- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-28
- Bylos Nr.
- e2A-523-864/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16765-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Ramunė Mikonienė, Linas Zinkevičius
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Iris“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „CoReal“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Astos Pikelienės ir Lino Zinkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „CoReal“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Iris“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „CoReal“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir UAB) „Iris“ (toliau ir ieškovė) ieškiniu atsakovei UAB „CoReal“ prašė iš atsakovės priteisti 2 495,49 Eur skolos, 107,08 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teismo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo 29 d. ieškovė, kaip tiekėjas, ir atsakovė, kaip pirkėjas, sudarė Sutartį Nr. PM6V3 2020/09/29 (toliau ir Sutartis), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo tiekti atsakovei prekes ir atlikti paslaugas, o atsakovė įsipareigojo priimti prekes ir paslaugas bei už jas atsiskaityti Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 5 d. iki 2022 m. gegužės 19 d. ieškovei Sutarties pagrindu pardavė atsakovei prekių už 2 495,49 Eur sumą. Tai patvirtina ieškovės išrašytos PVM sąskaitos-faktūros: Serija ir Nr. IRIS0386759, Serija ir Nr. IRIS0392604. Sutarties 4.3. punkte įtvirtinta, kad atsakovė už prekes atsiskaito ne vėliau kaip per 30 dienų nuo PVM sąskaitos-faktūros išrašymo dienos. Ieškovės teigimu, atsakovė vengė įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus ir liko skolinga 2 495,49 Eur. Nurodė, kad Sutarties 6.1.1. punkte numatyta, jog atsakovė moka ieškovė 0,05 proc. delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Atsakovei vėluojant atsiskaityti su ieškove nuo 2022 m. gegužės 6 d., apskaičiuoti delspinigiai sudaro 107,08 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „CoReal“ atsiliepimu į ieškinį prašė atmesti ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė susiduria su finansiniais sunkumais, dėl kurių kreipėsi į teismą dėl nemokumo (restruktūrizavimo) bylos iškėlimo. Teigė, kad nagrinėjama byla turės būti perduota nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui. Teigė, kad tolimesnis šios bylos nagrinėjimas reikštų tik itin brangų ieškovės kreditorinio reikalavimo patvirtinimo procesą, kuris neatneštų ieškovei jokio realaus rezultato. Net jeigu ieškovės reikalavimas ir būtų patenkintas, ieškovė negalės atlikti jokių išieškojimo iš atsakovės turto veiksmų dėl vykstančio nemokumo proceso. Atsakovės teigimu, ieškovė nepagrindė pagrindinės skolos egzistavimo fakto. Pažymėjo, kad Sutarties 2.3. punkte nurodyta, jog pirkėjo užsakymo pateikimo ir įvykdymo faktą patvirtina prekių priėmimo-perdavimo dokumentai (prekių perdavimo aktas, krovinio važtaraštis ar, jiems nesant, PVM sąskaita-faktūra), pasirašyti šalių įgaliotų asmenų, taigi ieškovė įrodinėja atsakovės skolą, kuri susidarė Sutarties pagrindu, o neva egzistuojančios skolos dydis įrodinėjamas PVM sąskaitomis-faktūromis. Teigė, kad pateiktos PVM sąskaitos-faktūros nėra jokiu būdu susietos su Sutartimi, nes jose nėra jokių identifikacinių duomenų, pagrindžiančių, jog PVM sąskaitose-faktūrose nurodytas prekės buvo suteiktos būtent už Sutartyje numatytų prekių teikimą. Iš pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų nėra jokios galimybės įsitikinti, ar jose nurodytos tinkamos (tikrosios) atsakovei teiktų prekių kainos, nes Sutarties 4.2. punkte nurodyta, kad Sutarties pagrindu teiktinų prekių kainos yra įtvirtintos šalių suderintame kainyne, todėl Sutarties pagrindu teiktų prekių asortimentas ir kainos turėjo būti suderintos tokiu būdu: 1) Sutarties pagrindu teiktų prekių kainos turėjo būti nurodytos šalių suderintuose kainynuose; 2) kainynuose suderintos kainos turėjo atsispindėti PVM sąskaitose-faktūrose. Nurodė, kad ieškovė į bylą nepateikė su atsakove suderintų kainynų. Pasak atsakovės, ieškovė neįrodė, jog šalių suderintomis kainomis prekės iš tiesų atsakovei buvo suteiktos.
Šalies argumentai
4. Ieškovė dublike nurodė, kad nors atsakovė įrodinėja, kad ieškovės išrašytos PVM sąskaitos-faktūros nėra jokiu būdu susietos su Sutartimi, tačiau Sutarties nuostatos leidžia daryti priešingą išvadą, kad sudaryta Sutartimi šalys siekė ilgalaikio bendradarbiavimo vykdant vienkartinius pirkimo-pardavimo sandorius, ką šiuo atveju taip pat patvirtina ir ginčo PVM sąskaitos-faktūros. Aplinkybę, kad ginčo PVM sąskaitos-faktūros yra išrašytos pagal Sutartį, patvirtina ir tai, kad šalys daugiau jokių tarpusavio sutarčių sudariusios nebuvo. Pažymėjo, kad Sutarties 4.2. punkte įtvirtinta, jog prekių kaina yra susitarimo objektas. Atsakovei ji pateikiama kainyno pavidalu. Dėl to priešingai nei teigia atsakovė, Sutartis nenumatė šalių pareigos raštiškai suderinti prekių kainų. Akcentavo, kad ginčo PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos prekių kainos, minėtas sąskaitas atsakovė gavo, jas įsitraukė į savo buhalterinę apskaitą ir jokių pretenzijų ieškovei dėl netinkamos prekių kainos nepareiškė. Taip pat nurodė, kad pagal Sutarties 2.3. punktą, atsakovės užsakymo pateikimo ir įvykdymo faktą patvirtina prekių priėmimo-perdavimo dokumentai (prekių perdavimo aktas, krovinio važtaraštis ar, jiems nesant, PVM sąskaita-faktūra) pasirašyti šalių įgaliotų asmenų. Šiuo atveju, ieškovė pateikė PVM sąskaitas-faktūras, kurias iš atsakovės pusės pasirašė E. D. ir R. A. Ieškovė papildomai teismui pateikė išrašytus elektroninius 2022 m. balandžio 5 d. krovinio važtaraštį Nr. 10269967 ir 2022 m. gegužės 19 d. krovinio važtaraštį Nr. 10294074, patvirtinančius prekių pristatymą. Ieškovė taip pat pateikė informaciją iš Valstybinės mokesčių inspekcijos sistemos i.SAF, kurioje atlikus šalių deklaruotų PVM sąskaitų-faktūrų kryžminį sutikrinimą, matyti, kad sąskaitų duomenyse neatitikimų nėra. Teigė, kad atsakovė, prašydama sustabdyti bylą, nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių nebūtų galimas šios bylos nagrinėjimas. Nemokumo bylą nagrinėjančiame teisme vyktų bylos nagrinėjimas ginčo teisena kaip ir šios bylos atveju, todėl bylos sustabdymas neturėtų jokios įtakos šalių bylinėjimosi išlaidų dydžiui.
Atsiliepimas
5. Atsakovė triplike nurodė, kad Sutartyje numatyta šalių teisė sudaryti ir vykdyti vienkartinius pirkimo- pardavimo teisinius santykius niekaip nepagrindžia, kad byloje pateiktos PVM sąskaitos-faktūros yra susijusios su Sutartimi. Teigė, kad ieškovės nurodytame Sutarties 1.4. punkte numatyta, kad Sutarties pagrindu vienkartiniai pirkimo-pardavimo sandoriai sudaromi ir vykdomi pagal prekių ar paslaugų užsakymu, todėl tam, kad šalis saistytų vienkartiniai konkretūs pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, Sutarties pagrindu būtina tokia veiksmų seka: 1) ieškovės parduotinos prekės ir jų kainos numatomos prie Sutarties patvirtintame kainyne; 2) atsakovė išsirenka iš prie Sutarties patvirtinto kainyno (prekių katalogo) konkrečias prekes ir pateikia ieškovei užsakymą. Pažymėjo, byloje pateikti krovinių vežimo važtaraščiai yra pasirašyti tik ieškovės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovei 2 495,49 Eur skolos, 107,08 Eur delspinigių ir šešių procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 602,57 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugpjūčio 12 d.), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 482,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybei iš atsakovės 8,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
7. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškove, kad prekių suteikimo faktą pagrindžia krovinių važtaraščiai (2022 m. balandžio 5 d. krovinio važtaraštyje Nr. 10269967 nurodytos prekės atitinka 2022 m. balandžio 5 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. IRIS0386759 nurodytas prekes, o 2022 m. gegužės 19 d. krovinio važtaraštyje Nr. 10294074 prekės atitinka 2022 m. gegužės 19 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. IRIS0392604 prekes). Teismas taip pat sutiko su atsakove, kad šie dokumentai pasirašyti tik ieškovės. Teismo vertinimu aplinkybę, kad atsakovė priėmė ieškovės prekes, patvirtina E. D. ir R. A. parašai PVM sąskaitose-faktūrose ir ieškovės pateikti Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys, iš kurių matyti, kad atsakovė aptariamas PVM sąskaitas-faktūras yra užregistravus į gaunamų sąskaitų registrą, t. y. jas priėmė, neginčijo. Teismas pažymėjo, kad prekių kainos yra nurodytos PVM sąskaitose-faktūrose, atsakovė šias sąskaitas pasirašė, įtraukė jas į savo buhalterinę apskaitą, pretenzijų dėl netinkamos kainos ieškovei nereiškė, todėl tokie atsakovės veiksmai rodo jo aiškiai išreikštą valią (akceptą) dėl prekių kainos suderinimo.
8. Teismas konstatavo, kad ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, jog prekes iš ieškovės užsakė ir gavo būtent atsakovė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų ginčijusi tarp šalių susiklosčiusius pirkimo-pardavimo santykius bei sąskaitose nurodytas prekių kainas, todėl teismas nusprendė tenkinti ieškinį. Teismas tai pat nurodė, kad atsakovė kartu pateikė prašymą sustabdyti bylą iki paaiškės jos perdavimo nemokumo bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui klausimas, tačiau pripažino, kad jo tenkinimui nėra jokio teisinio pagrindo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 163-164 straipsniuose.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovė (apeliantė) UAB „CoReal“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad:
9.1. Skundžiamas sprendimas laikytinas neteisėtu ir naikintinu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalis numato imperatyvią pareigą finansinių sunkumų patiriančiam juridiniam asmeniui atsiskaitymus su visais savo kreditoriais atlikti nustatyta eiliškumo tvarka, neteikiant nepagrįsto prioriteto nei vienam iš skolininkų. Teigia, kad atsižvelgiant į nurodytą reguliavimą, atsakovė neturėjo ir neturi teisės suteikti ieškovei prioriteto visų likusių savo kreditorių atžvilgiu ir atsiskaityti su ieškove be eilės. Tokios teisės apeiti kitų kreditorių reikalavimus neturėtų ieškovei suteikti ir teismo sprendimas.
Atsiliepimas
9.2. Atsakovė teikia 2022 m. liepos 31 d. UAB „CoReal“ pelno (nuostolių) ataskaitą, kurioje nurodyta, kad finansiniais metais Atsakovės grynasis nuostolis sudarė 359 581,02 Eur dydžio sumą. Nurodo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovė savo sunkią finansinę padėtį įrodinėjo aplinkybe, jog jos atžvilgiu yra inicijuojamas restruktūrizavimo procesas, todėl nematė poreikio teikti pelno (nuostolių) ataskaitos pirmosios instancijos teismui.
10. Ieškovė UAB „Iris“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame išdėstytų motyvų pagrindu prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimą nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad:
10.1. Atsakovė apeliaciniame skunde neginčija skolos dydžio ir / ar savo pareigos atsiskaityti su ieškove, tačiau sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą motyvuoja tuo, kad pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas atsakovė neturi teisės suteikti ieškovei prioriteto visų likusių savo kreditorių atžvilgiu. Teigia, kad priešingai nei nurodo atsakovė, CK 6.930¹ straipsnio nuostatos dėl atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo nepaneigia ieškovės reikalavimo teisės į atsakovę.
10.2. Ieškovė byloje pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog savo prievolę įvykdė tinkamai, t. y. perdavė atsakovei prekes, o atsakovė šias prekes priėmė ir turimą įsiskolinimą ieškovei pripažino.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
12. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
13. Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimo, kuriuo teismas tenkino ieškovės UAB „Iris“ ieškinį ir iš atsakovės UAB „CoReal“ ieškovės naudai priteisė 2 495,49 Eur skolos, 107,08 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teismo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Dėl naujų įrodymų
14. Apeliantė (atsakovė) su apeliaciniu skundu pateikė rašytinius įrodymus, t. y. UAB „CoReal“ 2022 m. liepos 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą bei valstybės įmonės (toliau ir VĮ) „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro išrašą. Apeliantė, prašydama prijungti pateiktus nauju įrodymus, teigia, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, savo sunkią finansinę padėtį įrodinėjo aplinkybe, jog atsakovės atžvilgiu yra inicijuojamas restruktūrizavimo procesas, tačiau teikiant apeliacinį skundą, iškilo poreikis papildomai pagrįsti aplinkybę dėl sunkios atsakovės finansinės būklės.
15. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo ir turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tokiu įstatymų leidėjo nustatytu naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu yra užtikrinama proceso koncentracija ir jo ekonomiškumas (CPK 7 straipsnis). CPK 7 straipsnyje įtvirtinti principai, be kita ko, reiškia, kad byloje dalyvaujantys asmenys turi būti aktyvūs ir teikdami teismui prašymus, kuriuose siekiama jiems palankaus procesinio rezultato, turi pagrįsti šiuos prašymus laiku surinktais įrodymais, o ne teikti juos tada, kai tokio prašymo išnagrinėjimo rezultatas nepalankus naujus įrodymus pašančiam priimti asmeniui.
16. Nagrinėjamu atveju apeliantė nepagrindė, kodėl 2022 m. liepos 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita nebuvo ir (ar) negalėjo būti teikiama pirmosios instancijos teismui. Nėra abejonių, kad apeliantė aptariamu įrodymu disponavo iki apeliacinio skundo pateikimo, taigi nebuvo ir kliūčių jį pateikti su atsiliepimu į ieškinį, tripliku ar kitu procesiniu dokumentu pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegija taip pat kritiškai vertina apeliantės argumentą, jog savo sunkią finansinę padėtį atsakovė pirmosios instancijos teisme įrodinėjo aplinkybe, kad atsakovės atžvilgiu yra inicijuojamas restruktūrizavimo procesas ir tik apeliacinės instancijos teisme iškilo poreikis papildomai pagrįsti aplinkybę dėl sunkios atsakovės finansinės būklės. Pažymėtina, kad CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Tai reiškia, kad šalys, siekdamos įrodyti savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindą privalo rūpintis, kad pirmosios instancijos teismui būtų pateikiama kuo daugiau šalių įrodinėtas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Dėl apeliantės teikiamo Juridinių asmenų registro pažymėtina, jog CPK 179 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų, todėl esant poreikiui teismas pats gali susipažinti su VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro informacija. Nenustačius prielaidų CPK 314 straipsnyje numatytos išimties taikymui, apeliantės prašymas dėl naujų įrodymų prijungimo netenkinamas.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 29 d. šalys sudarė prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PM6V3 2020/09/29, kuria ieškovė įsipareigojo tiekti prekes atsakovei ir atlikti paslaugas iš savo turimo prekių tiekimo ir paslaugų asortimento, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais priimti prekes ir paslaugas bei už jas sumokėti (Sutarties 1.1, 1.2 punktai). Sutarties 4.2. punkte numatyta, kad prekių kaina yra susitarimo objektas. Pirkėjui ji pateikiama kainyno pavidalu. Apie prekių pasikeitimus tiekėjas įsipareigoja informuoti pirkėją ne vėliau kaip prieš dvi savaites. Sutarties 4.3 punktu šalys sulygo, kad pagal sutartį išrašytas sąskaitas atsakovė apmokės ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė išrašė atsakovei šias PVM sąskaitas-faktūras: 1) 2022 m. balandžio 5 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija ir Nr. IRIS0386759 2201,56 Eur sumai; 2) 2022 m. gegužės 19 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija ir Nr. IRIS0392604 293,93 Eur sumai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė pagal šias sąskaitas neatsiskaitė, liko skolinga ieškovei iš viso 2 495,49 Eur.
18. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, padarė išvadą, kad atsakovė priėmė ieškovės pateiktas prekes, nes tai patvirtina atsakovės darbuotojų parašai PVM sąskaitose-faktūrose ir Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys, iš kurių matyti, kad atsakovė ginčo sąskaitas užregistravo į gaunamų PVM sąskaitų-faktūrų registrą.
19. Nesutikdama su skundžiamu sprendimu atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis numato imperatyvią pareigą finansinių sunkumų patiriančiam juridiniam asmeniui atsiskaitymus su visais savo kreditoriais atlikti nustatyta eiliškumo tvarka, neteikiant nepagrįsto prioriteto nei vienam iš skolininkų. Teigia, kad atsižvelgiant į nurodytą reguliavimą, atsakovė negalėjo suteikti ieškovei prioriteto visų likusių savo kreditorių atžvilgiu ir atsiskaityti su ieškove be eilės, todėl tokios teisės neturėtų suteikti ir teismo sprendimas.
20. CK 6.930¹ straipsnis ,,Atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas“ yra CK XLVII skyriuje ,,Atsiskaitymai“, šiame skyriuje reglamentuojami atsiskaitymai grynaisiais ir negrynaisiais pinigais (mokėjimo pavedimais, akredityvais, čekiais, vekseliais, inkaso ir kitomis įstatymų nustatytomis atsiskaitymų priemonėmis). CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šiame straipsnyje nustatyta eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. CK 6.930¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai.
21. CK 6.923 straipsnio pakeitimo ir CK papildymo 6.930¹ straipsniu įstatymo projekto aiškinamajame rašte Nr. XIP-4929 be kita ko, nurodyta, kad projektu siūloma nustatyti, jog nuostatos dėl mokėjimų eiliškumo turėtų būti taikomos tik tokiu atveju, kai skolininkas (fizinis ar juridinis asmuo), įvertinus jo turimus grynuosius pinigus ir lėšas bankų sąskaitose (negrynuosius pinigus), neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Tokiu būdu būtų nustatyta, kad asmuo, turintis finansinių sunkumų, visų pirma turėtų atlikti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo, antrąja eile atsiskaitytų pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, kylančių iš darbo ir autorinių sutarčių, trečiąja – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės ar socialinio draudimo), ketvirtąja – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti ir penktąja – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Toks atsiskaitymų eiliškumas turėtų užtikrinti socialinį teisingumą bei pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą.
22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2019 m. gruodžio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019, išaiškino, kad iš CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo ir jį paskatinusio įstatymų leidėjo tikslų išplaukia, kad, pirma, CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas, priešingai negu įtvirtintas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau - ĮBĮ) (šiuo metu – Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ)), nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.930¹ straipsnio 3 dalis). Antra, CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius. Taigi remdamasis CK 6.930¹ straipsnio nuostatomis reikalavimą galėtų reikšti kreditorius, pagal atsiskaitymų eiliškumą esantis pirmiau už gavusį atsiskaitymą, bet ne neteisėtą atsiskaitymą atlikusi įmonė.
23. Pažymėtina, kad atsakovė UAB „CoReal“ savo sudėtingą finansinę situaciją byloje įrodinėjo aplinkybe, kad jos atžvilgiu yra inicijuota nemokumo (restruktūrizavimo) procedūra. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-2822-656/2022, netenkino pareiškėjos UAB „CoReal“ prašymo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo bendrovei. Nurodyta teismo nutartis įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 15 d.; iš LITEKO duomenų taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. eB2-1767-614/2023 pagal pareiškėjos UAB „CoReal“ vadovės pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 17 d. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo buvo priimtas, pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo bus nagrinėjamas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2023 m. kovo 3 d. 9.00 val.
24. Aptartų aplinkybių kontekste, viena vertus, nurodytina, kad nors atsakovė UAB „CoReal“ šiuo metu dar nėra pripažinta nemokia, tačiau darytina prielaida, jog atsakovė yra įmonė, patirianti laikinų finansinių sunkumų. Antra vertus, kaip nurodyta anksčiau pacituotoje kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje, remdamasis CK 6.930¹ straipsnio nuostatomis reikalavimą galėtų reikšti kreditorius, pagal atsiskaitymų eiliškumą esantis pirmiau už gavusį atsiskaitymą, bet ne neteisėtą atsiskaitymą atlikusi įmonė. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks išaiškinimas iš esmės reiškia, kad šiuo atveju apeliantė, siekdama pateisinti, kad laiku neatsiskaitė su ieškove, kadangi negalėjo suteikti ieškovei, kaip savo kreditorei, prioriteto visų likusių savo kreditorių atžvilgiu, negali remtis CK 6.930¹ straipsnio nuostatomis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovė šiuo metu patiria laikinų finansinių sunkumų, neatleidžia jos nuo CPK 178 straipsnyje numatytos įrodinėjimo pareigos. Šiuo konkrečiu atveju apeliantė tik deklaratyviai nurodė, kad pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje numatytą mokėjimų eiliškumą, tačiau neįrodinėjo, kokių įsiskolinimų pirmesnės, nei ieškovė, eilės kreditoriams, turi. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad apeliantės argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, jog atsakovė priėmė ieškovės pateiktas prekes, tačiau laiku už jas neatsiskaitė. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde iš esmės nenurodoma kitokių nesutikimo su skundžiamų sprendimu argumentų.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
25. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, taip tinkamai taikė ginčui aktualias materialines ir proceso teisės normas, tuo tarpu apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo kitokiam ginčo teisiniam vertinimui. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nutartimi apeliantei UAB „CoReal“ buvo atidėtas jai tenkantis sumokėti 59 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo šioje byloje. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovės valstybei priteistinas už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis (CPK 96 straipsnis).
27. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovės apeliacinis skundas yra atmestas, ieškovė turi teisę į patirtų apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė UAB „Iris“ nurodo, jog apeliacinės instancijos teisme iš viso patyrė 423,50 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Patirtas bylinėjimosi išlaidas įrodinėja sąskaita už teisines paslaugas bei bankinio mokėjimo pavedimo kopija.
28. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau ir Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį.
29. Pagal Rekomendacijų 8.11. punktą, už atsiliepimą į apeliacinį skundą priteistinas dydis yra 1,3. Atsiliepimas parengtas 2023 m. sausio mėn., mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2022 m. III ketvirtį buvo 1 799 Eur, todėl maksimali už atsiliepimą priteistina suma yra 2 338,70 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose numatyto dydžio, todėl ieškovės patirtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos jos naudai iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,
nutarė:
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „CoReal“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „CoReal“ (juridinio asmens kodas 302815362), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Iris“ (juridinio asmens kodas 149587593) 423,50 Eur (keturis šimtus dvidešimt tris eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „CoReal“ (juridinio asmens kodas 302815362), valstybės naudai 59 Eur (penkiasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.