Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Bagdonienė,

nedalyvaujant R. V.,

išnagrinėjusi R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietės, gimusios (duomenys neskelbtini), gyv. Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) k., administracine tvarka baustos, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. 2016 m. rugpjūčio 13 d. 14.01 val., Vilniaus r., Padvarionių k., būdama neblaivi, žinomai melagingai pranešė apie nebūtą įvykį, kad neva yra mušama sugyventinio,

t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str.

R. V. į bylos nagrinėjimą neatvyko. Apie jos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą bylą prašė nagrinėti jai nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta jai nedalyvaujant ((duomenys neskelbtini) str.).

Motyvuojamoji dalis

Pažeidimas įrodytas: R. V. paaiškinimu pažeidimo tyrimo metu, kad pripažįsta padariusi pažeidimą ir gailisi. Buvo išgėrusi, o susižeidė pati; administracinio teisės pažeidimo protokolu, nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, pranešimo informacija, tarnybiniu pranešimu, pažyma apie asmens baustumą, kuriuose nurodyta, kad buvo gautas R. V. pranešimas jog yra sumušta sugyventinio. Apklausta kaip liudytoja R. V. nurodė, kad buvo girta, susižeidė pati, niekas jos nemušė ir pretenzijų niekam neturi.

R. V. atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padariusi pažeidimą ir gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jos atsakomybę sunkina, kad pažeidimą padarė būdama neblaivi (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes, į R. V. asmenybę (bausta administracine tvarka) į tai, kad yra jos atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, todėl jai skirtina artima minimaliai sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta piniginė nuobauda.

Byloje yra prašymas dėl turtinio nuostolio iš pažeidėjo atlyginimo bei pateikti apskaičiavimai, kad dėl melagingo policijos pareigūnų iškvietimo Vilniaus apskrities vyriausiasis komisariatas patyrė 7,48 Eur turtinį nuostolį, kurį, Institucijos nuomone, turi atlyginti pažeidimą padaręs asmuo – R. V..

Turtinių nuostolių atlyginimo institutas įtvirtintas ATPK 37 str. Minėto straipsnio 1 d. numatyta, kad tokiu atveju, jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį, jeigu jo suma neviršija vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų, o rajono (miesto) apylinkės teismas – nepriklausomai nuo nuostolio dydžio. Kitais atvejais klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

Pažymėtina, kad ATPK turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos CK, kurio 6.249 str. 1 d. nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju iš pateiktų apskaičiavimų matyti, kad turtine žala yra laikomi nuostoliai, atsiradę dėl to, kad pareigūnai, reaguodami į melagingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą, dėl ko buvo sunaudotas kuras bei sutrukdytas pareigūnų darbo laikas. Tačiau teismas nagrinėjamos bylos kontekste su tokia turtinių nuostolių argumentacija sutinka tik iš dalies.

Policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tarp jų ir pareiga gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą nedelsiant imtis priemonių tam, kad būtų užkirstas kelias daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką <...> (21 str. 1 d.). Be kita ko, tame pačiame įstatyme nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto (28 str. 1 d.), kas reiškia, jog policijos pareigūnų funkcijoms, tarp jų ir vykimui į įvykio vietą, darbo užmokesčiui ir kt. atlikti lėšas skiria valstybė.

Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas. Policijos pareigūnams mokamas atlyginimas apskaičiuojamas pagal dirbtą laiką, nepriklausomai nuo išvykimų reaguojant į pranešimus apie įvykius skaičių. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnams, reagavusiems į R. V. melagingą pranešimą, buvo išmokėtas didesnis darbo užmokestis, nei jis būtų išmokėtas, jeigu šio pranešimo nebūtų buvę ir policijos pareigūnai į jį nebūtų reagavę, todėl Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas dėl R. V. padaryto administracinio teisės pažeidimo šiuo atveju jokių nuostolių nepatyrė ir reikalavimas išieškoti iš R. V. pareigūnams išmokėtą darbo užmokestį už laiką, kurį jie sugaišo reaguodami į melagingą pranešimą, yra nepagrįstas.

Tačiau neginčytina, kad R. V. melagingai pranešus apie konfliktą ir policijos pareigūnams į jį reaguojant, buvo vykta į pranešėjos nurodytą įvykio vietą, tam buvo naudojamas kuras ir tokiu būdu buvo patirti nuostoliai, kurių nebūtų, jeigu ji melagingai nebūtų paskambinusi pagalbos telefonu ir pranešusi apie nesamą įvykį, t. y. jei ji nebūtų padariusi pažeidimo, už kurį yra traukiama administracinėn atsakomybėn šioje byloje. Dėl to darytina išvada, kad dėl žinomai melagingo R. V. pranešimo Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė nuostolių, kuriuos sudaro išlaidos degalams, kurie buvo sunaudoti tarnybiniu automobiliu reaguojant bei vykstant į melagingą pranešimą, šių išlaidų suma pagal pateiktą pažymą yra 0,79 Eur ir šias išlaidas privalo atlyginti pažeidimą padaręs asmuo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p.

nutarė:

R. V. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. ir skirti 95 (devyniasdešimt penkių) eurų baudą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymą dėl žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir įpareigoti R. V. atlyginti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 0,79 Eur turtinę žalą, pervedant šią sumą į Vilniaus apskrities VPK sąskaitą AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Išaiškinti pažeidėjai, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą, numerį ir ROIK 16061472565.