Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. Č., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. Č., gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini), nedirbančios, gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 493 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. Č. 2020 m. rugpjūčio 28 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 13-ANR_P-2907-2020, kuriame nurodyta, jog L. Č. 2020 m. rugpjūčio 7 d., apie 21:33 val., būdama (duomenys neskelbtini), žinodama, kad pagalba yra nereikalinga, paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė, kad vaikui reikalinga medikų pagalba, tokiu būdu iškvietė į namus specialiąją tarnybą - policiją, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje.

L. Č. teisės ir pareigos išaiškintos surašant administracinio nusižengimo protokolą, kuris administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasirašytas. L. Č. į teismo posėdį neatvyko, pateikė teismui prašymą nagrinėti bylą jai nedalyvaujant. Atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą ir nenustačius procesinių kliūčių bylos nagrinėjimui, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka L. Č. nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).

Rašytiniame paaiškinime nusižengimo tyrimo metu L. Č. nurodė, kad 2020-08-07 apie 21:30 val. ji buvo savo darbo vietoje – patalpose, kur prekiauja gėlėmis –(duomenys neskelbtini). Kartu su ja buvo sūnus D. K., gim. (duomenys neskelbtini) d. Sūnus, lakstydamas prie darbo vietos, rado dujų balionėlį, laikė jį rankose ir išsitepė jo skysčiu rankas, po ko lietė veidą, akis. Vėliau jam akis pradėjo griaužti. Vaikas jai pasiskundė, kad skauda veidą, po ko ji paskambino į BPC pagalbos ir iškvietė pagalbą. Kol pareigūnai važiavo, vaikas nusiprausė veidą, rankas ir deginimas praėjo. Kodėl ji BPC darbuotojams nurodė adresą (duomenys neskelbtini), nurodyti negali. Kai pamatė, kad vaikui viskas gerai, ji nebeatsiliepė į nepažįstamo numerio skambutį, nes į nepažįstamus skambučius paprastai neatsiliepia. Gailisi, kad iškvietė policiją ir nekėlė ragelio (b.l. 14).

ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga. Šis nusižengimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Tyčinę kaltės formą galima konstatuoti tik tuomet, kai asmuo pats neabejoja, kad aplinkybės, apie kurias jis praneša specialiosioms tarnyboms, realiai neegzistuoja, o jo pranešimas neatitinka tiesos. Jeigu asmuo klaidingai suvokia ar vertina realiai egzistuojančias aplinkybes ir praneša apie jas specialiosioms tarnyboms, jo veiksmai nėra tyčiniai, ir atsakomybė negalima (LVAT nutartis byloje Nr. N146-1157/2012).

Teismas įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą konstatuoja, kad L. Č. veikoje nėra vieno iš administracinio teisės pažeidimo, numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje, sudėties elemento - kaltės, kuri gali pasireikšti tik sąmoningais, tyčiniais veiksmais. Teismas vertina, kad pagal byloje esančius surinktus bei teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus liko nepaneigta jos versija, kad moteris medicininę pagalbą kvietė būdama įsitikinusi, kad tokia yra reikalinga, nes vaikas galimai patyrė akių ir rankų odos nudeginimus dujų balionėlio turiniu. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo matyti, jog 2020-08-07 21:33 val. akivaizdžiai neblaivi pranešėja prašo GMP pagalbos vaikui. Ragelį iš jos perima vyras, kuris paaiškina, kad vaikas apsidegino rastu dujų balionėliu rankas ir veidą. Paklausus adreso, pastarąjį sako abejodamas, vėliau perskambina ir teigia, jog pagalbos nereikia. Pagal pranešimą adresu (duomenys neskelbtini) išsiųstas patrulių ekipažas V1720, kuris patikrinęs informaciją nustatė, kad nurodytu adresu gyvena N. F., kuri paaiškino, kad policijos nekvietė, vaikų namuose nėra. Peržiūrėjus ankstesnius pranešimus nustatyta, jog iš nurodyto numerio skambino L. Č., kuri gyvena (duomenys neskelbtini) (b.l. 3-4); rašytiniu N. F. paaiškinimu, kuri nurodė, jog adresu (duomenys neskelbtini) ji gyvena viena, bute niekas daugiau negyvena, 2020-08-07 apie 21:33 val. į BPC ji asmeniškai neskambino, nei policijos pareigūnų, nei greitosios medicinos pagalbos nekvietė, apie nukentėjusį vaiką nepranešinėjo, naudojasi vienu mobilaus telefono numeriu, kuris yra kitoks (nurodytas paaiškinime). Minėtą dieną jokių svečių, kurie būtų skambinę į BPC, neturėjo, jokios L. Č. nepažįsta (b.l. 6); policijos pareigūnės D. A. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2020-08-28 apie 10.00 val. į Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 2 PK atvyko L. Č. duoti savo paaiškinimą dėl 2020-08-07 specialiųjų tarnybų iškvietimo. Moteris nurodė, kad ji pati 2020-08-07 į Bendrąjį pagalbos centrą neskambino. L. Č. paaiškino, kad minėtą dieną būnant darbo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), prie jos priėjo nežinoma jai moteris su vyru bei vaiku ir paprašė paskambinti į Bendrąjį pagalbos centrą ir iškviesti pagalbą. L. Č. davė minėtai moteriai telefoną ir tą nežinoma moteris surinko telefono numerį 112 ir iškvietė tarnybas, pranešdama, kad vaikas apsidegino dujų balionėliu. Laukiant pareigūnų nežinoma moteris nuėjo į L. Č. darbo patalpas, nuplovė vaikui veidą ir pasišalino. Kur išėjo moteris su šeima, L. Č. nežino. Dar kartą išaiškinus L. Č. atsakomybę pagal ANK 493 straipsnį, pastaroji davė raštišką paaiškinimą, kuris yra atskirame lape. L. Č. prisipažino, kad ji kvietė policijos pareigūnus minėtą dieną minėtu laiku, nes pagalba buvo reikalinga jos sūnui. Atvykus pareigūnams moteris pasišalino iš įvykio vietos ir nekėlė pareigūnams telefono. L. Č. nepranešė Bendrajam pagalbos centrui, kad pagalba yra nereikalinga ir neatšaukė iškvietimo. Moteris dėl savo poelgio gailėjosi (b.l. 13).

Kaip minėta, ANK 493 straipsnio 2 dalyje nurodytas administracinis nusižengimas (žinomai melagingas specialiųjų tarnybų iškvietimas) gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia t.y. jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo ar neveikimo pobūdį, numatė žalingas pasekmes ir jų norėjo. Tai reiškia, kad kvalifikuojant veiksmus kaip žinomai melagingą specialiųjų tarnybų iškvietimą būtina neginčytinai nustatyti, kad jos buvo kviečiamos nesant jokių objektyvių priežasčių, duodančių pagrindą tarnybas kviečiančiam asmeniui laikyti, kad reikalinga kviesti policijos pareigūnus ar medikus. Tokių duomenų byloje nenustatyta.

Iš prieštaringų L. Č. paaiškinimų nusižengimo tyrimo metu matyti, jog ji nebuvo sąžininga duodama nenuoseklius paaiškinimus apie faktines aplinkybes, kurios lėmė jos skambutį BPC. Iš skambučio turinio matyti, kad moteris galimai buvo neblaivi, be to ji buvo ne viena, kadangi telefoną iš jos perėmė vyras, kuris ir tęsė pokalbį. Ji klaidino tyrėją dėl tikrųjų skambučio aplinkybių, iš pradžių aiškindama, kad tarnybas kvietė ne ji, o nepažįstama moteris ir pagalbos reikėjo ne jos, o svetimai šeimai, dėl kurios vaiko ir buvo kviečiama pagalba, vėliau pripažino, kad medikai buvo kviečiami jos pačios vaikui, tačiau visos šios aplinkybės savaime nepaneigia versijos, kad jos sūnus iš tikrųjų apsidegino rankas ir veidą dujų balionėlio turiniu, po ko skundėsi mamai skausmu. Byloje nėra jokių duomenų, kurie paneigtų šiuos L. Č. parodymus. Pažymėtina, kad tokias pačias aplinkybes paaiškino tiek ji, tiek telefoną perėmęs nenustatytas vyriškis. Pažymėtina, jog administracinis kaltinimas L. Č. suformuluotas dėl specialiosios tarnybos – policijos iškvietimo, tačiau ji prašė tik medicininės pagalbos, kuri išsiųsta taip ir nebuvo. Policijos nei pranešėja, nei pokalbį perėmęs vyriškis nekvietė, tik prašė medikų pagalbos. Kokią tarnybą siųsti nurodytu adresu, sprendė ne pranešėjai, o skambutį priėmę operatoriai. Paaiškėjus, kad nusideginimai nėra tiek rimti, kiek buvo manyta (nusiplovus veidą ir rankas deginimas praėjo), medicininės pagalbos poreikio nebeliko. Iš policijos pareigūnės D. A. tarnybinio pranešimo turinio matyti, jog L. Č. veikoje įžvelgiami ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo požymiai, nes ji pasišalino iš įvykio vietos, nebekėlė telefono, neatšaukė iškvietimo. Tačiau iš BPC informacijos matyti, jog pagalba buvo atšaukta perskambinus tam pačiam nenustatytam vyrui ir pranešus, jog pagalba nebėra reikalinga, todėl teigti, jog tarnybų iškvietimas atšauktas nebuvo, nėra tikslu. Tokiu būdu pagal surinktus duomenis nėra nustatyta aplinkybių, kad specialiosios tarnybos buvo kviečiamos iš anksto žinant, jog jų pagalba nėra reikalinga ir ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas buvo padarytas veikiant tiesiogine tyčia.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, nesant L. Č. veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje sudėties (ANK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

L. Č. administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos ANK 493 straipsnio 2 dalį nutraukti, nesant jos veikoje šio nusižengimo sudėties.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.