Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Inos Kirkutienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl VTEK 2022 m. lapkričio 18 d. rašto Nr. S-1847-(2.5 E) „Dėl Jūsų pranešimo“, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo VTEK iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. lapkričio 8 d. pranešimą.

Byloje nustatyta, kad VTEK 2022 m. lapkričio 9 d. gavo pareiškėjo 2022 m. lapkričio 8 d. pranešimą dėl TVŪD Teisės skyriaus vedėjo R. S. elgesio, galimai neatitinkančio Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo bei kitų teisės aktų nuostatų. Pranešime pareiškėjas nurodė, kad dalyvavo viešajame konkurse į TVŪD Teisės skyriaus patarėjo pareigas, kuris įvyko 2022 m. rugsėjo 29 d. Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VTD) Pretendentų vertinimo komisijos posėdyje. Vienas šios komisijos narių buvo TVŪD Teisės skyriaus vedėjas R. S., kuris nuo pretendentų į minėtąsias pareigas, pareiškėjo teigimu, nuslėpė faktą, kad konkurse dalyvauja jo tiesioginė pavaldinė – TVŪD Teisės skyriaus teisininkė K. G. Ši aplinkybė (tarnybinis K. G. pavaldumas R. S.), pareiškėjo vertinimu, parodo jo akivaizdų šališkumą ir tiesioginį interesų konfliktą.

Pranešimas buvo svarstytas VTEK 2022 m. lapkričio 16 d. posėdyje. Susipažinusi su pranešime nurodytomis aplinkybėmis bei kitais VTEK surinktais (jai prieinamais) duomenimis, pvz., patikrinus pareiškėjo keliamiems klausimams aktualius Privačių interesų registre esančius duomenis, VTEK, vadovaudamasi VTEKĮ 23 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nusprendė nepradėti tyrimo dėl pranešime nurodyto R. S. elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms.

Pareiškėjui apie VTEK sprendimą nepradėti atitinkamo tyrimo buvo pranešta VTEK 2022 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. S-1847-(2.5 E) „Dėl Jūsų pranešimo“. Sprendime nurodoma, kad susipažinus su Komisijai pateikta informacija bei patikrinus Privačių interesų registre esančius duomenis nenustatyta, kad R. S. ir K. G. sietų privataus pobūdžio ryšiai. Šių asmenų pažintis (dėl darbo tame pačiame TVŪD Teisės skyriuje), kolegiški santykiai nėra deklaruotinas duomuo, t. y. tai nėra deklaruotina aplinkybė, galinti sukelti R. S. interesų konfliktą. Aplinkybė, kad R. S. vadovauja TVŪD Teisės skyriui, kuriame dirba jam tiesiogiai pavaldi K. G., Komisijos vertinimu, taip pat nėra pakankamas pagrindas vertinti kaip jo privatų interesą, nes pavaldūs darbuotojai nepriima tarnybinių sprendimų dėl savo vadovų. Nurodoma, kad nėra teisinio pagrindo įžvelgti, kad R. S. konkurso metu turėjo privatų interesą K. G. atžvilgiu bei kad jis buvo asmeniškai suinteresuotas priimti K. G., kaip pretendentei į TVŪD Teisės skyriaus patarėjo pareigas, palankius sprendimus. Nenustačius galimo R. S. privataus intereso (tokio, kaip jį apibrėžia Įstatymas), nėra pagrindo įžvelgti ir jo tarnybinėje veikloje galbūt buvus (kilus) viešųjų ir privačių interesų konfliktui, todėl tyrimo dėl šio asmens elgesio nepradėjo.

VTEK statusą, uždavinius, veiklos principus, sudarymo ir darbo organizavimo tvarką, įgaliojimus ir organizacinę struktūrą, tyrimų atlikimą nustato Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2021 m. sausio 1 d.).

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnis įtvirtina VTEK įgaliojimus. Minėto įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad VTEK tiria asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl deklaruojančių asmenų (išskyrus Seimo narius) veikos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatoms. Valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens ar asmens, kuriam taikomas Įstatymas, teisinio statuso praradimas nekliudo per trejus metus nuo šio asmens galimai teisės aktus pažeidžiančios veikos padarymo VTEK pradėti tyrimą. Pagal šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalį VTEK netiria pranešimų ir prašymų dėl valstybės ir savivaldybių institucijų (kaip kolegialių institucijų) veiklos, prokurorų ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, VTEK netikrina teismų priimtų sprendimų, nutarimų, nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumo ir teisėtumo.

Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas įpareigoja valstybinėje tarnyboje dirbančius asmenis teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra.

Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad deklaruojančiam asmeniui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas, jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, prieš atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti, deklaruojantis asmuo privalo informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį arba kitą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą, arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys) ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, ir pareikšti apie nusišalinimą, ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas.

Komisija prižiūri, kaip įgyvendinami Įstatymas, Valstybės politikų elgesio kodeksas, teikia pasiūlymus dėl šių teisės aktų nuostatų tobulinimo ir įgyvendinimo ir šiais klausimais priima sprendimus bei rekomendacijas, tiria asmenų pranešimus, skundus, prašymus dėl deklaruojančių asmenų (išskyrus Seimo narius) veikos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatoms (VTEKĮ 17 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra nurodęs, kad Komisijai, gavusiai suinteresuoto asmens pranešimą (skundą), jame pateikti duomenys turi būti pakankami konstatuoti, kad yra valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų asmeninis suinteresuotumas (moralinis įsipareigojimas) dalyvauti priimant atitinkamą sprendimą ar dalyvauti jį priimant, o kilus pagrįstoms abejonėms dėl galimo interesų konflikto buvimo, Komisija turi diskrecijos teisę spręsti klausimą dėl jai adresuoto pranešimo (skundo) apie tariamai padarytus teisės pažeidimus priėmimo nagrinėti iš esmės (2013 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1601/2013).

VTEKĮ 23 straipsnyje detaliai reglamentuoti atvejai kuomet VTEK priima sprendimus nepradėti tyrimo. Šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punkte, be kita ko, nustatyta, kad VTEK ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo gauto pranešimo registravimo VTEK sekretoriate dienos priima motyvuotą sprendimą nepradėti tyrimo, jeigu pranešime nenurodyti šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose numatyti ar kiti duomenys, be kurių neįmanoma pradėti tyrimo.

Nagrinėjamu atveju, VTEK išnagrinėjo pareiškėjo Pranešimą bei vadovaudamasi VTEKĮ 23 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nusprendė tyrimo nepradėti. VTEK pareiškėjui pateiktame Sprendime nurodė, jog VTEK nepateikta ir ji nenustatė objektyvių faktinių duomenų, būtinų VTEK tyrimui dėl galimo Įstatymo nuostatų pažeidimo atlikti.

Šiuo atveju teismas visiškai sutinka su atsakovės pozicija, jog VTEK, įvertinusi Pranešime nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad jame pateikti duomenys nėra pakankami tyrimo pradėjimui. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog vadovaujantis VTEKĮ 23 straipsnio 1 dalimi, VTEK nėra įpareigota pradėti tyrimą pagal kiekvieną gautą pranešimą.

Pareiškėjas pranešime nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 29 d. VTD Pretendentų vertinimo komisijos posėdyje dalyvavusiam ir pretendentų kandidatūras, t. y. jų tinkamumą eiti TVŪD Teisės skyriaus patarėjo pareigas, vertinusiam šios komisijos nariui – TVŪD Teisės skyriaus vedėjui R. S., kilo tiesioginis interesų konfliktas, nes jis buvo, pareiškėjo nuomone, akivaizdžiai šališkas, kadangi turėjo privatų interesą, kad konkursą laimėtų jame dalyvavusi jo tiesioginė pavaldinė, TVŪD Teisės skyriaus teisininkė K. G.

Įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atskleisti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų ir šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų (visi kartu toliau – ir deklaruojantys asmenys) privačius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, ir užkirsti kelią kilti interesų konfliktams bei plisti korupcijai (Įstatymo 1 straipsnis). Įstatymas įpareigoja deklaruojančius asmenis teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra, bei draudžia dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas, jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais. Todėl, sprendžiant, ar asmuo padarė 11 straipsnio 1 dalies pažeidimą, būtina identifikuoti formaliuosius interesų konflikto požymius ir nustatyti, ar asmuo nesiėmė Įstatyme nustatytų priemonių interesų konfliktui savo veikloje išvengti. Taigi, svarbu nustatyti, ar apskritai buvo kilęs interesų konfliktas, ar asmuo turėjo asmeninį turtinį ar neturtinį interesą arba tokį interesą turėjo jo artimas asmuo, kai šioje situacijoje turėjo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas dalyvavo viešajame konkurse į TVŪD Teisės skyriaus patarėjo pareigas, kuris įvyko 2022 m. rugsėjo 29 d. Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pretendentų vertinimo komisijos posėdyje. Vienas šios komisijos narių buvo TVŪD Teisės skyriaus vedėjas R. S. Taip pat nustatyta, kad konkurse dalyvavo R. S. tiesioginė pavaldinė – TVŪD Teisės skyriaus teisininkė K. G.

LVAT savo bylose ne kartą yra pažymėjęs, kad interesų konfliktas negali būti hipotetinis, – jis turi būti tiesioginis ir akivaizdus. Pripažįstant, kad asmens veiklai daro įtaką interesų konfliktas, kiekvienu atveju būtina aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kokios faktinės aplinkybės patvirtina buvus konkretų asmens turtinį ar neturtinį suinteresuotumą. Šių aplinkybių vertinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, nerealiomis ar mažai tikėtinomis hipotetinėmis išvadomis ir spėliojimais apie valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens galbūt turėtą ar ateityje būsiantį suinteresuotumą. Įstatymas negali būti aiškinamas pernelyg jį plečiant, privatus interesas ir asmeninis suinteresuotumas priimamais sprendimais turi būti aiškus ir tiesioginis, susietas su šiame įstatyme nustatytais deklaruotinais duomenimis, galinčiais kelti interesų konfliktą (LVAT administracinėse bylose Nr. A756- 1601/2013; Nr. A442-1009/2014).

Taigi, interesų konfliktas turi būti aiškiai ir tiesiogiai susijęs su konkrečiu deklaruojančio asmens turtiniu ar neturtiniu suinteresuotumu. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad R. S. vadovauja TVŪD Teisės skyriui, kuriame dirba jam tiesiogiai pavaldi K. G., neleidžia teigti, kad R. S. ir K. G. sieja privataus pobūdžio ryšiai ir dėl to jis galbūt negalėjo likti objektyvus ir nešališkas. Kaip ir negalima spręsti, kad egzistavo priežastinis ryšys tarp R. S. veikos svarstant ir priimant sprendimą dėl pretendentų vertinimo ir jo privataus intereso ar asmeninio suinteresuotumo. Teismas, įvertinęs visus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, bei tai, kad atsakovei patikrinus Privačių interesų registre esančius duomenis nebuvo nustatyta, kad R. S. ir K. G. sietų privataus pobūdžio ryšiai, sprendžia, kad atsakovė pagrįstai nurodė, jog nėra teisinio pagrindo įžvelgti, kad R. S. konkurso metu turėjo privatų interesą K. G. atžvilgiu bei kad jis buvo asmeniškai suinteresuotas priimti K. G., kaip pretendentei į TVŪD Teisės skyriaus patarėjo pareigas, palankius sprendimus.

Privatūs interesai – tai deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2 straipsnio 2 ir 3 dalys). Šiame kontekste paminėtinas ir LVAT 2013 m. spalio 21 d. nutartyje pateiktas aiškinimas, kur teismas pasisakė, kad kolegiški santykiai ir ,,simpatijų – antipatijų“ principu priimami sprendimai negali būti laikomi įtakotais interesų konflikto sprendimais Įstatymo prasme ir nereiškia, kad asmuo pateko į interesų konflikto situaciją (administracinė byla Nr. A-756-1601/2013).

Teismo vertinimu, pareiškėjas savo Pranešime nenurodė jokių duomenų, kurių pagrindu VTEK būtų turėjusi pagrindą situaciją vertinti ir Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, įpareigojančių vengti interesų konflikto, o šiam iškilus – nusišalinti, kontekste.

Pareiškėjas skunde teismui taip pat akcentuoja, kad Pranešime buvo prašoma R. S. surašyti administracinių nusižengimų protokolą, tačiau šio prašymo VTEK nenagrinėjo visiškai ir dėl šio prašymo nepasisakė visai.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasi anksčiau pateiktu aktualiu bylai teisiniu reguliavimu, sprendžia, jog administracinio nusižengimo protokolo surašymas yra galimas esant VTEK sprendimui, kad asmuo pažeidė Įstatymo nuostatas. Šiuo atveju VTEK gauto Pranešimo pagrindu tyrimas dėl R. S. veiksmų nebuvo pradėtas, todėl VTEK neturėjo ir teisinio pagrindo pradėti administracinio nusižengimo teiseną.

Pareiškėjo teigimu, VTEK skundžiamą sprendimą pasirašė tam neįgaliotas – kompetenciją viršijęs asmuo.

Pagal VTEKĮ 7 straipsnį, VTEK sudaroma iš 5 narių, po vieną kandidatą į VTEK narius Seimui teikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, Lietuvos teisininkų draugija ir Nevyriausybinių organizacijų taryba (VTEKĮ 7 straipsnio 1 ir 2 dalys). VTEK nario kadencijos trukmė – 5 metai. Tas pats asmuo VTEK nariu gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Dėl VTEK nario paskyrimo Seimas priima nutarimą (VTEKĮ 7 straipsnio 3 ir 4 dalys). Vadovaujantis VTEKĮ 14 straipsnio 2 dalimi, VTEK pirmininkas ar VTEK narys, kurio kadencija pasibaigusi, savo pareigas eina tol, kol prisieks naujas Komisijos pirmininkas ar narys. Nutarimą dėl VTEK pirmininko/nario atleidimo iš pareigų priima Seimas (VTEKĮ 14 straipsnio 4 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu tarp 2022 m. lapkričio 17 d. iki 2022 m. gruodžio 8 d. (iki kol Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. XIV-1638 vienas iš VTEK narių buvo paskirtas eiti VTEK pirmininko pareigas) Komisija nuolatinio pirmininko neturėjo. VTEKĮ 11 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad kai VTEK pirmininkas nepaskirtas arba kai jis laikinai negali eiti savo pareigų, VTEK pirmininko pareigas eina VTEK pirmininko pavaduotojas. Komisijos pirmininko pavaduotojos pareigas nuo 2020 m. sausio 9 d. ėjo Komisijos narė E. M. (VTEK 2020 m. sausio 8 d. sprendimas Nr. KS-1 „Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininko pavaduotojo skyrimo”). Teismo vertinimu, skundžiamo rašto, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas apie 2022 m. lapkričio 16 d. posėdyje priimtą sprendimą nepradėti tyrimo, E. S., nebūdamas nei VTEK pirmininku, nei VTEK nariu, pasirašyti negalėjo ir neturėjo teisės. Tokią teisę turėjo kompetentingas (įgaliotas) asmuo, Komisijos pirmininko pareigas tuo metu ėjusi Komisijos pirmininko pavaduotoja E. M.

Teismo vertinimu, ginčijamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad VTEK 2022 m. lapkričio 18 d. sprendimas Nr. S-1847-(2.5 E) yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas, nėra pagrindo tenkinti skundo jame išdėstytais argumentais, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

Teismui atmetus pareiškėjo skundą, nėra pagrindo įpareigoti Komisiją pareiškėjo skundą išnagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas prašė teismo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjo skundas yra atmetamas, todėl prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straispniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. K. skundą atmesti.

Pareiškėjo J. K. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.