Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 301 str. 1 d., 253 str. 2 d. ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 301 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 2 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės subendrintos – už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 str. 2 d., paskirta bausme apimant švelnesnę, t. y. už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 301 str. 1 d., paskirtą bausmę, o šią bausmę iš dalies sudedant su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d., ir V. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2008 m. balandžio 4 d. iki 2008 m. balandžio 30 d.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. M. , tačiau nuosprendis jo atžvilgiu apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. nuteistas už tai, kad tyrimo metu nenustatytu laiku - iki 2008 m. balandžio 3 d., nenustatytoje vietoje padėjo nenustatytam asmeniui pagaminti netikrą vairuotojo pažymėjimą, o būtent: pateikė savo asmens duomenis bei fotonuotrauką nenustatytam asmeniui, kuris ofseto būdu atspausdino vairuotojo pažymėjimo blanką, reljefine kliše numerį KH048511, įrašė žinomai netikrus duomenis apie tai, kad pažymėjimas neva išduotas 1995-04-28 V. B. , kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) įklijavo į pažymėjimą V. B. nuotrauką, ją pažymėjo netikru antspaudu ir, šį netikrą vairuotojo pažymėjimą perdavė V. B. . Šį netikrą vairuotojo pažymėjimą V. B. laikė su savimi iki 2008 m. balandžio 3 d. bei gabeno savo automobilyje „VW Golf“(valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kol apžiūros metu prie degalinės „Neste“ Kaune, Ateities pl.5D policijos pareigūnai jį surado ir išėmė.

V. B. nuteistas už tai, kad kėsinosi neteisėtai įgyti netikrus juridinio asmens blankus bei jais pasinaudoti: 2008 m. balandžio 3 d. apie 20.40 val., turėdamas tikslą pasinaudoti netikrais blankais, prie degalinės „Neste“ Kaune, Ateities pl. 5D iš A. M. jis pasikėsino įgyti ir pasinaudoti 3 (trim) netikrais Lietuvos Respublikos transporto priemonės registracijos liudijimais Nr. (duomenys neskelbtini), atspausdintais spalvotu rašaliniu spausdintuvu, kuriuos A. M. atvežė jam, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi policijos darbuotojų buvo sulaikytas, o blankai, kuriuos jam atvežė A. M. , buvo išimti.

V. B. nuteistas už tai, kad, neturėdamas teisėtai išduoto leidimo, tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2008 m. balandžio 4 d., nenustatytoje vietoje iš nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo ir iki 2008 m. balandžio 4 d. 16 val. savo namuose (duomenys neskelbtini) neteisėtai laikė didelį kiekį šaudmenų (452 šovinius) ir sprogstamųjų medžiagų (TNT) t.y. 12 (dvylika) pramoninės gamybos (TSRS, gamykla Nr. 38) 7,62 mm. kalibro 1930/33 metų pavyzdžio „Tokarev“ šovinių; 68 (šešiasdešimt aštuonis) pramoninės gamybos 7,65 mm. kalibro „Browning“ šovinius; 115 (vieną šimtą penkiolika) pramoninės gamybos 9 mm. kalibro „Luger“ šovinių; 256 (du šimtus penkiasdešimt šešis) pramoninės gamybos 9 mm. kalibro „Makarov“ šovinius; 1 (vieną) pramoninės gamybos 7,65 mm. kalibro „Parabellum“ šovinį; pramoninės gamybos brizantinio poveikio normalaus galingumo sprogstamąją medžiagą – 412 g. trotilo briketą (TNT).

Nuteistasis apeliaciniame skunde neneigia padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d., tačiau nesutinka su jam paskirtos bausmės už šį nusikaltimą dydžiu. Apelianto teigimu, teistumas už ankstesnį nusikaltimą jam yra išnykęs, todėl teismas galėjo paskirti mažesnę bausmę arba paskirti švelnesnę bausmės rūšį – areštą.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

V. B. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. už tai, kad padėjo nenustatytam asmeniui pagaminti netikrą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą ir šį netikrą dokumentą laikė bei gabeno, pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 301 str. 1 d. už tai, kad pasikėsino neteisėtai įgyti netikrus juridinio asmens blankus – tris netikrus Lietuvos Respublikos transporto priemonės registracijos liudijimų blankus bei jais pasinaudoti, pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 2 d. už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė savo namo palėpėje didelį kiekį šaudmenų (452 šovinius) ir sprogstamųjų medžiagų (TNT).

Nuteistasis V. B. apeliaciniame skunde neneigia įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d., tačiau nesutinka su jo pripažinimu kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 301 str. 1 d. ir 253 str. 2 d., tvirtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad jis pasikėsino įgyti ir panaudoti tris netikrus Lietuvos Respublikos transporto priemonės registracijos liudijimų blankus, taip pat teigia, jog jo namo palėpėje rasti šaudmenys ir sprogstamosios medžiagos jam nepriklausė, apie jų atsiradimą ir buvimą palėpėje jis nieko nežinojo.

Iš kaltinamojo akto matyti, jog V. B. buvo kaltinamas tuo, kad 2008 m. balandžio 3 d., 20.40 val., prie degalinės „Neste“ Kaune, Ateities pl. 5D, būdamas iš anksto susitaręs, iš A. M. įgijo žinomai netikrus dokumentus – jo pagamintus netikrus juridinio asmens blankus: tris Lietuvos Respublikos transporto priemonės registracijos liudijimus Nr. (duomenys neskelbtini), atspausdintus spalvotu rašaliniu spausdintuvu, du Rusijos Federacijos transporto priemonių registracijos liudijimus Nr. (duomenys neskelbtini), atspausdintus ofsetu (serijos numeriai atlikti fleksografija, vandens ženklai atspausdinti baltos spalvos dažais), Baltarusijos Respublikos transporto priemonės registracijos liudijimą ir įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini), atspausdintus ofsetu ant rašomojo popieriaus lapo (blanke nėra vandens ženklų ir serijos numerio) ir šiuos suklastotus dokumentus iki kratos atlikimo 2008 m. balandžio 3 d., 20.40 val., laikė savo automobilyje VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą juos panaudoti, t. y. V. B. buvo pareikštas kaltinimas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas, kaip neįrodytą faktiniais bylos duomenimis, pašalino iš kaltinimo aplinkybę, kad V. B. iš A. M. įgijo ar kėsinosi įgyti du Rusijos Federacijos transporto priemonių registracijos liudijimus, Baltarusijos Respublikos transporto priemonės registracijos liudijimą ir įgaliojimą bei šiuos dokumentus laikė savo automobilyje, turėdamas tikslą juos panaudoti, o V. B. veiką, susijusią su trimis netikrais Lietuvos Respublikos transporto priemonės registracijos liudijimų blankais kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 301 str. 1 d., kaip pasikėsinimą neteisėtai įgyti netikrus juridinio asmens blankus, turint tikslą šiais netikrais blankais pasinaudoti. Šią išvadą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, jog V. B. nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, netikri blankai V. B. nebuvo perduoti, jis jais nedisponavo bei neturėjo galimybės pasinaudoti, kadangi juos išėmė policijos pareigūnai. Taip pat pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad neužpildyti jokiais duomenimis ir be privalomų rekvizitų, antspaudų bei parašų transporto priemonių registracijos blankai yra griežtos atskaitomybės blankai, o ne dokumentai, todėl V. B. pareikštas kaltinimas buvo pakeistas į lengvesnį, t. y. jo veika iš Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d.perkvalifikuota į Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 301 str. 1 d.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 301 str. 1 d. atsako tas, kas suklastojo tikrą ar pagamino netikrą fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą ar griežtos atskaitomybės blanką arba pasinaudojo žinomai suklastotu antspaudu, spaudu ar blanku, arba jį realizavo. Asmuo gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 301 str. 1 d. tik tada, jeigu padarė bent vieną iš straipsnio dispozicijoje nurodytų veikų:

1) suklastojo tikrą fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, griežtos atskaitomybės blanką;

2) pagamino netikrą fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, griežtos atskaitomybės blanką;

3) pasinaudojo žinomai suklastotu fizinio ar juridinio asmens antspaudu, spaudu, griežtos atskaitomybės blanku;

4) žinomai suklastotą fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, griežtos atskaitomybės blanką realizavo.

V. B. nėra nuteistas nei už vieną iš šių veikų, jis nuteistas už pasikėsinimą įgyti tris netikrus juridinio asmens blankus. Vien tik už suklastoto tikro ar pagaminto netikro fizinio ar juridinio asmens antspaudo, spaudo ar griežtos atskaitomybės blanko įgijimą baudžiamoji atsakomybė nėra numatyta. Inkriminuojant asmeniui Lietuvos Respublikos BK 301 str. 1 d. būtina įrodyti, kad jis padarė bent vieną iš straipsnio dispozicijoje nurodytų veikų.

Šioje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad V. B. pasikėsino įgyti iš A. M. netikrus juridinio asmens blankus – tris netikrus Lietuvos Respublikos transporto priemonės registracijos liudijimų blankus. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas R. K. parodė, kad buvo gauta informacija, jog 2008 m. balandžio 3 d., apie 20 val., Kaune, degalinėje ,,Neste“, A. M. , kuris pagal Kauno miesto VPK Autotransporto priemonių grobimo skyriaus disponuojamą informaciją priklauso nusikalstamai grupuotei, besiverčiančiai transporto priemonių identifikacinių numerių bei dokumentų klastojimu ir jų realizavimu, perduos suklastotus dokumentus kitam asmeniui. Nurodytu laiku nuvykus į minėtą vietą, buvo sulaikyti V. B. ir A. M. , automobilyje, kuriuo buvo atvažiavęs V. B. , tarp priekinių sėdynių buvo surastas aplankas – segtuvas, kuriame buvo įvairių dokumentų blankai – neužpildyti lietuviški, rusiški, baltarusiški transporto priemonių liudijimų bei kitų dokumentų blankai. Iš automobilių apžiūros protokolo matyti, kad automobilyje VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo atvažiavęs V. B. , tarp priekinių sėdynių buvo rastas segtuvas, kuriame tarp kitų dokumentų blankų, buvo trys lietuviški tušti transporto priemonės registracijos liudijimų blankai (t. 1, b. l. 22 – 25). Specialisto išvadoje Nr. 20-IS1-857 nurodyta, kad tirti pateiktų trijų Lietuvos Respublikos transporto priemonės registracijos liudijimų Nr. (duomenys neskelbtini) blankai yra atspausdinti ne pagal tokių dokumentų blankų spausdinimo reikalavimus, t. y. jie yra netikri; minėti blankai atspausdinti spalvotu rašaliniu spausdintuvu (t. 1, b. l. 39 – 47). Kaip matyti iš 2008 m. birželio 10 d. protokolo dėl operatyvinių veiksmų atlikimo, 2008 m. balandžio 2 d. buvo užfiksuotas telefoninis pokalbis, kurio metu V. B. prašo A. M. trijų neužpildytų transporto priemonės registracijos liudijimų be įrašų juose, užšifruotai nurodydamas, kad jis norėtų ,,trijų sąsiuvinukų, tų, su žaliais aplankaliukais, švarių“ (t. 1, b. l. 16 – 21). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoju apklaustas Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2 – osios valdybos vyriausiasis tyrėjas R. G. parodė, kad tuo metu, kai vyko tyrimas, tyrimo objektu buvo A. M. , kuris gamindavo ir realizuodavo dokumentus, susijusius su transporto priemonėmis, V. B. skambindavo A. M. , kaip suklastotų dokumentų užsakovas. Liudytojo teigimu, jis, žinodamas A. M. gyvenimo būdą ir veiklą, t. y. žinodamas, kad jis užsiima transporto priemonių dokumentų klastojimu ir jų realizavimu, iš A. M. ir V. B. telefoninio pokalbio turinio suprato, jog vyksta suklastotų dokumentų užsakymas ir, kad trys sąsiuviniukai žaliais aplankaliukais yra, būtent, transporto priemonių registracijos liudijimai. Iš kortelės, pridėtos prie specialisto išvados Nr. 20-IS1-857, matyti, jog tyrimui pateikti trys Lietuvos Respublikos transporto priemonės registracijos liudijimų blankai, kurie buvo paimti iš V. B. automobilio apžiūros metu, yra žalios spalvos (t. 1, b. l. 44). Nuteistasis V. B. apeliacinės instancijos teisme negalėjo paaiškinti, ką reiškia jo pasakyta frazė ,,trys sąsiuvinukai žaliais aplankaliukais, tušti“. Byloje surinktų įrodymų analizė leidžia daryti išvadą, kad V. B. , telefonu A. M. sakydamas, kad jis norėtų ,,trijų sąsiuvinukų, tų, su žaliais aplankaliukais, švarių“, kalbėjo, būtent, apie tris netikrus neužpildytus Lietuvos Respublikos transporto priemonės registracijos liudijimų blankus, šiuos netikrus blankus V. B. pasikėsino įsigyti iš A. M. susitikimo prie degalinės metu, tačiau buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o netikri blankai, kuriuos jam atvežė A. M. , buvo paimti. Pirmosios instancijos teismas šią V. B. veiką kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 301 str. 1 d., kaip pasikėsinimą įgyti netikrus juridinio asmens blankus, turint tikslą šiais netikrais juridinio asmens blankais pasinaudoti. Tačiau Lietuvos Respublikos BK 301 str. 1 d. nenumato baudžiamosios atsakomybės už netikrų juridinio asmens blankų įgijimą, turint tikslą jais pasinaudoti, ar už tokių netikrų blankų panaudojimą (pasikėsinimą panaudoti) arba jų realizavimą. Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos BK 301 str. 1 d. dispozicijoje yra aiškiai įstatymo leidėjo apibrėžtos alternatyvios veikos - tikro fizinio ar juridinio asmens antspaudo, spaudo, griežtos atskaitomybės blanko suklastojimas arba netikro fizinio ar juridinio asmens antspaudo, spaudo, griežtos atskaitomybės blanko pagaminimas, arba pasinaudojimas žinomai suklastotu fizinio ar juridinio asmens antspaudu, spaudu, griežtos atskaitomybės blanku, arba žinomai suklastoto fizinio ar juridinio asmens antspaudo, spaudo, griežtos atskaitomybės blanko realizavimas – iš kurių bent vienos padarymas užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal minėtą straipsnį. Byloje surinktų įrodymų visetas leistų daryti išvadą, kad netikrų juridinio asmens blankų įgijimą, turint tikslą jais pasinaudoti, ar pasikėsinimą juos įgyti, turint tikslą jais pasinaudoti, galima būtų kvalifikuoti, kaip rengimąsi šiais netikrais juridinio asmens blankais pasinaudoti ar juos realizuoti, tačiau Lietuvos Respublikos BK 21 str. 1 d. nustatyta, jog asmuo atsako tik už rengimąsi padaryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 301 str. 1 d., nėra nei sunkus, nei labai sunkus nusikaltimas, todėl baudžiamoji atsakomybė už rengimąsi padaryti nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 301 str. 1 d., negalima. Jokių duomenų, kad V. B. būtų pasinaudojęs trimis netikrais juridinio asmens blankais ar kėsinęsis jais pasinaudoti, byloje nėra. Be to, įstatymo – Lietuvos Respublikos BK 301 str. 1 d. – dispozicija suformuluota taip, kad kaltininkas atsako tik už pasinaudojimą suklastotais griežtos atskaitomybės blankais, tuo tarpu, iš byloje esančios specialisto išvados matyti, kad V. B. pasikėsino įgyti ne suklastotus juridinio asmens blankus, o netikrus juridinio asmens blankus. Suklastoti ir netikri griežtos atskaitomybės blankai nėra tapačios sąvokos. Tai, kad įstatymas numato baudžiamąją atsakomybę už pasinaudojimą suklastotais griežtos atskaitomybės blankais straipsnio dispozicijoje nenurodant, jog baudžiamąją atsakomybę užtraukia ir pasinaudojimas netikrais griežtos atskaitomybės blankais, galima laikyti baudžiamojo įstatymo spraga. Tačiau baudžiamasis įstatymas negali būti aiškinamas plečiamai, t. y. baudžiamoji atsakomybė negali būti taikoma už veiką, kuri, gramatiškai aiškinant įstatymą, nėra nusikalstama.

Kadangi byloje neįrodyta, kad nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 301 str. 1 d., buvo padarytas, t. y. nenustatyta veika, turinti šio nusikaltimo požymių, V. B. išteisinamas nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 2 d. atsako tas, kas neturėdamas leidimo, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų.

Byloje neabejotinai nustatyta, kad 2008 m. balandžio 4 d., 16 val. kratos metu name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena V. B. su šeima, buvo rastas didelis kiekis šaudmenų (452 šoviniai) ir sprogstamųjų medžiagų (TNT) t. y. dvylika pramoninės gamybos (TSRS, gamykla Nr. 38) 7,62 mm. kalibro 1930/33 metų pavyzdžio „Tokarev“ šovinių; šešiasdešimt aštuoni pramoninės gamybos 7,65 mm. kalibro „Browning“ šoviniai; šimtas penkiolika pramoninės gamybos 9 mm. kalibro „Luger“ šovinių; du šimtai penkiasdešimt šeši pramoninės gamybos 9 mm. kalibro „Makarov“ šoviniai; vienas pramoninės gamybos 7,65 mm. kalibro „Parabellum“ šovinys; pramoninės gamybos brizantinio poveikio normalaus galingumo sprogstamoji medžiaga – 412 g. trotilo briketas (TNT).

Inkriminuojant V. B. Lietuvos Respublikos BK 253 str. 2 d., būtina nustatyti tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius šios nusikalstamos veikos sudėties požymius, t. y. iš objektyviosios pusės būtina nustatyti ir įrodyti, kad, būtent, V. B. , neturėdamas leidimo, įgijo ir laikė didelį kiekį šaudmenų ir sprogstamųjų medžiagų, iš subjektyviosios pusės būtina nustatyti ir įrodyti, jog V. B. suvokė, kad neteisėtai įgijo ir laikė didelį kiekį šaudmenų ir sprogstamųjų medžiagų ir norėjo taip veikti.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis nuosprendyje aptartais įrodymais - liudytojų V. V. , O. B. , V. V. , V. G. , R. G. , A. B. parodymais, kratos protokolu, specialistų išvadomis, konstatavo, kad, būtent, V. B. , o ne koks kitas asmuo, neteisėtai įgijo, laikė savo namo palėpėje didelį kiekį šaudmenų bei sprogstamųjų medžiagų. Šią išvadą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad:

1) gyvenamasis namas, kuriame rasti šaudmenys ir sprogstamosios medžiagos, yra V. B. nuosavybė, šiame name gyveno tik jis su žmona bei mažamečiu vaiku, jokie kiti asmenys jame negyveno;

2) byloje nėra jokių faktinių duomenų apie tai, kad šaudmenis bei sprogstamąsias medžiagas V. B. gyvenamojoje vietoje paliko šiuo metu jau miręs Ž. M. , kad, būtent, jis ar koks kitas asmuo turėjo kokį tai ryšį su V. B. namuose rastais šaudmenimis ir sprogmeniu;

3) ant maišelio su šoviniais, trotilo briketo ir kaukės buvo rasti asmens tapatybei nustatyti netinkami biologiniai žmogaus pėdsakai, o tai, pirmosios instancijos teismo nuomone, paneigia V. B. versiją, kad šiuos daiktus 2005 metais paliko Ž. M. , nes nuo 2005 metų biologiniai žmogaus pėdsakai ant rastų daiktų negalėjo išsilaikyti;

4) V. B. vertėsi dar ir kita nusikalstama veika, t. y. įgijo automobilį suklastotais duomenimis bei netikrus dokumentų blankus, turėdamas tikslą juos panaudoti ir taip legalizuoti pagrobtus automobilius suklastotais duomenimis, todėl teismas padarė išvadą, kad, būtent, V. B. neteisėtai įgijo, laikė savo namo palėpėje didelį kiekį šaudmenų bei sprogmenų.

Pirmosios instancijos teismas V. B. kaltę dėl didelio kiekio šaudmenų ir sprogstamųjų medžiagų įgijimo bei laikymo įrodinėjo metodiškai neteisingai, t. y. pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad V. B. kaltas, kadangi nuteistasis neįrodė savo pateiktos versijos. Tačiau ne nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi įrodyti savo pateiktas versijas bei nekaltumą, o priešingai – valstybinis kaltintojas turi paneigti kaltininko versijas ir įrodyti, kad, būtent, šis asmuo padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad ant kratos metu V. B. namuose rasto maišelio su šoviniais, trotilo briketo ir kaukės buvo rasti asmens tapatybei nustatyti netinkami biologiniai žmogaus pėdsakai. Pirmosios instancijos teismas be specialisto išvados ar specialisto paaiškinimų konstatavo, kad tokie pėdsakai per V. B. nurodytą laikotarpį, t. y. nuo 2005 metų nebūtų ant rastų daiktų išlikę. Neturint specialių žinių, tokios išvados daryti negalima. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo apklausti Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro ekspertai V. Sajevičius ir E.Vankevičienė, kurie paaiškino, jog priklausomai nuo aplinkos sąlygų, biologiniai žmogaus pėdsakai ant objektų gali išsilaikyti labai ilgai, t. y., jeigu aplinkos sąlygos geros, pėdsakai ant objektų gali išlikti iki dešimties ir daugiau metų. Todėl, pirmosios instancijos teismo išvada, kad biologiniai žmogaus pėdsakai ant rastų šaudmenų ir sprogstamųjų medžiagų nuo 2005 metų negalėjo išlikti, yra neteisinga.

Pirmosios instancijos teismas V. B. kaltę dėl didelio kiekio šaudmenų ir sprogstamųjų medžiagų įgijimo ir laikymo grindė ir tuo, kad V. B. vertėsi dar ir kita nusikalstama veika, t. y. įgijo automobilį suklastotais duomenimis bei netikrus dokumentų blankus, turėdamas tikslą juos panaudoti ir taip legalizuoti pagrobtus automobilius suklastotais duomenimis. Toks V. B. kaltės, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 str. 2 d., įrodinėjimas yra netinkamas. Kaltininko kaltė dėl kiekvienos jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo turi būti įrodyta byloje surinktų įrodymų visetu, kuris neginčytinai patvirtintų kiekvienos inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytos nusikalstamos veikos, susijusios su dokumentų klastojimu, kurios buvo inkriminuotos V. B. , neturi jokio ryšio ir nėra niekaip susijusios su neteisėtu disponavimu nei šaudmenimis, nei sprogstamosiomis medžiagomis.

Šioje baudžiamojoje byloje V. B. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 str. 2 d., iš esmės grindžiama vieninteliu faktu – name, kuriame gyvena V. B. su šeima, kratos metu buvo rastas didelis kiekis šaudmenų ir sprogstamųjų medžiagų. Tačiau, kaip jau minėta, inkriminuojant V. B. Lietuvos Respublikos BK 253 str. 2 d., būtina įrodyti, kad, būtent, V. B. , neturėdamas leidimo, įgijo ir laikė didelį kiekį šaudmenų ir sprogstamųjų medžiagų. Jokių įrodymų, pagrindžiančių šį kaltinimą, byloje nėra, juo labiau, kad ir name, adresu (duomenys neskelbtini), V. B. gyvena ne vienas. Vien fakto, kad name, kuriame gyvena ir V. B. , rastas didelis kiekis šaudmenų ir sprogstamųjų medžiagų, nepakanka įrodyti ir daryti išvadą, kad šiuos daiktus įgijo ir laikė, būtent, nuteistasis V. B. . Ant kratos metu name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena V. B. su šeima, surastų šaudmenų ir sprogstamųjų medžiagų V. B. pėdsakų (pirštų atspaudų, kvapų, mikrodalelių, kitų pėdsakų) nerasta, jokių kitų įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad surastus daiktus įgijo ir laikė, būtent, V. B., byloje nėra. Todėl, V. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 2 d. turi būti išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Išteisinus V. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 2 d., 22 str. 1 d., 301 str. 1 d., V. B. lieka pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. Kaip minėta, nuteistasis V. B. apeliaciniame skunde neginčija nei kaltės įvykdžius šią nusikalstamą veiką, nei veikos kvalifikavimo, tik prašo už šio nusikaltimo padarymą, jam paskirti bausmę - 26 paras arešto.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d., sankcija yra alternatyvi, t. y. už normos dispozicijoje aprašytos veikos padarymą kaltininkui gali būti skiriamas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų, nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Pirmosios instancijos teismo V. B. paskirta iš esmės teisinga bausmė tiek rūšimi, tiek dydžiu, tačiau ne visiškai tinkamai motyvuota. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę V. B. , akcentavo tą aplinkybę, kad nusikalstamos veikos padarytos tyčia, tačiau tiek nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d., už kurios padarymą V. B. pagrįstai pripažintas kaltu, tiek nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 301 str. 1d., 253 str. 2 d., dėl kurių padarymo V. B. šiuo nuosprendžiu išteisinamas, visada padaromos tik tyčia. Tyčia yra būtinas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d., sudėties požymis. Todėl, kaltės forma negali nulemti bausmės rūšies ir dydžio. V. B. pripažino esmines nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d., padarymo aplinkybes. Praeityje V. B. buvo teistas už neatsargaus nusikaltimo padarymą, bet teistumas išnykęs, šeimoje V. B. augina du nepilnamečius vaikus. Nors pirmosios instancijos teismas V. B. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d., padarymą paskyrė griežtesnę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tačiau paskirosios bausmės dydis nesiekia straipsnio sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės medianos. Todėl, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam V. B. bausmės rūšį – laisvės atėmimą bei nustatydamas jos dydį, mažesnį negu sankcijos vidurkis, Lietuvos Respublikos BK 54 str. nuostatų, teisingumo ir proporcingumo principų nepažeidė. Už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d., padarymą V. B. paskirta vienerių metų septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta, jos švelninti nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Iš bylos duomenų matyti, kad V. B. yra vedęs, turi du nepilnamečius vaikus, nuo 2009 m. gruodžio 21 d. dirba vairuotoju – ekspeditoriumi R. G. individualioje įmonėje, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, kaip sąžiningas, pareigingas, doras darbuotojas. Nors V. B. praeityje buvo vieną kartą teistas, tačiau teistumas yra išnykęs. Kaip jau minėta, V. B. padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. V. B. padaryta nusikalstama veika, už šios nusikalstamos veikos padarymą paskirta bausmė, nuteistojo asmenybė atitinka visas būtinas Lietuvos Respublikos BK 75 str. taikymo sąlygas. V. B. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas bausmės paskirčiai, numatytai Lietuvos Respublikos BK 41 str., neprieštarauja, išdėstytos aplinkybės, leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 4 d., 328 str. 1 p., 329 str. 1 p.,

n u sprendžia:

Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 19 d. nuosprendžio dalį, kuria V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 2 d., 22 str. 1 d., 301 str. 1 d., panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

V. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 2 d. išteisinti, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką.

V. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 301 str. 1 d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 19 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., V. B. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d., paskirtos 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant V. B. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.