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad skundžiamoje nutartyje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurie pagrįstų jo kaltę, taip pat aukštesniojo teismo vertinimu atmestinas kaip nepagrįstas. Iš skundui pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, jog policijos įstaiga ėmėsi visų įmanomų priemonių išsiaiškinti kelių eismo įvykio (susidūrimo) mechanizmą. Byloje pateiktas tyrėjos, kuri atvyko į įvykio vietą, E. S. tarnybinis pranešimas, liudytojų G. B., K. B., nukentėjusiojo T. Č. bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. paaiškinimai, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame bepiločiu orlaiviu DRON DJI MAVIC 2 PRO, užfiksuoti matmenys ir išsidėstymo lokalizacija, transporto priemonių – dviračio Minerva Taff-s Full Suspension ir automobilio Toyota Prius techninės apžiūros patikrinimo ir apžiūros protokolai, įvykio vietos fotonuotraukos, kurias darė įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai, į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašai, įvykio vietos schemos. Apygardos teismas daro išvadą, jog tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo 2022 m. rugpjūčio 11 d. vykusio kelių eismo įvykio aplinkybes bei teisingai išaiškino, jog būtent dėl A. B. KET pažeidimo įvyko nagrinėjamas eismo įvykis. Atkreipiamas administracinėn atsakomybėn patrauko asmens A. B. dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje pažymima, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis, jų rinkimas nėra savitikslis, nes jų turi būti surinkta tiek, kad asmenį būtų galima pripažinti kaltu dėl nusižengimo padarymo, surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, nes asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

16. Esant išdėstytiems argumentams konstatuotina, kad Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nėra pagrindo teisėtą ir pagrįstą nutartį keisti ar naikinti, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o A. B. apeliacinis skundas netenkinamas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 25 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir A. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.