Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

V.B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nesusituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2010-12-21 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. nuteistas 20 MGL (2 600 Lt) dydžio bauda, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 286 str. 1 d., padarymu

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-07-28 apie 1 val. V. B., viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, panaudodamas pastarajam fizinį smurtą: prie restorano „Čili kaimas“, esančio Vokiečių g. 8, Vilniuje, UAB „Ekskomisarų biuras“ darbuotojas D. L. pareikalavus iš V. B. sumokėti už pastarojo išgertą alų. Šis gi, apsvaigęs nuo alkoholio, atsisakė tai daryti ir pasileido bėgti. D. L. jį pasivijo ir mėgino sulaikyti, tačiau V. B. ranka smogė jam į veidą.

Kaltinamasis V. B. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2013 m. vasarą restorane „Čili kaimas“, esančiame Vokiečių g., Vilniuje, jis su draugu V. D. gėrė alų. Netrukus išėjo į lauką parūkyti, pasiėmę su savimi alaus bokalus, kuriuos pastatė prie lauko durų. Lauke jam prireikė pasikalbėti telefonu, ir jis nuėjo kiek nuošaliau nuo triukšmingo restorano. Prie jo priėjo apsaugos darbuotojas ir reikalavo apmokėti restorano sąskaitą. Jis, kaltinamasis, apsaugos darbuotojui paprieštaravo, ir tarp jų įsiplieskė konfliktas, jie susistumdė, tačiau nukentėjusiojo jis nemušė.

Nukentėjusysis D. L., UAB „Ekskomisarų biuras“ apsaugos darbuotojas, tokius V. B. parodymus paneigė, teigdamas, kad „Čili kaimo“ restorano padavėjo J. M. prašymu jis restorane nusekė paskui kaltinamąjį ir jo draugą, kurie pasak padavėjo neatsiskaitė už alų. Šie išėjo į lauką. Jis, D. L., nusekė jiems iš paskos. Vienas vaikinų grįžo į restoraną, o kitas, V. B., mokėti atsisakė, nes alaus negėrė, ir pasileido bėgti. Jis, D. L., vijosi kaltinamąjį, tačiau tas, staiga sustojęs, kumščiu smogė jam į veidą. Kaltinamasis mėgino smogti dar kartą, tačiau nepataikė. Po to kaltinamasis buvo sulaikytas.

Liudytojas J. M., restorano „Čili kaimas“ padavėjas, patvirtino, kad 2013-07-28 jis prie baro aptarnavo kaltinamąjį ir pastarojo draugą, įpylęs jiems po bokalą alaus ir paprašęs iš karto atsiskaityti. Jam nuėjus prie kasos vaikina jau ėjo į lauką, nesumokėję už alų. Apie tai jis pranešė apsaugos darbuotojui D. L.. Kaltinamasis V. B. pradėjo agresyviai elgtis ir išėjo į lauką. Paskui jį išėjo ir apsaugos darbuotojas. Netrukus D. L. grįžo iš lauko, susiėmęs už veido, ir pasakė, kad kaltinamasis jam trenkė.

Liudytojas V. D. parodė, kad 2013-07-28 jis su V. B. restorane „Čili kaimas“ užsisakė po bokalą alaus ir išėjo į kiemą parūkyti. Prie jų pribėgęs apsaugos darbuotojas pradėjo juos nepagrįstai kaltinti mėginimu išeiti iš restorano nesusimokėjus už alų. Tuomet jis grįžo į restoraną, kur atsiskaitė už alų, o kaltinamasis liko lauke. Kas ten vyko, nematė.

Liudytojas K.Balčiūnas, policijos pareigūnas parodė, kad 2013-07-28 pagal iš Vilniaus AVPK OVS gautą pranešimą apie lankytojo atsisakymą apmokėti sąskaitą restorane „Čili kaimas“, esančiame Vokiečių g., Vilniuje, ir apsaugos darbuotojo užpuolimą jis su kolege V.Gajevskiene nuvyko į nurodytą vietą, kur aptiko agresyviai nusiteikusį kaltinamąjį, kuris rodė pinigus, aiškino, kad gali susimokėti už suvartotus produktus. Įvykio vietoje buvęs apsaugos darbuotojas paaiškino, kad kaltinamasis trenkė jam į veidą, kai jis mėgino pastarąjį sulaikyti.

Liudytoja V.Gajevskienė davė parodymus, analogiškus K.Balčiūno parodymams.

Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymų atitikimu tikrovę: jis kaltinamojo anksčiau nepažinojo ir pagrindo jį apkalbėti neturėjo, jo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nuoseklūs ir logiški. Atsižvelgdamas į tai, teismas kaltinamojo parodymus toje dalyje, kurioje jis neigė sudavęs nukentėjusiajam į veidą, pripažįsta melagingais ir dėl to juos atmeta.

Šių surinktų faktinių duomenų visetas leidžia neginčijamai teigti, kad V. B. kaltinamajame akte minėtomis aplinkybėmis, sulaikomas D. L., jam fiziškai pasipriešino, kumščiu smogęs jam į veidą. Teismo įsitikinimu D. L. veiksmai buvo teisėti, atitinkantys jo pareiginius įgaliojimus, nes liudytojo J. M. žodžiais, kurių atitikimas tikrovę teismui abejonių nekelia, kaltinamasis atsisakė iš karto susimokėti už gautą alų, o pagal D. L. parodymus jis, išėjęs į lauką, bandė pabėgti, nesumokėjęs už gėrimą. LR 2004-07-08 Asmens ir turto saugos įstatymo Nr. IX-2327 (toliau – įstatymas Nr. IX-2327) 7 str. 4 p. apsaugos darbuotojas, vykdydamas asmens ir turto saugą, turi teisę sulaikyti įtariamą teisės pažeidėją, užkluptą darant administracinį teisės pažeidimą ar nusikalstamą veiką, susijusią su saugomu objektu arba subjektu, ar tuoj po to. D. L., informuotas liudytojo J. M., turėjo pagrindo įtarti, kad kaltinamasis, nesusimokėjęs už suvartotą gėrimą, mėgina pasišalinti.

Teismas skeptiškai vertina V. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. pareikto kaltinimo pagrįstumą. Šiai sudėčiai yra būdingi neteisėtų asmens veiksmų spontaniškumas, kryptingas siekis pažeisti viešąją rimtį ir (ar) tvarką ir parodyti aiškų visuomenės, aplinkinių, aplinkos negerbimą. Šiuo gi atveju kaltinamasis sudavė D. L., siekdamas išvengti sulaikymo, V. B. neteisėti veiksmai buvo nukreipti išskirtinai prieš nukentėjusįjį, todėl teismo nuomone V. B. šiuo atvejų Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo nepadarė ir dėl šio kaltinimo jis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu išteisintinas.

Nagrinėjant pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. V. B. pareikštą kaltinimą būtina vadovautis LR 1999-06-17 Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 (toliau – įstatymas Nr. VIII-1234) ir įstatymo Nr. IX-2327 nuostatomis, nes viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens sąvokos Lietuvos Respublikos BK, skirtingai nuo valstybės tarnautojo ir jam prilyginto asmens sąvokos turinio atskleidimo Lietuvos Respublikos BK 230 str., nėra. Įstatymo Nr. VIII-1234 2 str. 1 d. viešąjį administravimą apibrėžia kaip įstatymais ir kitais teisės aktais reglamentuojamą valstybės ir vietos savivaldos institucijų, kitų įstatymais įgaliotų subjektų vykdomąją veiklą, skirtą įstatymams, kitiems teisės aktams, vietos savivaldos institucijų sprendimams įgyvendinti, numatytoms viešosioms paslaugoms administruoti. Šio įstatymo 2 str. 4 d. viešojo administravimo subjektais pripažįsta valstybės instituciją ar įstaigą, savivaldybės instituciją ar įstaigą, pareigūną, valstybės tarnautoją, valstybės ar savivaldybės įmonę, viešąją įstaigą, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociaciją, šio įstatymo nustatyta tvarka įgaliotus atlikti viešąjį administravimą. Analogiškai viešojo administravimo subjekto sąvoką reglamentuoja ir šio įstatymo 4 str. 3 d. Taigi bet kokia uždaroji akcinė bendrovė negali būti laikoma nei valstybinio, nei savivaldybių administravimo subjektu.

Minėto įstatymo 2 str. 7 d. nurodoma, kad pareigūnas yra valstybės politikas, valstybės tarnautojas ar kitas asmuo, atliekantys viešojo administravimo funkcijas ir pagal įstatymus turintys įgaliojimus duoti nepavaldiems asmenims teisės aktų nustatytus privalomus vykdyti nurodymus, o pagal jo 4¹ str. 1, 2 d. valstybės institucijoms ar įstaigoms, savivaldybių institucijoms ar įstaigoms, jų valstybės tarnautojams ir pareigūnams, valstybės ar savivaldybės įmonėms, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacijoms viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti įstatymais, tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, kai tame teisės akte nurodomas konkretus veikiantis ar numatomas steigti subjektas (prireikus jo pavadinimas, paskirtis, teisinė forma, santykiai su kitais viešojo administravimo subjektais ir kt.) ir šiam subjektui nustatomi konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai, įstatymų įgaliotos valstybės ar savivaldybių institucijos priimtu teisės aktu, kai tame teisės akte ši institucija, vadovaudamasi įstatymu, reglamentuojančiu bendrą tam tikros visuomenės gyvenimo srities viešojo administravimo subjektų sudarymo ir veiklos tvarką, nurodo veikiantį ar numatomą steigti subjektą (prireikus jo pavadinimą, paskirtį, teisinę formą, santykius su kitais viešojo administravimo subjektais ir kt.) ir nustato šiam subjektui konkrečius viešojo administravimo įgaliojimus. Taigi viešojo administravimo subjekto statusas gali būti įgyjamas tik įstatymų numatytais atvejais ir tvarka. D. L. pareigos ir teisės apibrėžtos lokaliu teisės aktu (b.l. 29-31).

UAB „Ekskomisarų biuras“, kurioje dirba D. L., yra juridinis asmuo, tačiau nėra jokių duomenų, kad šiai uždarajai akcinei bendrovei ir jos darbuotojams būtų deleguotas tam tikrų viešojo administravimo funkcijų atlikimas, todėl V. B. neteisėti veiksmai D. L. atžvilgiu negali būti kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. Tokia praktika formuojama ir LR Aukščiausiojo Teismo (jo nutartis Nr. 2K–223/2006). Tuo pačiu metu atsižvelgtina į tai, kad byloje nustatyta, kad V. B., smurtaudamas prieš D. L., sukėlė jam fizinį skausmą. Tokie jo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. numatyto nesunkaus tyčinio nusikaltimo, dėl kurio baudžiamasis procesas paprastai vyksta privataus kaltinimo tvarka, sudėtį. Byloje yra D. L. pareiškimas dėl kaltinamojo smurto jo atžvilgiu (b.l. 3), kas prilyginama nukentėjusiojo skundui dėl padarytos nusikalstamos veikos, todėl pagrindo nutraukti bylą pagal Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 6 p. nėra. Tokiu atveju V. B. veiksmai, kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str., perkvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas kaltinamajam bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkina girtumo nusikaltimo padarymo metu faktas. Kaltinamasis teistas, baustas administracine tvarka. Dėl to jam skirtina arešto bausmė. Jos dydis nustatytinas atsižvelgiant į tai, kad jo smurtiniai veiksmai truko trumpą laiką, apsiribojo 1 smūgio sudavimu ir sveikatos nukentėjusiajam nesutrikdė. Kaltinamasis teigia ieškantis darbo siekiant išlaikyti besiformuojančią šeimą, todėl arešto atlikimas jam paskirtinas poilsio dienomis (Lietuvos Respublikos BK 49 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 302-308 str., teismas

nusprendė

V.B. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir paskirti jam dvidešimties arešto parų bausmę.

Įpareigoti nuteistąjį jam paskirtą areštą atlikti poilsio dienomis.

Šią V. B. paskirtą bausmę Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 3, 9 d. pagrindu subendrinti su bausme, paskirta jam Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2010-12-21 nuosprendžiu, ir paskirti jam galutinę subendrintą dvidešimties arešto parų su dvidešimties minimalių gyvenimo lygių, t.y. dviejų tūkstančių šešių šimtų litų, dydžio baudos bausmę.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą V. B., palikti nepakeistą iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V.B. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu išteisinti esant nepadarytai nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčiai veikai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą.