- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-12-07
- Bylos Nr.
- A-415-2257-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Sigita Rudėnaitė, Gintaras Kryževičius (pran.)
- Pareiškėjas
- V. J.
- Atsakovas
- Pakruojo rajono policijos komisariatui
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamentui prie VRM
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Pakruojo rajono policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie VRM dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.
I.
Pareiškėjas 2006 m. kovo 8 d. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo nuo 2003 m. kovo mėnesio iki 2004 m. balandžio 1 d. nesumokėto darbo užmokesčio dalį -1673,27 Lt.
Atsakovas Pakruojo rajono policijos komisariatas pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagąstą
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2006 m. gegužės 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino, pareiškėjui iš Pakruojo rajono policijos komisariato pritiesė 1316,08 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2003 m. kovo 8 d. iki 2004 m. kovo 31d. imtinai. Teismas nurodė, jog Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio pagrindu Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas taikytinas ir pareikštiems valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo. Sprendime teismas pažymėjo, jog Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies (2002 m. gruodžio 10 d. redakcija) nuostata dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims, 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, o Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių" 1 ir 2 punktai bei šiuo Vyriausybės nutarimu patvirtintos Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklės prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims, 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo
taikytinas trejų metų senaties terminas. Ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio „sprendimo įvykdymu" Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situaciją, kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismą reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. Ir, priešingai, ginčų dėl darbo užmokesčio bylose sprendimas yra neįvykdytas, kol valstybės tarnautojas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimą teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose. Būtent iki to momento, kada teisė pareikšti skundą ar ieškinį teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu" Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. Al-638/2005 L. Š. v. Kauno rajono policijos komisariatas). Pareiškėjas su skundu dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo į teismą kreipėsi 2006 m. kovo 8 d., o indeksacija apskaičiuojant darbo užmokestį jam buvo taikoma nuo 2002 m. liepos 1 d. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimui yra taikytina ieškininė senatis. Pareiškėjui už laikotarpį nuo 2006 m. kovo 8 d. iki 2004 m. kovo 31 d. priteistina 1316,08 Lt suma.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliantas nurodo, kad teismo prašė už laikotarpį nuo 2003 m. kovo mėn. iki 2004 m. balandžio 1 d. priteisti 1673,27 Lt. Šią sumą nurodė pagal Pakruojo rajono policijos komisariato 2006 m. kovo 8 d. išduotą pažymą Nr.75-1-S-2781, tačiau teismas priteisė 1316,08Lt pagal Pakruojo rajono policijos komisariato 2006 m. kovo 8 d. išduotą pažymą Nr.75-l-S-2789. Teigia, kad teismo posėdis įvyko anksčiau nei buvo numatyta ir jis negalėjo išdėstyti savo argumentų, todėl priimdamas sprendimą teismas vadovavosi tik atsakovo pateikta pažyma, neatsižvelgė į jo pateiktą pažymą ir neįsigilino, kodėl pažymose pateiktos sumos skiriasi net 936,56 Lt. Teigia, jog jis neteko teisės įrodyti ir pagrįsti prašomą priteisti sumą.
Atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą atsakovas nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka. Pažymi, jog 2006 m. kovo 8 d. Pakruojo rajono policijos komisariatas pareiškėjui išdavė pažymą Nr.75-l-S-2789 dėl neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2003 m. kovo mėnesio iki 2004 m. balandžio mėnesio. Taip pat 2006 m. kovo 8 d. Pakruojo rajono policijos komisariatas pareiškėjui išdavė pažymą Nr.75-1-S-2781, kurioje nurodomas visas neišmokėtas darbo užmokestis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 3 d. sprendimai naikinamas, byla perduodama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau - ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad priimtas teismas sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas.
ABTĮ 80 straipsnis numato, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Pagal ABTĮ 53 straipsnio 2 dalį, be kitų teisių, proceso šalys turi teisę teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus. Vadovaujantis aukščiau išdėstytomis nuostatomis, teismo sprendimas laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas. Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ne tik atitinkamomis materialinės ir procesinės
teisės normomis, bet ir faktine bylos medžiaga. Pagrįstu laikytinas toks teismo sprendimas, kuriame išdėstytos išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo sprendimo pagrįstumas priklauso ir nuo to, ar teisingai teismas įvertina surinktus ir ištirtus įrodymus. Galutinį įrodymų įvertinimą teismas pateikia sprendimo motyvuojamojoje dalyje. Joje turi būti nurodyta, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kokiais įrodymais teismas remiasi, darydamas tokias išvadas, o kokius įrodymus atmeta ir kodėl. Išspręstoje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, palikta neaiškumų, darančių išnagrinėtą bylą iki galo neišspręsta.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas teigia, jog teismo posėdis įvyko anksčiau nei buvo numatyta ir jis negalėjo išdėstyti savo argumentų, todėl priimdamas sprendimą teismas vadovavosi tik atsakovo pateikta pažyma, neatsižvelgė į jo pateiktą pažymą ir neįsigilino, kodėl pažymose pateiktos sumos skiriasi net 936,56 Lt.
Šiaulių apygardos administracinis teismas ginčijamame sprendime nevisapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, kadangi teismui pateiktose 2006 m. kovo 8 d. Pakruojo rajono policijos komisariato pažymose Nr.75-l-S-2789 ir Nr.75-1-S-2781, tais pačiais mėnesiais nurodomas skirtingas dėl indeksavimo koeficiento taikymo susidaręs darbo užmokesčio skirtumas. Šis įrodymų neatitikimas sprendime nėra aptartas, o pareiškėjas su pateiktais skaičiavimais nesutinka. Be to, pareiškėjas teigia, jog teismo posėdis įvyko anksčiau nei buvo numatyta ir jis negalėjo išdėstyti savo argumentų dėl pažymose esančių neatitikimų.
Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes bei nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka jam keliamų įstatymo reikalavimų, teismas nevisapusiškai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes. Dėl šių reikalavimų pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, buvo apribota pareiškėjo teisė dalyvauti bylos nagrinėjime, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, todėl remiantis ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 142 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Bylą nagrinėjant iš naujo, teismas turėtų išsiaiškinti, visapusiškai ir objektyviai ištirti bei sprendime įvertinti ginčo esmę sudarančias aplinkybes, esant reikalui ir pagrindui, išreikalauti papildomus įrodymus, būtinus ginčo esmei atskleisti ar svarbioms ginčui aplinkybėms nustatyti.
Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 3 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.