- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-07-25
- Bylos Nr.
- N2-5103-792/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02883-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Darius Kurpavičius
- Ieškovas
- A. A.
- Atsakovas
- A. A.
- Advokatai
- Vitalijus Katėnas
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, sekretoriaujant Dovilei Basytei, dalyvaujant ieškovei A. A., ieškovės atstovui advokatui Vitalijui Katėnui, atsakovui A. A., institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovei Aldonai Venckaitienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės A. A. patikslintą ieškinį atsakovui A. A. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės bei kitų, su santuokos nutraukimu, susijusių pasekmių,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė A. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. A. dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, bei kitų, su santuokos nutraukimu, susijusių pasekmių. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės; priteisti išlaikymą sūnui P. B. periodinėmis išmokomis po 500 Lt kiekvieną mėnesį iki sūnaus pilnametystės; priteisti 7200 Lt išlaikymo įsiskolinimą; priteisti iš atsakovo 3000 Lt skolą; palikti santuokos metu įgytas pavardes. Pareiškimu dėl ieškinio dalyko keitimo ieškovė prašo nustatyti, jog atsakovas yra sūnaus P. B. tėvas, o P. B. – atsakovo sūnus. Nurodo, jog jų santuokinis gyvenimas faktiškai iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas paliko šeimą, nesirūpina nei šeima, nei vaiku, neprisideda prie nepilnamečio vaiko ir šeimos materialiųjų poreikių tenkinimo, tinkamai pareigų nevykdo ir tuo pažeidžia savo, kaip sutuoktinio, pareigas (b.l. 2-7, 90-91).
Atsakovas A. A. nepateikė atsiliepimo į ieškinį.
Teismo posėdžio metu ieškovė bei jos atstovas ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti, atsakovas su ieškiniu sutinka.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalys susituokė 2007-07-28 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 753 (b.l. 10). P. B. gimimo liudijime mama nurodyta A. B. (A.), tėvas – nenurodytas (b.l. 11).
Dėl termino susitaikyti nustatymo
Ieškovė nurodė, kad su atsakovu daugiau nei tris metus gyvena atskirai, bendro ūkio neveda, prašo neskirti termino susitaikymui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 str. nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šalys kartu negyvena, nei ieškovė, nei atsakovas nenori taikytis, per visą bylos nagrinėjimo teisme metu laiką šalys nebandė susisiekti ir išspręsti kilusias problemas bei susitaikyti, nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti. Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai kartu nebegyvena, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.
Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės
CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 str. 2 d. normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Ieškovas, pareiškęs ieškinį pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Kartu pažymėtina, kad CK 3.60 str. 3 d. nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo. Ieškovė nurodė, jog santuoka iširo, kadangi atsakovas neprisideda prie vaiko išlaikymo. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą (toliau – CPK) 176 str. 1 d. įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nepateikė teismui jokių duomenų, įrodančių, jog dėl santuokos iširimo būtų kaltas tik atsakovas. Ieškovė nurodo, jog atsakovas neprisideda prie vaiko išlaikymo, tačiau nepateikia jokių tai patvirtinančių duomenų. Be to, iš pateiktų duomenų nustatyta, jog atsakovas yra bedarbis (b.l. 71). Kartu pažymėtina, jog teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, privalo įvertinti ir šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą. Kaip minėta, byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė ar atsakovas atliko kokius nors veiksmus siekdami išsaugoti santuoką. Pažymėtina, jog sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Iš bylos medžiagos, matyti, kad sutuoktiniai kartu negyvena, bendro ūkio neveda. Visos paminėtos aplinkybės leidžia teismui manyti, kad abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, atsiradus nesutarimams, sutuoktiniai privalėjo pasikalbėti ir išsiaiškinti iškilusias problemas, bet nė vienas to nepadarė, t.y. neieškojo bendro sutarimo ir kompromiso, nė vienas sutuoktinis nebandė išsaugoti santuokos. Teismo nuomone, sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, numatytą CK 3.27 str. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, lojalumo pareigą pažeidė iš esmės - dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo išsiaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys bei nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Dėl tėvystės nustatymo
Jeigu vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 str. 1 d.). Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos įrodymų priemonės. Pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.148 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje atsakovas A. A. su ieškinio reikalavimu dėl tėvystės nustatymo sutiko, sutikimą patvirtino parašu, priešingų duomenų byloje nepateikta, t.y. tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovė ir atsakovas yra vaiko P. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai, todėl laikytina, jog pilnai įrodyta, kad atsakovas A. A. yra vaiko P. B., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Nors byloje ieškovė nepareiškė reikalavimo dėl sutuoktinių vaiko P. B. gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šeimos bylose privalo būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, sprendžia klausimą dėl P. B. gyvenamosios vietos nustatymo. Vienas iš vaiko interesų turinio elementų turėti nuolatinę savo gyvenamąją vietą, turėti savo namų aplinką. Todėl tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatoma su vienu iš tėvų, kuris tampa pagrindinis vaiko auklėtojas, kitam tėvui išlaikant vienodas teises dalyvauti vaiko auklėjime. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų būtinybė įtvirtinta ir CK 3.169 str. 2 d., kurioje pasakyta, kad kilus ginčui tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi atsižvelgti į šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, įgyvendinimą; 2) kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; 3) vaiko norus ir pažiūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2007) Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog P. B. faktiškai gyvena su savo motina, t.y. ieškove A. A.. Vaiko teisių ir interesų apsauga yra prioritetinė sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, tarp jų ir skyrium gyvenančių tėvo ir motinos ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Nenustatyta, kad Pijaus gyvenimas su mama prieštarautų vaiko interesams. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, nepateikta jokių įrodymų, paneigiančių galimybę nustatyti Pijaus gyvenamąją vietą su mama, t.y. ieškove. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes nepilnamečio P. B. gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina A. A.. Pažymėtina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas gali būti pakeistas, jeigu teismas nustatys pasikeitusias aplinkybes.
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo
Ieškovė prašo priteisti išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis mokant kiekvieną mėnesį po 500 Lt iki vaiko pilnametystės.
LR Konstitucijos 38 str. įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes (CK 3.196 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, būstui, saviveiklai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
Pažymėtina, jog sprendžiant ginčą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio teismas taip pat prioritetą teikia vaiko teisėms ir interesams, analizuoja vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. P. B. šiuo metu yra 9 metai. Vaikui būtinas maistas, rūbai, apavas, vaistai, mokymo bei ugdymo priemonės. Ieškovė nurodė, jog vaiko išlaikymui per mėnesį reikia apie 1000 Lt. Teismas neturi pagrindo netikėti minėtais ieškovės teiginiais. Ieškovės nurodytos vaikui būtinos išlaidos atitinka vaiko amžių ir nėra aiškiai per didelės, nes remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, laikytina, jog siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu.
CK 3.196 str. 1 d. nurodyta, jog išlaikymas vaikui gali būti priteistas šiais būdais – kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma; priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad šalys neturi nekilnojamojo turto (b.l. 19-20), ieškovė neturi transporto priemonių (b.l. 19), ieškovė yra dirbanti, gaunamos pajamos – apie 1000 Lt per mėnesį (b.l. 13), atsakovas nedirba (b.l. 71). Pažymėtina, kad atsakovo turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžio nustatymui, tačiau negali būti pagrindas atleisti nuo pareigos išlaikyti vaiką. Nustatant išlaikymo dydį būtina atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kad tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), tačiau tas dydis neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį (MGL). Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma Civilinio kodekso 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, paskelbta Teismų praktikoje Nr. 22, p. 13–22), kuri nuo 2008-01-01 yra 800 Lt. Atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, turimą turtą bei kitas aplinkybes, ieškinio reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui po 500 Lt kiekvieną mėnesį nuo civilinės bylos iškėlimo iki vaiko pilnametystės. Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų. Taip pat pažymėtina, kad šalims išlieka teisė ir vėliau kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 str.).
CK 3.200 str., nurodyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo teiktą išlaikymą vaikui, be to, atsakovas buvo raštiškai įsipareigojęs teikti sūnaus išlaikymui po 300 Lt kiekvieną mėnesį, ieškovei iš atsakovo priteistinas 7200 Lt sūnaus išlaikymo įsiskolinimas (už dvejus metus iki civilinės bylos iškėlimo, t.y. iki 2012-03-08).
Dėl atsakomybes pagal prievoles
CK 3.115 str. 2 d. nustatyta, jog jeigu sandoris buvo sudarytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir įvykdytas pasinaudojant turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tai tas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Iš byloje esančių duomenų – 2010-02-23 šalių susitarimo (b.l. 15) – nustatyta, jog ieškovė įvykdė atsakovo prisiimtus įsipareigojimus kreditoriams „Credit24“ ir „Momentcredi“, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 3000 Lt kompensacija.
Byloje nėra duomenų apie bendrus šalių kreditorius bei šalių santuokoje įgytą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą.
Išlaikymo vienas iš kito sutuoktiniai nereikalauja.
Atsakovei paliktina santuokos metu turėta pavardė.
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. CPK 93 str. 2 d. nustatyta, jog jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingi teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė paduodama ieškinį sumokėjo 229 Lt bei 142,85 Lt žyminį mokestį (b.l. 9, 92), viso ieškovė turėjo 371,85 Lt bylinėjimosi išlaidų. Laikytina, kad ieškinys patenkintas 80 %, todėl ieškovei priteistini 80 % turėtų bylinėjimosi išlaidų – 297 Lt. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Iš atsakovo priteistini 396 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai ((500 Lt × 12 mėnesių = 6000 Lt ×3 proc. = 180 Lt)+(7200 Lt ×3 proc. = 216 Lt) = 396 Lt))(LR CPK 85 str. 3 d., 80 str. 1 d. 1. p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 385 str., 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
patikslintą ieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Santuoką tarp A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą ir 2007-07-28 įregistruotą Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 753, nutraukti.
Nustatyti, kad atsakovas A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o P. B. atsakovo A. A. sūnus.
Nustatyti nepilnamečio P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jo motina ieškove A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį po 500 Lt (penkis šimtus litų) nuo 2012-03-08 iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7200 Lt (septynis tūkstančius du šimtus litų) išlaikymo sūnui P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą.
A. A. skirti vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti ieškovei A. A. iš atsakovo A. A. 3000 Lt (tris tūkstančius litų) kompensacijos bei 297 Lt (du šimtus devyniasdešimt septynis litus) bylinėjimosi išlaidų.
Valstybei iš atsakovo A. A. priteisti 396 Lt (tris šimtus devyniasdešimt šešis litus) žyminio mokesčio.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.