Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

kaltinamajam S. V. (S. V.), jo gynėjui advokatui Regimantui Špelveriui, kaltinamajam V. M., jo gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui, įstatyminei atstovei ir civilinei atsakovei R. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

S. V. (S. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nevedęs, dirbantis, vidurinio išsilavinimo, teistas:

1) 2011-11-02 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 m., taikytas BK 92 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 m., taikyta auklėjamojo poveikio priemonė – įspėjimas bei 10 mėn. tęsti mokslą, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacinėse priemonėse;

2) 2012-07-12 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 2 d., laisvės atėmimu 1 m. 3 mėn., vadovaujantis LR BK 64 str. l d., 3 d., bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2011-11-02 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu neatliktos bausmės dalimi, paskirta galutinė subendrinta bausmę laisvės atėmimas 1 m. 9 mėn.;

3) 2012-11-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m. 3 mėn., vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., ši bausmė subendrinta su 2012-07-12 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir su 2011-11-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu BK 64 str. 1 ir 3 d. subendrinta bausme, laisvės atėmimu 1 m. ir 9 mėn., jas iš dalies sudedant, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 m. 3 mėn.,

4) 2013-02-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 180 str., 214 str. 1 d., pritaikius BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirta 2 m. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., ši bausmė subendrinta su 2012-11-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutine bausme ir paskirta bausmė 3 m. laisvės atėmimo;

5) 2016-02-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 189 str. 1 d., 15 parų trukmės arešto bausme, vadovaujantis BK 64¹ str. nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir jam paskirti galutinė 10 parų trukmės arešto bausmė; bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d. ir

V. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nevedęs, nedirbantis, besimokantis mokykloje (baigė 8 klases), neteistas

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V. ir V. M., veikdami bendrininkų grupėje, panaudodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, t.y.

2015-06-25, apie 04.10 val., Klaipėdoje, prie Taikos pr. 39 namo, prie naktinio klubo „Piteris“, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, panaudojo fizinį smurtą, t.y. abu kartu stipriai suėmė R. J. už pažastų, taip sukeldami jai fizinį skausmą, nuvedė ją už namo kampo ir pagrobei pastarajai priklausantį turtą: V. M. nuplėšė R. J. nuo kaklo grandinėlę – 350 Eur vertės su dviem auksiniais pakabukais, kurių vieno vertė – 150 Eur, kito – 350 Eur, tuo tarpu S. V. iš rankos ištraukė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 500“ – 150 Eur vertės bei nuo peties pagrobė rankinę – 25 Eur vertės ir joje buvusius daiktus: piniginę 10 Eur vertės, prekybos centrų nuolaidų korteles – neturinčias materialinės vertės, „LD“ cigarečių pakelius 2 vnt., kurių vieno vieneto kaina 2,5 Eur, kitas – neturintis materialinės vertės, regos akinius – 80 Eur vertės, ryšulį raktų – 75 Eur vertės, užrašų knygelę – neturinčią materialinės vertės, R. J. išduotą pasą ir socialinio draudimo pažymėjimą. Tokiu būdu S. V. ir V. M., veikdami bendrininkų grupėje, panaudojant fizinį smurtą pagrobė R. J. priklausančio turto už 1297,50 eurų.

Kaltinamasis S. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 36-39, 41-43, 52-54), tiek teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir dėl savo elgesio gailėjosi. Parodė, kad su V. M. atėjo prie naktinio klubo „Piteris“. Pirmas ėjo V. M., o iš paskos ėjo jis. Moteris klūpėjo prie durų. Žmonės pasakė, kad ji girta. Tada jie paėmė ją už parankių ir pavedė už kampo, moteris, nesipriešino, šliaužė kojomis, o pavesta už kampo išsitraukė telefoną, galbūt paskambinti taksi. Tada, jis paėmė iš jos telefoną ir rankinę. Po to, nuėjo prie pušynėlio, pasiėmė telefoną, kurį vėliau pardavė lombarde, ir rankinėje buvusius centus, rankinę padėjo prie eglučių, pinigus išleido savo reikmėms. Paaiškino, jog jie eidami prie moters nieko su V. M. nesitarė, moterį norėjo tik pasisodinti, kad žmogus nusiramintų. Paimti daiktus kilo noras tuomet, kai užėjo už kampo, buvo blaivus. L., K. įvykio vietoje nebuvo, buvo toliau. Priėję prie apsaugos darbuotojų klausė ar veikia apsaugos kameros, nes jam buvo įdomu. Gailisi. Padarė blogą dalyką. Visiškai pripažįsta, kad paėmė svetimą turtą.

Kaltinamasis V. M. nors ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę neigė (t. 2, b. l. 140-143, 146-148), tačiau teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir dėl tokio savo elgesio gailėjosi. Parodė, kad prie naktinio klubo „Piteris“ buvo su S. V. ir R.. Tuo metu išėjo moteris, prašė jų pagalbos – ji, sėdėdama, šaukė -„padėkit“, buvo visiškai girta. Jis ir S. išlipo iš mašinos ir paėmė moterį už rankų, vedėsi už kampo, nes ji prašė, kad kur nors pasodintų. Kad reikia eiti prie žmonių, nepagalvojo. Ėjo kartu su S., nes vienas nebūtų galėjęs suteikti pagalbos. Moterį, nuvestą į šalį, pasodino ant žemės, ji išsitraukė telefoną, galbūt norėjo skambinti gydytojui. Jis stovėjo moteriai už nugaros. Tada S. paėmė telefoną ir rankinę, o jis paėmė grandinėlę. Po to, kartu pabėgo. Jis bėgo iš paskos S., apžiūrėjo rankinę. Paaiškino, jog moterį vedėsi už kampo su tikslu jai padėti. Tikslo apiplėšti nebuvo. Ši mintis kilo tada, kai S. paėmė rankinę ir telefoną. Moters grandinėlė nukrito ant žemės, kai ji beeidama suklupo. Tai pamatęs norėjo paimti ir atiduoti, bet išgirdo sušunkant kažkokį vyrą. Jis buvo išgėręs, nepamena išsireiškimo - „reikia padaryti tą moterį“. Pavedę į šalį, moterį norėjo tik pasodinti, fizinio skausmo jai nesukėlė. Sutinka, kad paėmė grandinėlę.

Be kaltinamųjų prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie buvo išnagrinėti sutrumpinto proceso tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273, 291 straipsniais.

Nukentėjusioji R. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-06-25, apie 01.00 val. ji atėjo į naktinį klubą „Piteris“. 2015-06-25, apie 04.20 val., jai išėjus į lauką ji sukonfliktavo su klubo darbuotojais, kurie jos į klubą nebeįleido. Jai būnant prie naktinio klubo „Piteris“ atėjo du nepažįstami jaunuoliai, kurie stipriai suėmė jai už pažastų ir jėga nuvedė į šalį nuo įėjimo į „Piterį“ durų. Jie sakė „einam einam“, o ji nesuprato kur ją veda. Vaikinams nesipriešino, nes viskas vyko greitai. Vaikinai ją laikė stipriai suėmę už pažastų, tiesiog tempė ir ji neturėjo galimybių priešintis. Minėti jaunuoliai ją „nutempė“, t.y. jėga nuvedė už „Piterio“ kampo į tamsią ir nuošalią vietą. Tuo metu ten jokių žmonių nebuvo. Kai ji suklupo, vienas jaunuolis nieko nesakęs jai nuo kaklo nuplėšė auksinę grandinėlę - 350 eurų vertės, ant kurios buvo du auksiniai pakabukai. Vienas pakabukas buvo kryželis - 150 eurų vertės, kitas su Dievo atvaizdu - 350 eurų vertės. Kitas jaunuolis tuo pat metu jai nuo peties nukabino ir atėmė rankinę - 25 eurų vertės ir iš rankos ištraukė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 500“ - 150 eurų vertės. Telefone buvo „Tele2 pildyk“ kortelė, be vertės, kurios telefoninis numeris 8-607-01290. Rankinėje, kurią atėmė jaunuolis buvo piniginė -10 eurų vertės, joje buvo 5 eurai metalinėmis monetomis. Piniginės šoninėje kišenėlėje buvo smulkiai sulanksčiusi ir paslėpusi 100 eurų, kurie buvo dvi kupiūros po 50 eurų. Piniginėje dar buvo prekybos centrų „Maxima“, „Norfa“, „Rimi“, „Drogas“, „Eurokos“ ir vaistinės „Euro vaistėnė“ nuolaidų kortelės, kurios yra be vertės. Rankinėje taip pat buvo jos pasas, socialinio draudimo pažymėjimas, regos akiniai - 80 eurų vertės, buvo raktų ryšulys, kuriame buvo 2 vnt. jos buto raktai ir 3 vnt. raktai nuo kaimynės buto. Jos raktai yra 35 eurų vertės, o kaimynės buto raktai - 40 eurų vertės. Paaiškina, kad kaimynės buto raktai buvo jai duoti ir praradus ji būtų turėjusi už juos mokėti. Rankinėje dar buvo jos užrašų knygelė, be vertės ir du pakeliai mėtinių cigarečių „LD“. Vienas pakelis buvo naujas- 2.50 eurų vertės, kitas buvo praimtas ir yra be vertės. Iš viso jaunuoliai atėmė 1297.50 eurų vertės jai priklausančio turto. R. J. parodė, kad pasas, socialinio draudimo pažymėjimas, raktai nuo jos ir kaimynės butų ir užrašų knygelė atsirado. Jie buvo įdėti į jos buvusio sugyventinio A. Z. pašto dėžutę. Kadangi dalis daiktų atsirado jai liko padaryta 1222.5 eurų turtinė žala. Papildomai paaiškino, kad dėl to, kad jaunuoliai tempė suėmę už pažastų ir, kad nutempė nuo kaklo grandinėlę, ji juto fizinį skausmą. Nuo tempimo ant rankų buvo mėlynės, bet pas medikus nebuvo (t. 1, b. l. 34-37; 38-40; 41-43; 44-45).

Apklaustas kaip liudytojas A. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-07-16, apie 11.30 val., ėjo pasitikrinti pašto dėžutę ir joje rado buvusiai sugyventinei R. J. priklausančius daiktus. Pašto dėžutėje buvo: LR pasas, „Sodros“ pažymėjimas, juodos spalvos užrašų knygutė bei raktų ryšulys. Nurodė, kad neįsivaizduoja, kaip šie daiktai atsirado jo pašto dėžutėje. Tada paskambino R. broliui V., nes pačios R. telefono numerio neturi, kadangi jau daugiau kaip 5 metus negyvena kartu. V. pasakė, kad savo pašto dėžutėje rado R. priklausančius daiktus ir paprašė jo, kad pasakytų R., kad ji ateitų jų pasiimti. Tą pačią dieną, apie 13.00 val., jam paskambino R. ir paklausė ar gali ateiti pasiimti savo daiktų. Už valandos R. atėjo ir jis atidavė jai daiktus. R. jis paklausė, kaip tie daiktai galėjo atsirasti jo pašto dėžutėje. Ji papasakojo, kad buvo užpulta ir apiplėšta, tačiau kodėl jos daiktai atsirado būtent jo pašto dėžutėje, ji negalėjo paaiškinti (t. 1, b. l. 93-95 ).

Apklaustas kaip liudytojas A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba naktiniame klube „Piteris“ apsaugos darbuotoju. 2015-06-25 dirbo kartu su apsaugos darbuotoju E. E.. Kiek pamena tą naktį iš klubo „Piteris“ išprašė moterį. Moteris buvo gerokai išgėrusi ir veržėsi į klubą. Ji svirduliavo ir vis kibosi į duris. Jai buvo paaiškinta, kad į klubą nebeįleis, tačiau ji įkyriai vis veržėsi į vidų. Dėl ko moterį išprašė ir klubo nepamena, nes praėjo daug laiko, bet galėjo būti, kad išprašė dėl to, kad ji buvo per daug išgėrusi arba gal su kuo nors konfliktavo klube. Ar moteris su savimi turėjo telefoną ir ar buvo užsisegusi grandinėlę nurodyti negali, nes į tai nekreipė dėmesio. Pamena, kad tą vakarą lauke moteriai būnant prie įėjimo į klubą, prie jos buvo priėję trys vaikai. Kas jie tokie nežino. Nepamena kokiu momentu minėti vaikai pasakė, kad ta moteris yra kažkieno teta ar močiutė, Sakė, kad ji gyvena netoliese ir sakė, kad ja, parves namo. Suprato, kad jie tą moterį pažįsta. Vaikai ir moteris liko lauke, o jie buvo viduje. Matė, kad vaikai buvo prie moters. Kaip suprato jie ją pažinojo ir žadėjo parvesti namo, tačiau keliese ją vedė ir į kurią pusę nematė. Vėliau moteris buvo grįžusi prie klubo. Atėjusi ji kažką aiškino, tačiau ką sakė nepamena. Vėliau sužinojo, kad moteris buvo apiplėšta, tačiau tai sužinojau tikrai ne iš jos. Kas apie tai pasakė nepamena. Kas ir ką iš moters atėmė nežino. Tą vakarą prie klubo buvo atvykę policijos pareigūnai ir greitosios med. pagalbos darbuotojai, tačiau kas juos iškvietė nežino. Matė tą moterį, tačiau ar ji buvo sužalota negali pasakyti, nes nepamena (t. 1, b. l. 123-124).

Apklaustas kaip liudytojas R. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. tikslios datos nepamena, bet pamena, kad buvo vasara, nakties metu paskambino draugui S. V.. Bekalbant jis pasiūlė susitikti. Sakė, kad yra prie naktinio klubo „Piteris“. Nuėjo pas S.. Susitiko prie devynaukščio namo, esančio netoli naktinio klubo „Piteris“. Kai atėjo S. buvo vienas. Abu stovėjo, kalbėjosi. Netoliese pamatė V., jo pavardės nežino. Su S. priėjo prie V.. Su juo kalbėjo ir išgirdo nuo naktinio klubo „Piteris“ sklindantį triukšmą. Girdėjo, kad šaukė kažkokia moteris. Nuėjo prie įėjimo į „Piterį“. Girdėjo, kad einant S. su V. kalbėjo, kad „reikia padaryti“. Suprato, kad jie apvogs tą moterį. Jis jiems nepritarė. Kartu nuėjo tik pažiūrėti kas ten vyksta. Nepamena ar ten prie įėjimo priėjo iš karto visi trys, ar kuris nors atėjo vėliau, tačiau pamena, kad prie įėjimo į „Piterį“ kur buvo ta moteris buvo visi trys t.y. jis, S. ir V.. Moteris buvo šviesių plaukų. Ji buvo labai girta, svirduliavo, buvo agresyviai nusiteikusi, veržėsi užeiti į „Piterio“ vidų, vis kibosi į įėjimo duris. Matė, kad apsaugos darbuotojai jos nenorėjo įleisti ir vis atstumdavo nuo durų, kad ji neitų. Nepamena, kuris iš draugų apsaugos darbuotojams pasakė, kad nuves moterį nuo įėjimo. Girdėjo, kad apsaugos darbuotojai moteriai sakė, kad jos nebeįleis, bet ji vis veržėsi į vidų. Vienu momentu apsaugos darbuotojui uždarant duris, moteris verždamasi užeiti griebė už durų krašto ir, darydamas duris, apsaugos darbuotojas jai privėrė pirštus. Moteris ėmė šaukti. Matė, kad ji turėjo telefoną ir lygtai skambino policijai. V. ir S. vis buvo prie tos moters. Jis suprato, kad jie ketina iš jos ką nors pavogti, be to jau einant link jos jie kalbėjo, kad „ reikia padaryti“. Pats nenorėjo veltis į problemas, neorėjo prie jų prisidėti, todėl paskambino savo draugui L. V. ir pasiūlė susitikti. Su L. susitiko už „Piterio“ pastato. Kai išėjo V. ir S. liko prie tos moters. Ką jie darė nematė. Maždaug už 20-30 minučių jam paskambino S. ir pasiūlė susitikti prie parduotuvės „Aibė“. Abu su L. nuėjo prie „Aibės“ ir susitiko su V. ir S.. S. pasakė, kad iš tos moters atėmė tašę. Sakė, kad tašėje rado piniginę, iš kurios paėmė pinigus. S. parodė vieną popierinę 5 eurų kupiūrą ir dar keletą eurų monetomis. S. pasiėmė 5 eurus, o metalinius atidavė V.. Tada visi keturi t.y. jis, T. V., S. ir V. nuėjo į naktinę parduotuvę, esančią prie Vėtrungės. S. nusipirko cigarečių. Tada V. išėjo namo. Jie dar truputį pavaikščiojo ir išsiskirstė. S. dar pasakojo, kad moters rankinę jis numetė prie kažkokių pušelių netoli „Piterio“, o piniginę sakė, kad numetė paėjęs kažkur toliau į kitą pusę. Nei pas S., nei pas V. telefono ir grandinėlės nematė. Jie sakė, kad daugiau nieko nepaėmė. S. ir V. jam jokių pinigų nedavė. R. S. parodė, kad prie „Piterio“ buvusios moters nepažįsta. (t. 1, b. l. 126-128)

Apklaustas kaip liudytojas K. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pažįstamas S. V. jam pasakojo, kad su V. prie „Piterio“ „apibombino“, t.y. apvogė moterį. Ką jie moteriai darė ir ką iš tos moters pavogė nesakė. (t. 1; b. l. 135-136)

Apklaustas kaip liudytojas M. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. M. pažįsta nuo vaikystės. S., kaip vėliau sužinojo jo pavardė V. pažįsta apie 4 metus. 2015 m. birželio mėn. pabaigoje tikslios datos nepamena visą dieną buvo su V. M.. Vakare, tikslaus laiko nepamena, bet galėjo būti po 22.00 val. susitiko su S. V.. Visi trys vaikščiojo po miestą ir gėrė alų. Buvo nuėję prie baro „Legenda“, ten sėdėjo, gėrė alų. Pats buvo jau gerokai išgėręs ir visko ką veikė tą vakarą, nepamena. Ar buvo susitikę dar su kokiais draugais pasakyti negali, nes neatsimena. L. V. ir R. S. pažįsta, tačiau negali pasakyti ar tą vakarą su jais buvo susitikę. Vienu momentu jau paryčiais, kiek pamena su S. V. ir V. M. buvo netoli naktinio klubo „Piteris“ ten nuėjo prie netoliese automobilių stovėjimo aikštelėje stovinčių taksi automobilių. Ieškojo kas pavežtų į „Tauralaukį“ arba į centrą. Priėjo prie kažkokio taksi automobilio. Jo apibudinti negali, nes neatsimena, koks jis buvo. Visi trys įsėdo į taksi automobilį. Jis atsisėdo priekyje į keleivio sėdynę, o S. ir V. atsisėdo automobilio gale. Tik įsėdę į automobilį pamatė, kad prie įėjimo į naktinį klubą „Piteris“ moteris konfliktuoja su apsaugos darbuotojais. Matė, kad moteris svirduliavo. Matėsi, kad ji girta. Moteris norėjo užeiti į „Piterio“ vidų, tačiau apsaugos darbuotojai jos neįleido, privėrė durimis jai pirštus. Tada nepamena kuris ar V., ar S. pasakė, kad eina prie tos moters jai padėti. Sakė, kad paves ją į šalį ir kur nors pasodins. Jis pats tos moters nepažinojo, ar jie tą moterį pažinojo, nežino. Nurodė, kad jie norėjo išvažiuoti ir kodėl V. su S. sugalvojo nueiti padėti tai moteriai, nežino, gal suveikė alkoholis, nes visi buvo išgėrę. Jis liko sėdėti taksi automobilyje, o jie nuėjo prie tos moters. V. su S. prie moters nuėjo dviese. Matė, kad jie priėję prie moters vienas suėmė už vienos rankos, kitas už kitos rankos ir ją nuvedė į kitą pusę už „Piterio“ kampo. Staiga pamatė, kad iš už kampo, rankoje laikydamas rankinę bėga S., paskui jį bėgo V.. Suprato, kad jie apvogė tą moterį. Jis paskambino V. ir paklausė, kur jie yra. Jie sakė, kad yra prie futbolo mokyklos. Jis taksi automobiliu nuvažiavo pas juos. Susimokėjo už taksi ir liko su S. ir V.. Matė, kad S. turėjo mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“. Suprato, kad jis tą telefoną bus atėmęs iš tos moters, nes prieš tai telefono neturėjo. R. S. nebeturėjo. Kur jis ją padėjo neklausė. Jis nepasakojo. Nematė, kad S. su V. būtų turėję pinigų ar auksinę grandinėlę su pakabukais. Ką S. su V. padarė tai moteriai ir ką iš jos paėmė jie nepasakojo, o jis ir neklausė. Ar jie iš moters pavogė pinigus ir grandinėlę su pakabukais nežino, jie to nepasakojo. Nuo futbolo mokyklos jie visi dar kažkur ėjo, bet kur nepamena. Po to išsiskyrė. Jis su V. nuėjo pas jį į namus, o S. kažkur išėjo. Kadangi buvo išgėręs ir praėjo daug laiko visko tiksliai nepamena. Kiek pamena tada buvo trise, t.y. jis, S. V. ir V. M.. Prie moters kiek pamena nuėjo S. ir V.. Ar tuo metu kompanijoje buvo ir R. S. pasakyti negali, nes šito nepamena. Jam atrodo, kad buvo trise. Kas vyko prie įėjimo į „Piterį“ matė, nes sėdėjo taksi automobilyje, kuris stovėjo netoliese. Jam atrodo, kad R. S. ten nebuvo. (t. 1, b. l. 139-141)

Iš 2015-07-23 vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas iš naktinio klubo „Piteris“ gautas CD su vaizdo įrašu (t. 1, b. l. 115-118).

2015-07-21 Apžiūros protokole užfiksuoti apžiūrėti nukentėjusiosios R. J. savanoriškai pateikti dokumentai ir daiktai, kurie buvo grąžinti nukentėjusiajai (t. 1, b. l. 47-62).

Iš 2015-08-06 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog S. V. savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 3, b. l. 56-62).

Iš 2015-08-27 Valstybės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G1552/15(03) matyti, jog R. J. nustatyta kairės plaštakos III piršto delnibio paviršiaus žaizda. Sužalojimas atitinka užduoties aprašomojoje dalyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, padarytas buka jėga. R. J. padaryta kairės plaštakos piršto žaizda sukėlė nežymų sveikatos sutrikimą. R. J. plaštakos piršto žaizdą galėjo patirti grumdamasi, gindamasi (t. 1, b. l. 71).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lombardo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, jog 2015-06-25 S. V. užstatė mobilaus ryšio telefoną „NokiaRM750“ (t. 1, b. l. 112).

Byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai – pačių kaltinamųjų parodymai teisme, nukentėjusiosios bei liudytojų parodymai ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvada, lombardo sutartis, vaizdo įrašo apžiūros protokolas, parodymų patikrinimo vietoje protokolas bei kiti byloje esantys įrodymai, patvirtina, kad kaltinamieji S. V. ir V. M., veikdami bendrininkų grupėje, panaudodami fizinį smurtą, 2015-06-25, apie 04.10 val., Klaipėdoje, prie Taikos pr. 39 namo, ties naktiniu klubu „Piteris“ pagrobė R. J. priklausančio turto už 1297,50 eurų. Fizinis smurtas pasireiškė stipriu nukentėjusiosios suėmimu už pažastų ir tokiu būdu jos nuvedimu už pastato kampo. Taip vedant nukentėjusiąją, jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Kaltinamųjų veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 180 str. 1 d., kadangi jie panaudodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą. Kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika buvo baigta, nes jie turėjo realią galimybę disponuoti ir disponavo pagrobtu turtu pagal savo valią. Kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia: jie suvokė, kad turtą pagrobia panaudoję fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją ir taip palaužę jos valią, numatė tokios nusikalstamos veikos padarinius ir jų siekė.

Kaltinamajame akte aprašant S. V. ir V. M. pareikštą kaltinimą, buvo nurodyta aplinkybė, kad kaltinamieji nukentėjusiosios turtą pagrobė panaudodami fizinę jėgą, nuvedė į nuošalią vietą ir tokiu būdu atimdami jos galimybę priešintis. Kitoks atėmimas galimybės priešintis, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, yra tada, kai nukentėjusiojo asmens pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja tokius būdus, kurių neapima sąvokos „fizinio smurto panaudojimas“ ar „grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą“, tačiau jais atimama galimybė nukentėjusiajam pasipriešinti bei ginti savo nuosavybę nuo pagrobimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato nutarimas 2005-06-23 Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“, 8 punktas). Pagal atskirus požymius veika kvalifikuojama tik tuo atveju, jei šie požymiai vykdomi atskirais kaltinamojo veiksmais. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamieji S. V. ir V. M. suėmė nukentėjusiajai stipriai už pažastų ir nuvedė ją už pastato kampo, ko pasekoje pagrobė iš jos turtą. Taigi visa ši kaltinamųjų veika, sukėlusi nukentėjusiajai fizinį skausmą ir dėl to sąlygiškai apribojusi jos galimybę priešintis, laikoma fizinio smurto panaudojimu, todėl pagal kvalifikuojantį požymį „kitoks atėmimas galimybės priešintis“ veika atskirai nekvalifikuojama, nes tai būtų perteklinis kvalifikavimas. Todėl šis kaltinamųjų veiką kvalifikuojantis požymis iš kaltinimo šalintinas, nekeičiant faktinių veikos aplinkybių.

Abejų kaltinamųjų atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jie prisipažino ir gailėjosi padarę nusikalstamą veiką, nurodė esmines įvykio aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį, taip pat atlygino dalį nuskalstama veika padarytos turtinės žalos nukentėjusiajai (BK 59 str. 1 d., 2 p., 3 p.). Šios aplinkybės pripažįstamos jų atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamųjų S. V. ir V. M. atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką įvykdė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 str.1 d. 1 p.).

BK 93 straipsnyje yra įtvirtintas nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas. Nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos išsamiai išnagrinėtos kasacinėje praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. gegužės 20 d. nutartyje Nr. 2K-P-85/2008 išaiškino, kad: „Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų“. Šioje plenarinės sesijos nutartyje taip pat išaiškinta, kad pagal BK 93 straipsnį asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis V. M. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs pilnametystės, nusikalto pirmą kartą, padarytas tyčinis nusikaltimas priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog šiuo metu kaltinamasis mokosi, baigė 8 klases, mokykloje charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 132), nėra teistas, du kartus baustas administracine tvarka (LITEKO duomenimis). Nors kaltinamajam teismo posėdžio metu nebuvo galimybės atsiprašyti nukentėjusiosios, nes ji nedalyvavo, tačiau jis proceso eigoje atlygino dalį žalos nukentėjusiajai R. J., gailisi padaręs nusikalstamą veiką, mokosi, gyvena su mama, turi tinkamas auklėjimo ir ugdymo sąlygas, kritiškai vertina savo elgesį, po nusikaltimo padarymo jo elgesys neblogėja. Įvertinus visa tai, teismui yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis V. M., jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio. Bausmės paskyrimas kaltinamajam šiuo metu prieštarautų teisingumo principui. Atsižvelgiant į tai, taikytinas BK 93 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 3 punkto nuostatos, jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamajam V. M., vadovaujantis BK 93 straipsnio 2 dalimi, skirtinos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas (BK 83 straipsnis) ir elgesio apribojimas, įpareigojant 6 mėnesius būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val. (BK 87 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas). Teismo nuomone, paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės padarys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.

Kaltinamajai taip pat išaiškintina, jog jeigu jis nevykdys ar netinkamai vykdys paskirtas auklėjamojo poveikio priemones ir dėl to bus nemažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šių priemonių vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, galės pakeisti jas kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, įskaitant ir atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą (BK 89 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nepilnamečio atidavimas prižiūrėti (t. 2, b. l. 149-151, 152-154), nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos.

Skirdamas bausmę kaltinamajam S. V., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

S. V. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.). Jis anksčiau teistas 5 kartus už tyčines nusikalstamas veikas nuosavybei, administracine tvarka nebaustas. S. V. nusikalstamą veiką padarė neišnykus ankstesniam teistumui, nors bausmę ir atlikęs, nusikaltimo padarymo metu nedirbo, jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo. Jo atsakomybę lengvina tai, kad savo kaltę pripažino ir neneigė nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios kaip ir teisminio nagrinėjimo metu, atlygino dalį padarytos žalos nukentėjusiajai. Tuo tarpu jo atsakomybę sunkina, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje veikiant su V. M.. Šiuo metu yra įsidarbinęs, dirba suvirintoju. Žada keisti savo gyvenimo būdą. Atsižvelgiant į tai, bei į tai, kad kaltinamasis turi motyvacijos keistis, deda pastangas įsitvirtinti gyvenime, teismas daro išvadą, kad teisingumas ir bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytą arešto bausmę, jos trukmę nustatant maksimaliam terminui (BK 49 str. 3 d.).

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl jam taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytinas S. V. šioje byloje laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015-08-04 18.00 val. iki 2015-08-06 13.35 val. (2 paros, t. 3, b. l. 5-6, 63-64), vieną sulaikymo dieną prilyginat vienai parai arešto 1:1.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei dokumentų paėmimas (t. 3, b. l. 65-67, 68-70, 74-75) – nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos.

Byloje buvo pateiktas nukentėjusiosios R. J. civilinis ieškinys dėl 1222,50 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 73). 2016-05-09 teisme buvo gautas nukentėjusiosios pranešimas, kad jai buvo sumokėta 1000 Eur, t.y. po 500 Eur nuo kiekvieno kaltinamojo, ir ji jokių turtinių ir neturtinių pretenzijų šioje byloje kaltinamiesiems nebeturi (t. 3, b. l. 152). 2016-06-08 teisiamojo posėdžio metu protokoline nutartimi užfiksuotas nukentėjusiosios prašymas, jog likusioje dalyje ji atsisako civilinio ieškinio, patvirtindama, kad jai buvo atlyginta 1000 Eur žala (t. 3, b. l. 174-175). Atsižvelgiant į išdėstytą, procesas R. J. civilinio ieškinio nutrauktinas.

Byloje, siekiant užtikrinti nukentėjusiosios civilinį ieškinį, buvo taikyta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas S. V. piniginėms lėšoms – 40 Eur (t. 3, b. l. 9-10, 13, 153-154). Kadangi nukentėjusiajai R. J. žala buvo atlyginta, likusioje dalyje ji civilinio ieškinio atsisakė, todėl laikinas nuosavybės teisių apribojimas naikintinas, nebesant taikymo pagrindo (BPK 151 str. 8 d.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 CD laikmena su vaizdo įrašu, esanti prie 3 bylos tomo viršelio,– nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, atleisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų pagrindais. Baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsniu, 83 straipsniu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu paskirti V. M. auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant V. M. per šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir nepilnamečio atidavimas prižiūrėti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

S. V. (S. V.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę 60 (šešiasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str., į bausmės laiką įskaityti S. V. (S. V.) šioje byloje laikinajame sulaikyme išbūtą laikas nuo 2015-08-04 18.00 val. iki 2015-08-06 13.35 val. (2 paras, t. 3, b. l. 5-6, 63-64), vieną sulaikymo dieną prilyginat vienai parai arešto 1:1.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio kaltinamojo S. V. (S. V.) sulaikymo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei dokumentų paėmimas – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti ir grąžinti kaltinamajam paimtą dokumentą - asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).

Panaikinti procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisių apribojimą, taikytą S. V. piniginėms lėšoms – 40 Eur ir pinigus grąžinti jam.

Procesą dėl nukentėjusios R. J. civilinio ieškinio nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 CD laikmeną su vaizdo įrašu,– nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.