Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2015-06-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-330-482/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-06-25
Bylos Nr.
1-330-482/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aksinija Žemantauskienė
Kaltinamasis
N. Č.
Baudžiamoji byla Nr. 1 –330-482 / 2015proceso Nr.01-1-00786-15procesinio sprendimo kategorija 1.1.6.6; 1.1.4.2; 1.2.14.5.1; 1.2.29.1; 2.3.4.3.
(S)MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. birželio 25 d.,Marijampolė

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Ingridai Gudaitienei, dalyvaujant prokurorui R. G., gynėjui advokato padėjėjui E. R., viešame teisiamajame posėdyje sutrumpintu įrodymų tyrimu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

N. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso ( toliau- BK) 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamasis, siekdamas apgaule gauti 1874,60 eurų draudiminę išmoką už apgadintą savo transporto priemonę, 2014 m. gruodžio 24 d. gyvenamojo namo kieme, gim (duomenys neskelbtini), E. B. pasiūlė draudimo įmonei „ Gjensidige Baltic“ pateikti nebūto eismo įvykio deklaraciją, tam, kad apgaule gauti draudiminę išmoką, nurodant, jog 2014-12-24, 15.20 val. (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė jo paties vairuojamas automobilis „ VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei E. B. vairuojamas automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

E. B. sutikus suklastoti dokumentą, 2014 m. gruodžio 26 d., tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, bendrininkaudamas su E. B., jis ( N. Č.) suklastojo tikrą dokumentą - eismo įvykio deklaraciją, įrašydamas jame tikrovės neatitinkančius, juridinę reikšmę turinčius duomenis - deklaracijos grafose: įvykio data įrašė „2014-12-24“; grafoje laikas įrašė „15.20 val.“; grafoje vieta įrašė „(duomenys neskelbtini)grafoje transporto priemonė įrašė „AUDI 80“, grafoje valstybinio numerio ženklas įrašė „(duomenys neskelbtini) grafoje vairuotojas įrašė „B. E., gim. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)grafoje aplinkybės pažymėjo, kad „eismo įvykis įvyko sukant į kairę“; grafoje matomi B transporto priemonės apgadinimai įrašė „priekinis stiklas, oro pagalvės, dugnas“; grafoje po žodžiais „patvirtinu, jog esu atsakingas už padarytą žalą“ įrašė „E. B.“. Bendrininkas E. B. šiuos duomenis patvirtino savo parašais, nors realiai N. Č. automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas 2014 m. gruodžio 23 d., apie 22.00 val. N. Č. važiuojant automobilių stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro „ IKI Cento“, adresu (duomenys neskelbtini) ir įvažiavus į duobę, tokiu būdu veikdamas bendrininkų grupėje su E. B. suklastojo eismo įvykio deklaraciją.

Tęsdamas nusikalstamą sumanymą, 2014 m. gruodžio 29 d. šią suklastotą eismo įvykio deklaraciją panaudojo ją pateikdamas draudimo įmonės „ Gjensidige Baltic“ Marijampolės skyriui, adresu (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu siekė apgaule savo naudai įgyti teisę gauti 1874,6 eurų draudimo išmoką, tačiau šio turto neįgijo, tai yra nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jos valios, nes 2015-01-05 draudimo įmonei „ Gjensidige Baltic“ paaiškėjus sukčiavimo požymiams, draudimo išmokos mokėjimas buvo sustabdytas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta jo paties, liudytojų parodymais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais ( Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau- BPK) 273 str.1d.).

Kaltinamasis N. Č. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2014-12-23 jam važiuojant savo automobiliu VW Golf, įvažiavo į duobę, kurioje buvo šulinio dangtis į kurį ir atsitrenkė savo automobilio dugnu ir tada iššovė automobilio viduje buvusios oro pagalvės bei įskilo priekinis vairuotojo stiklas. 2014-12-24 jis sugalvojo, kad reikia susirasti kokį asmenį, kuris sutiktų pasirašyti eismo įvykio deklaraciją ir šią deklaraciją pateiktų draudimo bendrovei dėl žalos atlyginimo. Tą pačią dieną jis E. B. paprašė, kad jis sutiktų užpildyti eismo įvykio deklaraciją, kurioje būtų įrašyti melagingi duomenys, kad jis kartu su E. B. pateko į eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas N. Č. priklausantis automobilis. Jis pats užpildė eismo įvykio deklaraciją įrašė duomenis apie sugalvotą eismo įvykį, kuriame dalyvavo jis ir E. B.. 2014-12-29 jis eismo įvykio deklaraciją pateikė draudimo bendrovei „ Gjensidige Baltic“. Draudime buvo paskaičiuota 1874,6 eurų turtinė žala. Tačiau vėliau jam draudimo išmoka nebuvo išmokėta. E. B. jokio atlygio už tai, kad sutiko suklastoti eismo įvykio deklaraciją, negavo. Jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Liudytoja E. Č. paaiškino, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinis. Ji nežinojo apie jo daromus nusikaltimus, jei būtų žinojusi, nebūtų leidusi. Ji dirba bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriuje, yra pareigūnė. Ji turi įtakos savo vyrui. Jos ir vyro santykiai yra geri. Pati nėra bausta ar teista. Sutinka laiduoti už sutuoktinį.

2015-01-05 AAS „ Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo pareiškimas, kuriuo informuojama, kad 2014-12-29 AAS „ Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo žalų sureguliavimo skyriuje buvo gautas N. Č. prašymas išmokėti draudimo išmoką, dėl 2014-12-24 įvykusio eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas N. Č. priklausantis automobilis VW Golf (duomenys neskelbtini) (6, 7 b. l.) 2014-12-24 eismo įvykio deklaracijoje nurodyta, kad 2014-12-24 15.20 val. (duomenys neskelbtini)įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė N. Č. vairuojamas automobilis VW Golf valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir E. B. vairuojamas automobilis Audi 80 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio metu buvo apgadintas N. Č. automobilis: įskilo priekinis stiklas, iššovė oro pagalvės, apgadintas automobilio dugnas. Dėl eismo įvykio kaltas E. B.. Šiuos duomenis E. B. patvirtino savo parašu. ( b.l.8, t.1.)

2015-02-02 protokole dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų atlikimo užfiksuoti 2014-12-23 N. Č. pokalbiai su žmona E. Č., kurių metu N. Č. žmonai papasakojo, kad įvažiavo į aukštelę prie namų ir važiuodamas per duobę su vandenius automobiliu atitrenkė į baloje buvusią duobę ir apgadino savo automobilį- sutrūko priekinis stiklas, iššovė oro pagalvės, apgadintas automobilio dugnas, kalba, kad reikia kažką galvoti, gal avariją, E. Č. liepia palikti automobilį, važiuoti namo ( b.l. 39-46, t.1.)

Apklaustas E. B. paaiškino, kad 2014-12-24 vakare jam susitikus N. Č., pastarasis jam papasakojo, kad važiuojant namo savo automobiliu VW Golf jis įvažiavo į kažkokią duobę, dėl ko apgadino savo automobilio dugną, iššovė oro pagalvės, įtrūko automobilio priekinis stiklas. N. Č. pasiūlė surašyti eismo įvykio deklaraciją, neva buvo eismo įvykis, kurio metu susidūrė N. Č. ir jo (E. B.) automobiliai. Jis turėjo prisiimti eismo įvykio kaltę, kad N. Č. gautų išmoką iš draudimo. Suklastoti dokumentą sutiko ir 2014-12-26 N. Č. atvyko pas jį su eismo įvykio deklaracija, kurią jis turėjo pasirašyti. Po kelių dienų, tikslios datos neprisimena, paskambino N. Č. ir pasakė, kad jis turi paskambinti į draudimą ir pranešti apie eismo įvykį. Daugiau su N. Č. apie šį įvykį nekalbėjo, apie šį įvykį nieko daugiau nežinojo to momento, kai buvo pareikštas įtarimas dėl dokumentų klastojimo policijoje. Ar N. Č. gavo išmoką iš draudimo, nežino (b.l. 102-103, t.1).

Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 22 str. 1 dalį ir 182 str.1d.,300 str. 1 dalį teisingai, kadangi kaltinamasis, siekdamas apgaule siekė įgyti 1874 eurų draudiminę išmoką, 2014-12-26 suklastojo eismo įvykio deklaraciją, įrašydamas jame tikrovės neatitinkančius, juridinę reikšmę turinčius duomenis - deklaracijos grafose: įvykio data įrašė „2014-12-24“; grafoje laikas įrašė „15.20 val.“; grafoje vieta įrašė (duomenys neskelbtini) grafoje transporto priemonė įrašė „AUDI 80“, grafoje valstybinio numerio ženklas įrašė „(duomenys neskelbtini) grafoje vairuotojas įrašė „B. E., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) grafoje aplinkybės pažymėjo, kad „eismo įvykis įvyko sukant į kairę“; grafoje matomi B transporto priemonės apgadinimai įrašė „priekinis stiklas, oro pagalvės, dugnas“; grafoje po žodžiais „patvirtinu, jog esu atsakingas už padarytą žalą“ įrašė „E. B.“, E. B. šiuos duomenis, patvirtino savo parašais, 2014-12-29 šią suklastotą nebūto eismo įvykio deklaraciją pateikė draudimo įmonei “Gjensidige Baltic“ Marijampolės skyriui, tačiau draudiminės išmokos neįgijo, tai yra nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jos valios, nes 2015-01-05 draudimo įmonei “Gjensidige Baltic“ paaiškėjus sukčiavimo požymiams, draudimo išmokos mokėjimas buvo sustabdytas.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi ( BK 59str.1d.1p.). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis išreiškė nuoširdų gailestį dėl padarytų nusikalstamų veikų, jas pripažino padaręs ( b.l.139-140, t.1).

Kaltinamasis ir jo gynėjas prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį laiduotojai E. Č..

BK 40 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaltinamasis padarė tyčinius nesunkius nusikaltimus, vienas iš jų pasibaigė pasikėsinimo stadijoje ( BK 11 str.3d., 22 str.).

BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose, be jau minėtos pirmosios dalies, yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šios įstatyme numatytos sąlygos yra imperatyvios ir jos turi būti iki galo įvykdytos, tik tokiu atveju teismui atsiranda pagrindas ir diskrecija svarstyti nusikaltimą padariusio asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teismų praktikoje, sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą ir nustatant, ar yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta sąlyga atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, svarbu nustatyti, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas ir padarė vieną nusikalstamą veiką, išskyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealią sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas.

Kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį, nes jų padarytos nusikalstamos veikos nebuvo savitikslės, tai buvo tik tam tikri etapai siekiant konkretaus tikslo – apgaule gauti draudiminę išmoką, tai yra padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamoje byloje pagal nustatytas aplinkybes, kaltinamojo tikslas buvo sukčiavimas (BK 182 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu kita jo padaryta nusikalstama veika buvo tik tam tikri etapai siekiant šio konkretaus tikslo, t. y. dokumentų klastojimas ir jo panaudojimas buvo tik priemonė padaryti sukčiavimą. Taigi, kaltinamajam inkriminuotų dviejų nusikalstamų veikų, kurios yra padarytos per tam tikrą laiką, turinį apima viena nusikaltimų grupė, jos padarytos vadovaujantis tais pačiais motyvais ir yra susijusios bendru nusikalstamu sumanymu bei sudaro idealiąją sutaptį ( Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-P-85/2008). Todėl kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką – tyčinius nesunkius nusikaltimus.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis išreiškė nuoširdų gailestį dėl padarytų nusikalstamų veikų, jas pripažino padaręs ( b.l.139-140, t.1). Todėl yra ir antroji BK 40 straipsnio 2 dalyje numatyta sąlyga.

Žala nebuvo padaryta, byloje nėra pareikštas civilinis ieškinys.

Kaltinamasis anksčiau neteistas ( b.l.170, t.1), administracine tvarka nebaustas ( b.l.172, t.1), buvęs darbdavys charakterizavo teigiamai ( b.l.161, t.1), už nepriekaištingą tarnybą yra ne kartą apdovanotas ( b.l.156-193, t.1), todėl yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis ir jo gynėjas laiduotoju prašo skirti E. Č.. BK 40 straipsnio 3 dalis numato, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės bylos Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog E. Č. yra kaltinamojo sutuoktinė ( b.l. 184, t.1), nėra teista ( b.l.181, t.1), bausta administracine tvarka ( b.l.182, t.1), charakterizuojama teigiamai, yra statutinė pareigūnė ( b.l.183, t.1).

Laiduotoja paaiškino, kad ji turi teigiamą įtaką savo sutuoktiniui-kaltinamajam, kaltinamasis jos klauso, jų santykiai yra tvirti.

Teismas, vertindamas aukščiau paminėtas aplinkybes, daro išvadą, kad yra visuma sąlygų, numatytų BK 40 str., leidžiančių atleisti N. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskiriant piniginio užstato, perduodant N. Č. pagal laidavimą laiduotojai E. Č. 1 ( vienerių) metų laikotarpiui.

Nuo 2015-01-06 iki 2015-01-19 teismo sprendimu kaltinamasis buvo laikinai nušalintas nuo pareigų ( b.l.155-156, t.1), vėliau Kauno apygartdos prokuratūros prokuroro 2015-01-19 nutarimu panaikinta taikoma procesinė prievartos priemonė –laikinas nušalinimas nuo pareigų ( b.l.157-158, t.1), kardomoji priemonė nebuvo paskirta.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus – CD laikmena Nr.5-16-LK-3 su garso įrašais, grąžintina Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriui (BPK 96str.1d.4p., 94str.1d.3p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-308str. str., 312str., 313str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

N. Č., padariusį nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Perduoti N. Č. laiduotojai E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal laidavimą 1 (vienerių) metų laikotarpiui be užstato.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus – CD laikmeną Nr.5-16-LK-3 su garso įrašais, grąžinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriui (BPK 96str.1d.4p., 94str.1d.3p.).

Nuosprendį per 20 dienų nuo paskelbimo dienos galima skųsti Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės rajono apylinkės teismui.

Teisėja Aksinija Žemantauskienė