Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant traukiamam administracinėn atsakomybėn V. B., jo gynėjui advokatui Mariui Griciui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Plungės raj. sav., V. B. GKĮ „Š.“ vadovas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163²str. 4d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencinio poskyrio atstovas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. B., pareiškiant jam administracinį kaltinimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163²str. 4d., kadangi ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 78-1-00845-14, nustatė, jog jis, būdamas V. B. GKĮ „Š.“ vadovu, 2015 m. sausio 14 d. 3.30 val. V. B. GKĮ patalpose, es. (duomenys neskelbtini), Plungės r. sav., laikė 2100 litrų dyzelinio kuro, neatitinkančio Lietuvoje vartojamų degalų (dyzelino) privalomųjų kokybės rodiklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos, aplinkos ir susisiekimo ministrų 2010 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 1-348/D1-1014/3-742 bei LST EN 59 reikalavimų, kurio vertė 0,92 Eur už 1 litrą (iš viso 1932 Eur), tuo pažeisdamas naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisykles, patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. VA-117.

Traukiamas administracinėn atsakomybėn V. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jo įmonė kurą perka iš UAB „K.“. Jo įmonėje rasto ir išimto kuro įsigijimą patvirtinantys dokumentai buvo pateikti ikiteisminio tyrimo įstaigai, tačiau netirti ir neprijungti prie bylos. Kuro įsigijimo patvirtinantys dokumentai yra Avansinėje apskaitoje, kurią pateikė teismui. Taip paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu iš jo paimtas kuras, pradžioje jo kiekis buvo išmatuotas lazda, kuras buvo paliktas jam pačiam saugoti, po to tos pačios dienos popietę atvykęs UAB „L.“ ir policijos atstovas kurą išsivežė į policiją. Kuro talpos prie jo nebebuvo aprašinėjamos, iš jų nebuvo paimti mėginiai ir įformintas jų paėmimas, talpos neužantspauduotos ir pan., todėl kokį kurą ir iš kur jį paėmę pareigūnai tyrė, jis nežino.

ATPK 7 straipsnyje nustatyta, kad niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka, o administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo.

Teismas, susipažinęs su pateikta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga bei įvertinęs įrodymus, sprendžia, kad administracinė teisena pradėta nepagrįstai ir nesilaikant įstatymuose nustatytų pagrindų.

Lietuvos Respublikos ATPK 255 straipsnyje nustatyta prokuroro teisė iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą, kai buvo atsisakyta iškelti baudžiamąją bylą ar baudžiamoji byla buvo nutraukta. Tokiu atveju nerašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas (ATPK 262 str. 1 d.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariate buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 78-1-00845-14, pagal BK 199²str. 1d., dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestintomis prekėmis. Ikiteisminio tyrimo metu, policijos atstovas 2015-01-14 nutarė neatidėliotinai skubiai atlikti kratą V. B. gyvenamosiose patalpose ir jo vadovaujamos GKĮ patalpose (b.l. 65; 71 ). Kratos protokole fiksuota, kad be dujinio pistoleto su 49 vnt. šovinių, 48 dėžių vinių, rastos ir paimtos 3 talpos su kuru, kurio bendras kiekis yra 2100 ltr (b.l. 9-10; 66-69 ).

Tačiau nei ikiteisminio tyrimo byloje, nei administracinėje byloje nėra jokių duomenų dėl prokuroro procesinio sprendimo kvalifikuojant V. B. veiką pagal BK 199²str. 1d., ar nesant šios veikos sudėties, būtų spręstas klausimas dėl galimos jo administracinės atsakomybės.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas būtent dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestintomis prekėmis. Iš kratos metu paimtų objektų, tai vienintelis objektas patenkantis į Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo reguliuojamą sritį (Žin., 2001, Nr. 98-3482; 2010, Nr. 45-2174;). Todėl laikytina, kad veikos kvalifikavimas yra tiesioginė prokuroro, o ne tyrėjo funkcija, kaip tai numato baudžiamojo proceso normos.

Nagrinėtinu atveju, ikiteisminio tyrimo institucijos atstovai savavališkai, nesilaikydami baudžiamojo proceso reikalavimų, tarnybinio pranešimo pagrindu priėmė sprendimą dėl kratos metu surasto dyzelinio kuro pradėti administracinę teiseną (b.l. 8). Tokiu būdu neatstatomai sugriautas teisėtumo principas. Prokuroras, būdamas atsakingas už konkretų ikiteisminį tyrimą, nėra priėmęs procesinio sprendimo, jog nebuvo padaryta nusikalstama veika, dėl kurios požymių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. O nesant nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 214 str. 4 d., dėl kurios tyrimas pradėtas, neįmanoma teisė jį skusti aukštesniajam prokurorui, apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui bei aukštesniajam teismui, todėl nagrinėtinu atveju, ikiteisminės įstaigos atstovų neteisėti veiksmai užkertant teisę į teisėtą procesą.

Pažymima ir tai, kad su prokuroro procesiniu sprendimu, o ne su ikiteisminio tyrimo įstaigos tyrėjo sprendimu, yra susaistytas ir teismas, nes Lietuvos Respublikos ATPK 35 straipsnio 2 dalyje inter alia įtvirtinta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar atsisakyti skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, arba nuo sprendimo nutraukti baudžiamąjį procesą ar Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytos ekonominės sankcijos skyrimo ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, procedūrą, arba nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Taigi, baudžiamojo proceso įstatymas numato pakankamai sudėtingą nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą apskundimo ir jo teisinio įvertinimo procedūrą. Kartu tai rodo, jog tokiu būdu yra siekiama užtikrinti, kad nusikalstamos veikos būtų tiriamos itin atidžiai, atsakingai ir kruopščiai, o priimami procesiniai sprendimai būtų išsamūs, skaidrūs ir motyvuoti. Akivaizdu, jog laikas iki šia tvarka apskųsto nutarimo įsiteisėjimo tiek teoriškai, tiek praktiškai gali būti labai ilgas, o todėl 2 mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminas, jei jis būtų skaičiuojamas nuo nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą priėmimo, gali sueiti praktiškai baudžiamajam procesui nepasibaigus, juo labiau kad sprendimas nutraukti tyrimą gali būti ir panaikintas. Labai galima situacija, kad tokiu atveju, t.y. jei administracinė nuobauda jau būtų paskirta, o nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą – panaikintas, asmens atžvilgiu būtų vykdomi du procesai ir jis traukiamas teisinėn atsakomybėn už tuos pačius veiksmus du kartus, kas prieštarauja ne tik galiojantiems teisės aktams, tačiau ir pamatiniams teisės principams. Todėl savaime suprantama, kad nepasibaigus vienam procesui (šiuo atveju ikiteisminiam tyrimui), kuris baigiamas įsiteisėjusiu baigiamuoju aktu (šiuo atveju tai prokuroro nutarimas arba teismo nutartis), negalėtų ir neturėtų vykti kitas procesas (dėl administracinės nuobaudos paskyrimo).

Apibendrinant pasisakytina, kad ikiteisminės institucijos administracinio teisės pažeidimo protokolas yra niekinis, nes institucija neturėjo teisės inicijuoti administracinės teisenos. Ją ikiteisminiame tyrime galėjo pradėti tik prokuroras savo nutarimu. Nesant teisėtam pagrindui pradėti administracinę teiseną, ji turi būti nutraukta, o pateikti įrodymai administracinėje byloje atskirai neaptartini, kadangi nesant teisinio pagrindo pradėti administracinę teiseną, jie tampa teisiškai nereikšmingi.

Pabrėžtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007). Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodymų naštos paskirstymo taisykles, t.y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai, darytina išvada, kad administracinę teisena inicijuota neteisėtai, nesilaikant ir pažeidžiant baudžiamojo proceso normas, todėl administracinė teisena byloje nutrauktina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso250 str.1d. 1p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra kaltinamas pagal LR ATPK 163²str. 4d., nutraukti nesant teisėto pagrindo pradėti administracinę teiseną.

Nutarimas gali būti apskųstas per 20 dienų Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.