- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-04-14
- Bylos Nr.
- 1A-297-138-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 25-1-01075-09
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arvydas Stankus (pirm.), Gytis Večerskas, Regina Cemnolonskienė
- Nuteistasis
- E. V.
- Nukentėjusysis
- I. Š.
- Advokatai
- Ramutė Budrytė
- Kategorijos
- 2.4.6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Jūratė Jakubonienė Proceso Nr. 25-1-01075-09 Procesinio sprendimo kategorija:
2.4.6.3.1.
2010 m. balandžio 14 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arvydo Stankaus, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vitai Beleckaitei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo E. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010-02-11 nuosprendžio, kuriuo:
E. V. nuteistas pagal LR BK 284 str. 1 d. ir jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, iki 2011-01-01 atlyginti nukentėjusiajai I. Š. padarytą turtinę ir neturtinę žalą ir iki 2010-08-02 išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Priteista iš E. V. I. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 300 (trys šimtai) litų turtinei ir 2000 (du tūkstančiai) litų neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje I. Š. civilinį ieškinys atmestas.
Kolegija išnagrinėjo skundą, išklausė pranešėjo pranešimo, proceso dalyvių nuomonių, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. V. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. rugpjūčio 31 d. apie 20.40 val., viešoje vietoje - gatvėje prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), užšokdamas ir šokinėdamas ant nukentėjusiajai I. Š. priklausančio automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sulankstė variklio dangtį 300 Lt vertės, spirdamas išdaužė priekinį automobilio stiklą 250 Lt vertės ir kairės pusės priekinių durelių stiklą 100 Lt vertės, grasino panaudoti smurtą ir išplūdo necenzūriniais žodžiais nukentėjusiąją I. Š. , tokiu būdu viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Apeliacine tvarka E. V. skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir prašo nuosprendį pakeisti, pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo nuoširdų gailėjimąsi, nukentėjusiosios civilinį ieškinį atmesti. Skunde nurodama, jog nuosprendis keistinas, kadangi teismas nuosprendyje nenustatė E. V. atsakomybę sunkinančių nei lengvinančių aplinkybių. Toks teismo sprendimas nepagrįstas, kadangi nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir toliau teisminio nagrinėjimo metu E. V. savo kaltės neneigė, nuoširdžiai prisipažino, dėl ko teismas nepagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Be to, teismas nustatydamas objektyviąją jo padarytos nusikalstamos veikos pusę – jo veiksmus, žodžius, nukreiptus prieš nukentėjusiąją, neteisingai nustatė veikos motyvus. Teismo nurodytas nusikalstamos veikos objektas – viešoji tvarka- neatitinka faktinių aplinkybių. E. V. elgesį sąlygojo tai, kad moteris, kurios automobilį jis apgadino, yra jo tėvo artima draugė, su ja nuteistojo tėvas yra neištikimas mamai. Tokiu būdu E. V. keršijo jai. Be to, teismas nepagrįstai patenkino nukentėjusiosios civilinį ieškinį, nes nuteistasis jai padarytą moralinę žalą yra pilnai atlyginęs, tėvas už savo pinigus automobilį sutvarkė. Be to, nukentėjusioji pati didele dalimi kalta dėl to, kas įvyko, nes būtent dėl jos nemoralaus elgesio yra griaunama nuteistojo šeima, mama ir jis pats nuolat patiria stresinę būseną, pažeminimą. Todėl, atsižvelgiant į jos pačios kaltę, neturtinės žalos atlyginimas neturėtų būti priteistas.
Teismo posėdyje nuteistojo advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (LR BPK 320 str. 3 d.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.
Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, ištyrė įrodymus ir pagrįstai E. V. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir paskyrė jam bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK Specialiosios dalies straipsnio sankciją. Iš nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, atsižvelgė į tai, kad E. V. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, jis yra teisiamas primą kartą, buvo baustas administracine tvarka. Teismas, atsižvelgęs į kaltinamojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikaltimo motyvus ir tikslus, teisingai paskyrė E. V. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Teismas paskyrė laisvės apribojimo bausmę, kurios trukmė artima straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui. Pirmos instancijos teismas, skirdamas bausmę, jos skyrimą motyvavo, teisingai nurodė, kad E. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kolegijos nuomone, pagrįstas yra apeliacinio skundo argumentas, jog teismas neatsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – į tai, kad E. V. kaltu prisipažino ir gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Teismas nepagrįstai nenustatė E. V. baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. birželio 28 d. Teismų praktikos skiriant bausmes apžvalgoje išaiškinta, kad teismai, vadovaudamiesi BK 59 str. 1 d. 2 p., pripažįsta tik vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, esant bent vienam iš trijų alternatyvių pagrindų: 1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, o dalį kitų neesminių neigia, teismai vertina, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką. Nelaikoma, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jeigu kaltininko veika buvo išaiškinta teisėsaugos institucijų ir dėl to jis duoda teisingus arba iš dalies teisingus parodymus apie ją, siekdamas padėti išvengti atsakomybės kitam kaltinamajam ir kartu sušvelninti savo atsakomybę. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų Senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarime Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ dar buvo išaiškinta, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų.
Iš bylos medžiagos matyti, kad E. V. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino įvykio aplinkybes, kaltę pripažino pilnai. Kaltinamajame akte taip pat buvo nurodoma, jog E. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. E. V. savo kaltę pripažino ir pirmosios instancijos teisme, paaiškino įvykio aplinkybes, kas turėtų būti laikoma E. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tai, jog apylinkės teisme kaltinamasis negalėjo smulkiai paaiškinti visų įvykio aplinkybių, negali būti pagrindu nepripažinti baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės. E. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus teisme patvirtino. Kolegijos nuomone, E. V. prisipažinimas ir nuoseklus aplinkybių apie nusikalstamą veiką paaiškinimas yra laikytinas baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 str. 1 d. 2 p. Kadangi pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nepripažino ir šios BK bendrosios dalies normos nepagrįstai netaikė, nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (BPK 328 str. 1 p.). Pirmosios instancijos teismas E. V. paskyrė laisvės apribojimo 1 (vieneriems) metams bausmę, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, iki 2011-01-01 atlyginti nukentėjusiajai I. Š. padarytą turtinę ir neturtinę žalą ir iki 2010-08-02 išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Todėl, pripažinus vieną atsakomybę už E. V. padarytą nusikalstamą veiką lengvinančią aplinkybę, atsižvelgiant į kitus duomenis apie nuteistojo asmenybę, paskirtoji bausmė švelnintina - sumažintinas nuosprendžiu paskirto įpareigojimo laikas iki 2010-08-02 išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Skunde nurodoma, jog teismo nurodytas nusikalstamos veikos objektas – viešoji tvarka- neatitinka faktinių aplinkybių. Kolegijos nuomone, teismas tinkamai kvalifikavo E. V. padarytą nusikalstamą veiką. BK 284 straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės, kas pradėjo konfliktą, neturi reikšmės ir veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. E. V. nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d. teisingai.
Skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai patenkino nukentėjusiosios civilinį ieškinį, nes nuteistasis jai padarytą moralinę žalą yra pilnai atlyginęs, tėvas už savo pinigus automobilį sutvarkė, nepagrįstas. Apelianto nuomone, teismas neteisingai nustatė, kad viešoje vietoje elgesiui keliamus reikalavimus pažeidė tik nuteistasis, o pačios nukentėjusiosios kaltė neturėjo jokios įtakos žalai atsirasti. Pažymėtina, kad pagal BPK 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį, kuris yra įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 str. 1 d.). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1d.). Kolegijos nuomone, civilinio ieškinio klausimas išspręstas teisingai. Teismas ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkino pagrįstai, jis yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais. Teismas priteisė 300 Lt turtinės žalos atlyginimo, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog nusikalstama veika padaryta žala nebuvo pilnai atlyginta, liko nesutaisytas automobilio variklio dangtis, dėl to 300 Lt iš E. V. nukentėjusiajai priteista pagrįstai.
Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nuosprendžiu nustatyta, kad žala atsirado iš kaltinamojo neteisėtų veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajai I. Š. neturtinė žala buvo padaryta tyčiniu nesunkiu nusikaltimu, į kaltinamojo elgesio motyvus, į kaltinamojo E. V. amžių ir turtinę padėtį, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiosios I. Š. prašomą sumą - 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš E. V. - sumažino ir priteisė 2000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti teisingai.
Atsižvelgiant į visa, išdėstyta aukščiau, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (LR BPK 328 str. 1 p.) ir atsižvelgiant į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę- prisipažinimą, nuoširdų gailėjimąsi švelnintina bausmė- sumažintinas paskirto įpareigojimo neatlygintinai išdirbti laikas.
Rezoliucinė dalis
nusprendž i a:
Kauno miesto apylinkės teismo 2010-02-11 nuosprendį pakeisti.
Nuteistojo E. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti jo prisipažinimą ir padėjimą išaiškinti nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d.
Sumažinti nuosprendžiu E. V. paskirto įpareigojimo iki 2010-08-02 neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis laiką nustatant neatlygintinai išdirbti paminėtose įstaigose ar organizacijose 40 ( keturiasdešimt ) valandų.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.