- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-08-27
- Bylos Nr.
- I-5558-764/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05154-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Violeta Petkevičienė, Egidija Puzinskaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- I. V.
- Atsakovas
- Generalinei prokuratūrai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Generalinės prokuratūros
- Advokatai
- Algimantas Medelis
- Kategorijos
- 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Violetos Petkevičienės ir Mildos Vainienės, dalyvaujant I. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos I. V. skundą atsakovėms Generalinei prokuratūrai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Generalinės prokuratūros ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos pensijos dalies priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja I. V. kreipėsi į teismą su skundu (t. I, b. l. 1–12), prašydama: 1) panaikinti Generalinės prokuratūros 2014-11-10 sprendimą Nr. 17.2-14079; 2) priteisti pareiškėjai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Generalinės prokuratūros, neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią dėl laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-09-01 taikytų Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 5 str. nuostatų; 3) priteisti pareiškėjai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Generalinės prokuratūros, neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią dėl laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 taikytų Laikinojo įstatymo 15 str. nuostatų. Taip pat prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pagrįsdama savo reikalavimus pareiškėja nurodė, kad nuo 2010-01-01 jai paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo perskaičiuota vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. ir 5 str. ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostatomis, todėl kiekvieną mėnesį buvo mokama sumažinta pensija. Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 5 str. ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostatos, kuriomis remiantis buvo perskaičiuota pareiškėjai paskirta pensija, prieštarauja Konstitucijai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjos pensijos perskaičiavimas pagal šias teisės aktų nuostatas yra neteisėtas, todėl ji įgijo teisę į susidariusią pensijos nepriemoką.
Teismo posėdyje pareiškėja palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė ir Lietuvos valstybės atstovė Generalinė prokuratūra atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. I, b. l. 84–86, t. II, b. l. 10–11) su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymėjo, kad, mokėdama pareiškėjai perskaičiuotą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, atsakovė veikė teisėtai ir vadovavosi galiojančiais teisės aktais. Teisės aktai nenustato sumažintų pensijų kompensavimo mechanizmo, todėl nėra pagrindo naikinti ginčijamą Generalinės prokuratūros sprendimą.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. I, b. l. 79–81, t. II, b. l. 12–13) su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymėjo, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mokėjimą perėmė tik nuo 2013-01-01, todėl reikalavimas priteisti pensijos nepriemoką susidariusią iki 2013-01-01 negali būti reiškiamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atžvilgiu. Mokėdama pareiškėjai paskirtą pensiją, atsakovės atstovės vadovavosi galiojančiomis teisės aktų nuostatomis ir pareiškėjos teisių nepažeidė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjai paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ribojimo 2012–2013 metais, taikant Laikinojo įstatymo 4 ir 5 str. bei Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostatas.
Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Laikinasis įstatymas ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. pakeitimai, kuriais remiantis buvo perskaičiuojamos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), 5 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) ir 5 str. 2 d. (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos), konstatavo, kad: 1) Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 str. 1 d. 1–4 p. nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 3) Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos), tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d.; 4) Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos), tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarime taip pat konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20 ir 2012-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31 ir iki 2013-12-31 neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Atsižvelgiant į nurodytus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimus, konstatuotina, kad laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. buvo pagrįstas ir teisėtas. Pensijos gavėjų konstitucines teises pažeidė paskirtų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas, taikant iki 2012-08-31 galiojusias Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) ir Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, konstatavo, kad ginčams dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo pagal analogiją taikytinos panašius teisinius santykius reguliuojančios teisės normos, skirtos valstybinių socialinio draudimo pensijų nepriemokų klausimams spręsti, todėl suinteresuoti asmenys savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo galėjo apginti per trejų metų terminą. Išplėstinė LVAT teisėjų kolegija, nagrinėdama iš esmės analogiško pobūdžio bylą dėl valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalies priteisimo, 2013-11-07 nutartyje (a. b. Nr. A444-2232/2013) konstatavo, kad reikalavimui dėl valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalies priteisimo pareikšti taikomas trejų metų procesinis kreipimosi į teismą terminas, kurio eigos pradžia turi būti skaičiuojama nuo pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo dienos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjos I. V. atskirąjį skundą, 2015-05-12 nutartyje konstatavo, kad pareiškėja nėra praleidusi trejų metų termino skundui dėl nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 neišmokėtos pensijos dalies, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. ir 5 str. nuostatas, priteisimo (t. I b. l. 186–192). Atsižvelgdamas į tai, teismas priėmė nagrinėti pareiškėjos I. V. skundo dalį, kuria prašoma priteisti dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo 2012–2013 metais neišmokėtos pensijos dalį (t. I, b. l. 39–41, t. II, b. l. 8).
Generalinės prokuratūros 2014-11-05 pažyma Nr. 17.9-3417 (t. I, b. l. 14–15) tvirtina, kad dėl 2012-01-01–2012-08-31 taikytų Konstitucijai prieštaraujančių Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų pareiškėjai nebuvo išmokėta 1 639,02 eurų (5 659,21 Lt) dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Dėl nurodytos sumos byloje ginčo nėra. Atsižvelgus į tai, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas pripažintas neprieštaraujančiu Konstitucijai, likusi pareiškėjos reikalavimo dalis netenkintina.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama iš esmės analogišką administracinę bylą dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, nurodė, kad tinkamas atsakovas byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo yra Lietuvos valstybė, o ne pensiją paskyrusi ir mokėjusi valstybės institucija (2013-03-12 nutartis a. b. Nr. A552-519/2013). Atsižvelgiant į tai, neišmokėtos pensijos dalį – 1 639,02 eurų – įpareigotina išmokėti Lietuvos valstybė, atstovaujama Generalinės prokuratūros.
Teismo įpareigojimai atlikti veiksmus turi būti apibrėžti terminais, todėl įvertinęs ginčo pobūdį, priteistinos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos dydį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas nustato atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Generalinės prokuratūros, įpareigojimą įvykdyti per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Teismui priėmus pareiškėjos skundą ir jo pagrindu pradėjus nagrinėti administracinę bylą, Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymą (toliau – Kompensavimo įstatymas), kuris įsigaliojo 2015-08-01. Šiuo įstatymu įgyvendindamas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas ir nustatoma praradimų, atsiradusių, be kita ko, dėl valstybinių pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo, kompensavimo tvarka. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarime Laikinojo įstatymo 5 str. prieštaravimas Konstitucijai nesiejamas su įstatymo leidėjo pareiga nustatyti sumažintų pensijų kompensavimo mechanizmą. Vadinasi, nuo 2015-08-01 pareiškėjos teisė į dėl Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo susidariusią pensijos nepriemoką gali būti ginama dviem būdais, t. y. teisminiu ir pasinaudojant Kompensavimo įstatyme įtvirtintu kompensavimo mechanizmu.
Savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, prašyme suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (prašymo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (prašymo pagrindą). Teismas negali keisti skundo dalyko, t. y. turi nagrinėti bylą pareiškėjo nurodyto skundo dalyko ribose (LVAT 2008-09-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1627/2008). Pareiškėja iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį nepasinaudojo Administracinių bylų teisenos įstatymo 52 straipsnyje jai suteikta teise tikslinti ir pakeisti skundo pagrindą ar dalyką arba atsisakyti skundo.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, taip pat į tai, kad pareiškėja pasirinko teisminį savo pažeistos teisės į dėl Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo susidariusios pensijos nepriemoką gynimo būdą, konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo šią pareiškėjos teisę ginti kitu būdu.
Pareiškėja prašo panaikinti Generalinės prokuratūros 2014-11-10 sprendimą Nr. 17.2-14079.
ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad skundžiamas aktas ar jo dalis turi būti panaikinti, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Minėta nuostata yra imperatyvi, todėl teismas, nustatęs skundžiamo akto ar jo dalies neteisėtumą, vienareikšmiškai privalo šį aktą ar jo dalį panaikinti.
Nagrinėjamos bylos kontekste pripažintina, kad remiantis teisės aktų ir jų padarinių konstitucingumo bei teisėtumo prezumpcija, Generalinė prokuratūra, priimdama 2014-11-10 sprendimą, iš esmės neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą ir išmokėti susidariusią pensijos nepriemoką. Vis dėlto, tokia situacija, kai administracinis sprendimas, kurio priėmimo teisinis pagrindas yra Konstitucijai prieštaraujanti įstatymo nuostata, ir kuris yra ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens, nebūtų pašalintas iš teisės sistemos prieštarautų teisėtumo principui. Pareiškėjos teisių pažeidimas iš esmės kyla dėl Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų, pagal kurias pensijų gavėjams buvo sumažinta valstybinė pensija, taikymo, todėl yra pagrindas panaikinti Generalinės prokuratūros 2014-11-10 sprendimo Nr. 17.2-14079 dalį, kuria atsisakyta išmokėti pareiškėjai neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-08-31. Likusi sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta.
Pareiškėja taip pat prašo priteisti jos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Teismui pateikti duomenys tvirtina, kad už jai advokato Algimanto Medelio suteiktas teisines paslaugas (t. I, b. l. 23, 24), pareiškėja I. V. 2014-11-23 sumokėjo 115,85 eurų (400 Lt) (t. II, b. l. 7).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 2 d. nustatyta, kad pareiškėjas, kai sprendimas priimtas jo naudai, turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Pagal ABTĮ 44 str. 6 d., proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-02 nutartis a. b. Nr. AS146-113/2012, 2012-02-20 nutartis a. b. Nr. A756-342/2012).
Pažymėtina, kad teismui pateiktame skunde buvo reiškiami iš esmės du savarankiško pobūdžio reikalavimai, t. y. panaikinti Generalinės prokuratūros sprendimą ir priteisti iš viso 57 052,30 Lt) neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos. Dalį šių reikalavimų teismas 2014-02-08 nutartimi atsisakė priimti, o priimti reikalavimai taip pat buvo patenkinti tik iš dalies, t. y. iš dalies panaikintas Generalinės prokuratūros sprendimas ir priteista 1 639,02 eurų neišmokėtos pensijos suma.
Atsižvelgęs į patenkintų ir atmestų (nepriimtų nagrinėti) reikalavimų dalį, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju proporcinga ir adekvati atlygintinų atstovavimo išlaidų suma yra 15 eurų (51,79 Lt), kuri pareiškėjos naudai priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Generalinės prokuratūros.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str., 85–87 str., 88 str. 1 ir 2 p., 127 str. ir 129 str. teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos I. V. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Generalinės prokuratūros 2014-11-10 sprendimo Nr. 17.2-14079 dalį, kuria atsisakyta išmokėti pareiškėjai neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-08-31.
Įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Generalinės prokuratūros, per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmokėti I. V. 1 639,02 eurų (vieno tūkstančio šešių šimtų trisdešimt devynių eurų ir 2 euro centų) dydžio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-08-31 taikytų Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų.
Priteisti pareiškėjai I. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Generalinės prokuratūros, 15 eurų (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.