Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ patikslintą ieškinį atsakovėms L. S. ir I. S. dėl skolos priteisimo, trečiaisiais asmenimis byloje esant D. B., D. S., R. S., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė I. S. į teismo posėdį neatvyko, jai yra tinkamai pranešta apie posėdžio vietą bei laiką.

Trečiasis asmuo D. B. parodė, kad gyvenamasis namas priklausė (duomenys neskelbtini). Kai senasis M. B. mirė, liko sūnus, kuris parsivedė sugyventinę V. Ž.. Kai mirė V. Ž., namo dalis liko I. S., o kita dalis, kuri priklausė M. B., liko jos uošviui A. B.. Po A. B. mirties jo turtą paveldėjo dukra (duomenys neskelbtini), žmona (duomenys neskelbtini) bei sūnus. Mirusi (duomenys neskelbtini) paliko turtą D. S.. I. S. gyveno paveldėtame name. Ji gyveno kartu su sugyventiniu, kuris ir išnaudojo elektros energiją. Jos vyras pranešė elektros tinklams, kadangi bijojo, kad jie sudegins namą. Atvažiavę darbuotojai kelis kartus nieko nerado, o paskui elektrą iš viso atjungė. Elektros energija naudojosi tik I. S., kiti nors ir buvo paveldėję, tačiau į namus įeiti negalėjo. Nežinojo, kad niekas nemoka už elektrą. Tik vėliau vyras išsiaiškino, kad niekas nemokėjo. Jie savo dalį pardavė I. S. per įgaliotą žmogų. Jie jos net nematė.

Tretieji asmenys D. S. ir R. S. į teismo posėdį neatvyko, jiems yra tinkamai pranešta apie posėdžio vietą bei laiką.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Šioje byloje nėra ginčo, kad laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 14 d. iki 2009 m. lapkričio 9 d. namui, esančiam (duomenys neskelbtini) buvo tiekiama elektros energija, skolos dydis taip pat nėra ginčijamas. Byloje kilo ginčas dėl to, kas turi pareigą mokėti už elektros energiją – namo bendrasavininkai ar faktiniai buto gyventojai.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 14 d. iki 2009 m. lapkričio 9 d. susidarė 551,44 Eur (1 904 Lt) įsiskolinimas už elektros energijos tiekimą gyvenamam namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateikto 2015 m. rugsėjo 1 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad P. B. nuosavybės teise nuo 2001 m. rugsėjo 18 d. iki 2007 m. spalio 2 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu priklausė ¹/₆ dalies namo su jam priklausančiais pastatais, esančio (duomenys neskelbtini). Ši dalis nuosavybės teise nuo 2007 m. spalio 2 d. iki 2011 m. spalio 26 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu priklausė D. S.. Tokią pačią dalį kaip ir D. S. minėto gyvenamojo namo nuo 2001 m. rugsėjo 18 iki 2011 m. gegužės 2 d. buvo paveldėjęs J. B.. V. Ž. nuosavybės teise nuo 1992 m. gegužės 7 d. iki 2004 m. rugpjūčio 30 d. teismo sprendimu priklausė ½ namo su jam priklausančiais pastatais, kuris nuosavybės teise nuo 2004 m. rugpjūčio 30 d. iki 2011 m. birželio 23 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu priklausė I. S.. L. S. nuosavybės teise nuo 2001 m. rugsėjo 18 d. iki 2009 m. spalio 15 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. 3890 pagrindu priklausė ¹/₆ dalies namo su jam priklausančiais pastatais. 2009 m. spalio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi L. S. pardavė šią namo dalį D. S. ir R. S..

Elektros energijos pirkimo-pardavimo bendruosius teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos CK šeštosios knygos XXIII skyriaus septintojo skirsnio normos, specialiosios, t. y. būtent elektros energijos pirkimą–pardavimą reglamentuojančios teisės normos: Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas bei juos detalizuojantys poįstatyminiai teisės aktai – Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės.

Šiuo atveju tarp ieškovo ir atsakovių nebuvo sudaryta rašytinė sutartis dėl elektros energijos pirkimo-pardavimo gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.384 str. 1 d., jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas (Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2005-10-07 įsakymu Nr. 4-350 patvirtintos Elektros tiekimo ir naudojimo taisyklių 83 p.).

Tai reiškia, kad pagal bendrą taisyklę, nepaisant to, kas naudojasi objektui teikiama elektros energija, jeigu su tuo asmeniu nėra sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo sutartis, elektros energijos pirkimo-pardavimo santykių dalyviu turėtų būti laikomas objekto savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2014). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą teismas sprendžia, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad patalpų, kuriose vartojama elektros energija, savininkas (-ai) privalo atsiskaityti su elektros energijos tiekėju visais atvejais, kai su elektros energijos tiekėju nėra sudaryta rašytinė sutartis arba neįmanoma nustatyti vartotojo.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 4.72 str. bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios nuosavybės teisės objektu gali būti kiekvienas daiktas ar kitas turtas, jeigu įstatymai nenustato ko kita (Lietuvos Respublikos CK 4.74 str.). Lietuvos Respublikos CK 4.76 str. nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (dažnumas, intensyvumas), prisidėjimo prie bendro turto išlaikymo apimtis priklauso tik nuo bendraturčio dalies bendrosios dalinės nuosavybės teisėje. Ši pareiga išlieka nepriklausomai nuo to, ar bendraturtis naudojasi bendro turto duodamomis pajamomis, ar jomis naudotis atsisakė. Buto savininko pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius kyla iš įstatymo (Lietuvos Respublikos CK 4.82 str. 3 d., 4.84 str.).

2011 m. gegužės 2 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1553 J. B. ir D. B. ¹/₆ namo su jam priklausančiais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini) pardavė I. S.. Kadangi I. S. jau buvo ¹/₂ namo dalies savininke nuo 2004 m. rugsėjo 9 d. iki 2011 m. birželio 29 d., tai reiškia, kad ji pirkimo-pardavimo sutarties su J. B. ir D. B. sudarymo metu privalėjo žinoti, kad už namui patiektą elektros energiją nėra pilnai atsiskaityta, kad dėl šios priežasties elektros energijos tiekimas į namą 2009 m. lapkričio 9 d. buvo nutrauktas. Įsigydama ¹/₆ namo dalį iš bendraturčio J. B. pirkimo-pardavimo sutartyje I. S. su pardavėjais neaptarė atsakomybės už perkamo namo dalies skolas, todėl laikytina, kad I. S. 2011 m. gegužės 2 d. įsigijo ¹/₆ dalį namo su pardavėjams tenkančia skolos, susidariusios iki 2009 m. lapkričio 9 d., dalimi (Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013-12-04 įsakymu Nr. 1-231 patvirtintos Elektros tiekimo ir naudojimo taisyklių 98 p.).

L. S. nuosavybės teise nuo 2001 m. rugsėjo 18 d. iki 2009 m. spalio 15 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. 3890 pagrindu priklausė ¹/₆ dalies namo su jam priklausančiais pastatais. Iš 2009 m. spalio 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties nustatyta, kad L. S. pardavė D. S. ir R. S. ¹/₆ dalies namo su jam priklausančiais pastatais. Pirkimo-pardavimo sutarties 8 punkte nurodyta, kad pardavėja pareiškia ir patvirtina, jog žemės mokesčių įsiskolinimų nėra ir įsiskolinimų už vandenį, ryšių paslaugas, elektros energiją bei kitas paslaugas nėra ir įsipareigojo sumokėti, jeigu tokie ateityje paaiškėtų už laikotarpį iki 2009 m. spalio 15 d. Nurodytos aplinkybės ir teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad įsiskolinimo laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 14 d. iki 2009 m. lapkričio 9 d. už teikiamas elektros energijos tiekimo paslaugas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atsakingais asmenimis, turėtų būti laikomi I. S. ir D. S., o laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 14 d. iki 2009 m. spalio 15 d. – ir L. S., kuri pirkimo-pardavimo sutarties 8 punktu įsipareigojo D. S. bei R. S. sumokėti už skolas, susidarius iki 2009 m. spalio 15 d.

Atsakovės L. S. atsiliepime ir jos atstovo advokato teismo posėdyje nurodyti argumentai dėl ieškinio nepagrįstumo atmestini, kadangi perdavimas kitam asmeniui laikinai naudotis gyvenamuoju namu neatleidžia to namo savininko nuo pareigos tinkamai ir savo sąskaita vykdyti prievoles, susijusias su paslaugų tam namui teikimu, kol nuosavybės teisės nėra perleistos kitam asmeniui (Lietuvos Respublikos CK 4.37 str. 1 d., 6.2 str., 6.38 str., 6.756 str., 6.757 str., 6.761 str.). Iš nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog turto nuoma ar kitoks turto perleidimas kitam asmeniui nėra įregistruotas, atsakovų gyvenamosios vietos deklaravimas ar gyvenimas kitu adresu, nesilankymas ar savo turto nepriežiūra ilgą laiką (nuo 2003 metų pradžios), nesikreipimas nustatyta tvarka dėl namo naudojimosi tvarkos namu nustatymo ar elektros apskaitos prietaiso įrengimo, siekiant atskirai mokėti pagal atskirą apskaitos prietaisą, nėra pagrindas atleisti atsakovės L. S. nuo savininkui tenkančių pareigų. Tai reiškia, kad atsakovės L. S. prisiėmė tokio neveikimo riziką ir pareigą atsakyti pagal ieškovo pareikštą ieškinį kaip nerūpestingas buto bendrasavininkas, todėl visi gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai privalo mokėti už suvartotą elektros energiją proporcingai savo turimai nuosavybės daliai.

Bylos nagrinėjimo metu taip pat buvo nustatyta, jog atsakovė L. S. ieškovui pagal prievolę yra atsakinga tik iki 2009 m. spalio 15 d., kada jai priklausančią gyvenamojo namo dalį pardavė tretiesiems asmenims D. ir R. S.. Šiuo atveju elektros energija gyvenamajam namui buvo atjungta 2009 m. lapkričio 9 d. Taigi, už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 15 d. iki 2009 m. lapkričio 9 d. (25 dienas) turėtų būti atsakingi D. ir R. S., tačiau iš R. S. pateikto pareiškimo ir mokėjimo nurodymų nustatyta, jog D. S. sutuoktinė R. S. ieškovui sumokėjo skolos dalį, proporcingą jo valdyto turto daliai – 91,91 Eur, todėl bylos dalis buvo nutraukta ieškovui atsisakius reikalavimo D. S. atžvilgiu. Tačiau papildomai R. S. sumokėjo dar ir 2,50 Eur, atliktame pavedime nurodyta, jog tai skola. Nors šiuo atveju nėra galimybės nustatyti koks elektros kiekis buvo sunaudotas laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 15 d. iki 2009 m. lapkričio 9 d., tačiau tai yra tik 25 dienų laikotarpis, kuris, palyginus su likusiu skolos laikotarpiu, tai yra 2 467 dienomis, laikytinas nedidelius, buvęs byloje atsakovui D. S. ieškovui apmokėjo 2,50 Eur daugiau, nei iš jo buvo prašoma priteisti, todėl teismas sprendžia esant teisinga šia 2,50 Eur dydžio suma sumažinti iš atsakovės L. S. prašomos priteisti skolos dalį, tai yra iki 89,41 Eur (91,91 Eur – 2,50 Eur = 89,41 Eur).

Kadangi iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei paaiškinimų matyti, jog ieškinyje nurodytu laikotarpiu gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), buvo tiekiama elektros energija, tai atsakovės privalo už ją sumokėti ieškovui pagal faktinį sunaudojimą (Lietuvos Respublikos CK 6.2 str., 6.38 str., 6.256 str. 1 d., 6.383 str., 6.388 str., 6.391 str., Taisyklių 83 punktas). Kiekvienas asmuo privalo sąžiningai, tinkamai ir laiku vykdyti savo prievoles, o vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienašališkai keisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus, draudžiama (Lietuvos Respublikos CK 6.2. str., 6.4 str., 6.38 str., 6.59 str., 6.256 str. 1 d.). Atsakovės nepateikė įrodymų, jog yra sumokėjusios ieškovui prašomą įsiskolinimą ar, kad suvartota elektros energija buvo apskaičiuota netinkamai arba neteisingai. Nesant rašytinių įrodymų, jog atsakovės nėra atsakingos už trečiųjų asmenų ieškovui padarytą žalą, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai, priteisiant iš atsakovių skolą proporcingai turimai nuosavybės daliai: atsakovei I. S. priklausė ²/₃ dalis, todėl iš jos ieškovui priteistina 367,62 Eur; atsakovei L. S. priklausė ¹/₆ dalis, todėl iš jos ieškovui priteistina – 89,41 Eur. Nėra pagrindo reikalaujamą priteisti skolos sumą iš atsakovės L. S. mažinti dar labiau.

Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 1 d., 6.213 str. 1 d. numato atsakovo pareigą mokėti įstatymų ar sutarties nustatyto dydžio kompensuojamas palūkanas už prievolės įvykdymo termino praleidimą ir mokėjimo palūkanas už naudojimąsi kredito pinigais, kurie vertinami kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Tokiu atveju, esant ieškovo prašymui, iš atsakovių priteistinos įstatymo nustatytos 5 % dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – šiuo atveju 2015-09-24, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kadangi teismas ieškovo reikalavimą tenkino pilna apimtimi, tik patikslino iš atsakovų priteisiamus skolos dydžius, todėl laikytina, jog ieškovo ieškinys yra tenkinamas visiškai. Byloje esant pateiktam mokėjimo nurodymui, kad D. S. ieškovui sumokėjo 15 Eur dydžio žyminį mokestį, todėl jis iš atsakovių ieškovui nepriteistinas.

Tenkinant ieškinį iš atsakovės I. S. priteistinos 7 Eur dydžio teismo turėtos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą. Iš atsakovės L. S. šios išlaidos nepriteistinos, nes ji yra atliesta nuo bylinėjimo išlaidų valstybei atlyginimo (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263 str. – 268 str., 270 str., teismas:

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tris šimtus šešiasdešimt septynis eurus 62 ct (367,62 Eur) skolos, penkis procentus (5 %) procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2015-09-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui AB „Energijos skirstymo operatorius“, juridinio asmens kodas 304151376.

Priteisti iš atsakovės L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), aštuoniasdešimt devynis eurus 41 ct (89,41 Eur) skolos, penkis procentus (5 %) procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2015-09-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui AB „Energijos skirstymo operatorius“, juridinio asmens kodas 304151376.

Priteisti iš atsakovės I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), septynis eurus (7 Eur) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės pajamas (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.