- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-02
- Bylos Nr.
- 1A-9-300/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10333-2016-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vidmantas Mylė (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Nijolė Matuzevičienė
- Kaltinamasis
- Ž. K., R. R., N. P.
- Advokatai
- Vida Povilaitienė, Algirdas Zakrasas, Juana Dumbliauskaitė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Renatos Šauklienės apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio, kuriuo N. P., Ž. K., R. R. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį (epizodas dėl T. K. turto vagystės), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, R. R. baudžiamosios bylos dalis dėl J. K. turto sugadinimo ir vagystės pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 187 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, nutraukta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
R. R., Ž. K., N. P. buvo kaltinami tuo, kad 2016 m. lapkričio 5 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytą valandą, Raseinių r., Ariogaloje, (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, pagrobė svetimą turtą – T. K. priklausantį mobilaus ryšio telefoną ,,LG“, kurio vertė 200 eurų, apsauginį stikliuką, kurio vertė 200 eurų, dėklą, kurio vertė 50 eurų, tuo padarydami T. K. bendrą 450 eurų turtinę žalą, t. y. padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. Be to, R. R. buvo kaltinamas ir tuo, jog sugadino svetimą turtą ir pagrobė svetimą daiktą, t. y. tuo, kad jis nuo 2016 m. vasario 28 d. iki 2016 m. kovo 2 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, apie 19 – 22 val., iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, išdaužė remontuojamos kavinės (duomenys neskelbtini), esančios Raseinių r., Ariogalos sen., (duomenys neskelbtini), 4 vnt. langų stiklo paketus, motopjūklu supjaustė 3 vnt. dekoratyvinių rąstų, išardė ir sugadino laiptų turėklus, taip sunaikino nukentėjusiajai J. K. priklausantį turtą ir padarė bendrą 400 eurų turtinę žalą, bei pagrobė 12 vnt. medinių vežimo ratų, bendros 240 eurų vertės, padarydami nukentėjusiajai 240 eurų turtinę žalą. Kaltinimai dėl minėtų nusikalstamų veikų R. R. buvo pareikšti atnaujinus nutrauktą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-10333-16. Minėtas ikiteisminis tyrimas R. R. atžvilgiu buvo nutrauktas BK 38 straipsnio pagrindu. Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-10333-16 atnaujintas, nes R. R. buvo pareikštas naujas įtarimas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, jog jis nutraukus ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-10333-16 pagrobė T. K. priklausantį telefoną „LG“, kurio vertė 250 eurų. Kadangi R. R. dėl jam pareikštų kaltinimų pagrobus T. K. turtą išteisintas, baudžiamasis procesas dėl J. K. turto sugadinimo ir vagystės epizodų nutrauktas.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė R. Š. prašo pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo Ž. K., R. R., N. P. atžvilgiu. Prašo Ž. K. pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį ir skirti 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto. Prašo R. R. pripažinti kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir skirti 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir skirti 1 (vienų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, pagal BK 178 straipsnio 4 dalį skirti 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, vadovaujantis BK 63 straipsniu bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto. Prašo vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi N. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje padarymą, kaltininkui N. P. susitaikius su nukentėjusiuoju T. K..
Šalies argumentai
4.1 Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į viešai skelbiamus duomenis, iš kurių matyti, kad nusikaltimo padarymo metu telefono LG G 3 16 GB minimali pardavimo kaina buvo 180 eurų, o vidutinė pardavimo kaina 311 eurų. Taip pat pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į kaltinamųjų, nukentėjusiojo T. K. parodymus, kad telefonas buvo geros būklės. Nurodo, kad nebuvo įvertinta aplinkybė, kad posėdžio metu nukentėjusiajam T. K. sumažinus pagrobto telefono kainą dėl nusidėvėjimo nuo 250 iki 125 eurų kaltinamieji N. P., Ž. K., R. R. su tokia telefono kaina sutiko. Be to, T. K. teisiamojo posėdžio metu, atsižvelgiant į 50 procentų nusidėvėjimą, telefono dėklą įvertino 7 eurais, apsauginį telefono stiklą 3.25 eurais.
4.2 Apeliantė atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu įtariamieji N. P. ir Ž. K., T. K. atlygino 100 eurų turtinės žalos, o teisminio posėdžio metu turtinę žalą 50 eurų atlygino kaltinamasis R. R.. Pasak apeliantės ši aplinkybė įrodo, kad nukentėjusiajam T. K. buvo padaryta ne mažesnė kaip 150 eurų turtinė žala, o nuo civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo T. K. atsisakė.
4.3 Apibendrindama apeliantė skunde konstatuoja, kad atsižvelgiant į tai, jog iš nukentėjusiojo T. K. buvo pagrobtas telefonas LG G3 – 125 eurų vertės, telefono dėklas, 7 eurų vertės, apsauginis stiklas, 3.25 eurų vertės, pagrobiant 135.25 eurų vertės turto, kaltinamųjų N. P., Ž. K., R. R. veika iš BK 178 straipsnio 1 dalies perkvalifikuotina į BK 178 straipsnio 4 dalį (nedidelės vertės svetimo turto pagrobimas).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis Ž. K., jo gynėjas advokatas Algirdas Zakrasas, išteisintasis R. R., jo gynėja advokatė Vida Povilaitienė, išteisintosios N. P. gynėja advokatė J. D. prašė prokuratūros apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nuosprendį kaip pagrįstą ir teisėtą.
Šalies argumentai
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Renatos Šauklienės apeliacinis skundas atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Prokurorė apeliaciniu skundu nesutikdama su apylinkės teismo priimtu sprendimu iš esmės ginčija įrodymų vertinimą, veikos kvalifikaciją – apeliantė nesutinka su apylinkės teismo išvadomis ir teigia, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl pagrobto mobiliojo telefono vertės prieštarauja bylos duomenims. Iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad prokurorė savaip interpretuoja byloje surinktus įrodymus ir siūlo remtis jos dėstomu vertinimu, o ne byloje esančiu ir išnagrinėtų duomenų visetu. Nepaisant to, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visumą byloje surinktų įrodymų ir padarė teisingas išvadas dėl jų, dėl to pagrįstai konstatavo, jog byloje nenustatyta kad R. R., Ž. K., N. P. padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ar pagal prokurorės prašomą perkvalifikuoti veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje. Daryti kitokias išvadas teisėjų kolegija neturi pagrindo. Tai, kad byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip, kaip to norėtų prokurorė, dar nereiškia, kad į jas nebuvo atsižvelgta.
Kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Lietuvos Respublikos BK 2 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal Baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 3 dalį, įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia byloje esančias aplinkybes. Todėl apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo asmens kaltę padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, jo kaltė negali būti grindžiama spėjimais ir prielaidomis. Tik remdamasis patikimais bylos duomenimis teismas gali padaryti teisingas ir pagrįstas išvadas dėl nusikaltimo požymių ir nusikaltimą padariusių asmenų. Konkrečiu atveju teisėjų kolegija negali daryti išvados, kad šioje byloje nesilaikyta įrodymų vertinimo taisyklių, nenustatyta, kad apylinkės teismas būtų vadovavęsis neleistinais ar nepatikimais įrodymais, juos vertinęs šališkai, ignoravęs kokias nors svarbias bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančią medžiagą, nustatė, kad teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis T. K. nurodė, jog neturi jokių pagrobtų daiktų įsigijimo dokumentų, paaiškino, kad iš jo pagrobtas mobilusis telefonas buvo su dėkliuku ir apsauginiu stikliuku, nusidėvėjimą įvertino 50 procentų, pagrobtą telefoną jis įvertino 125 eurais, dėkliuką 25 eurais, apsauginį stiklą 100 eurų. Šioje byloje iš viešai skelbiamų duomenų, pagal pagrobto mobiliojo telefono IMEI, matyti, kad mobilusis telefonas pagamintas 2014 m., taip pat nurodyti kiti jį apibūdinantys duomenys (IV t., b. l. 83). Taip pat iš viešai skelbiamų duomenų matyti, kad veikos padarymo metu, t. y. 2016 m. lapkričio mėnesį, naują analogišką mobilųjį telefoną buvo galima įsigyti už 180 eurų (IV t., b. l. 82), o iš internetiniuose portaluose esančių skelbimų matyti, kad panašiu laikotarpiu fiziniai asmenys analogiškus mobiliuosius telefonus pardavinėjo nuo 100 iki 150 eurų (IV t., b. l. 86–88), todėl, esant aptartoms aplinkybėms, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad naujo mobiliojo telefono vertė veikos padarymo metu buvo 180 eurų, o atsižvelgiant į nukentėjusiojo vertinimą, jog jo mobilusis telefonas įvykio metu buvo nusidėvėjęs 50 procentų, ir į tai, kad minėtu laikotarpiu skirtingo nusidėvėjimo naudoti telefonai buvo parduodami už mažesnę nei 180 eurų kainą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad pagrobto telefono vertė veikos padarymo metu buvo 90 eurų. Nukentėjusysis T. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad iš jo pagrobtas mobiliojo telefono dėkliukas toks pat kaip (IV t., b. l. 71) paskutiniame paveikslėlyje nurodytas dėkliukas, kurio naujo su apsaugine ekrano plėvele kaina 13.99 eurai, todėl atsižvelgdamas į tai, kad pagrobtas dėkliukas buvo nusidėvėjęs 50 procentų, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pagrobto mobiliojo telefono dėkliuko vertė veikos padarymo metu buvo 7 eurai. Taip pat iš viešai skelbiamų duomenų matyti, kad naujo apsauginio stiklo vidutinė rinkos vertė veikos padarymo metu buvo 6.50 eurai (IV t., b. l. 72, 89–106), todėl atsižvelgdamas į 50 procentų nusidėvėjimą, teismas daro išvadą kad pagrobto apsauginio stiklo vertė veikos padarymo metu buvo 3.25 eurai. Atsižvelgiant į tai, kas išvardyta, kolegija pritartina apylinkės teismo išvadai, kad iš nukentėjusiojo bendra pagrobto turto vertė – 100.25 eurai.
Be to, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamieji jam atlygino po 50 eurų žalos (III t., b. l. 122, 147), iš viso 150 eurų, todėl jis atsisakė civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos (IV t., b. l. 123) ir kaltinamiesiems pretenzijų neturi. Kolegijos manymu, kaltinamieji jausdami savo kaltę galėjo atlyginti nukentėjusiajam tokią žalą, kokią jie jautėsi jam padarę, atsižvelgiant ir į nukentėjusiojo patirtus nepatogumus susijusius su prarastu mobiliuoju telefonu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas yra tos nuomonės, kad žemesnės instancijos teismas tinkamai apskaičiavo ir padarė teisingą išvadą, kad iš nukentėjusiojo T. K. viso pagrobto turto vertė – 100.25 eurai. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 straipsnio 4 dalį kyla, kai pagrobto turto vertė viršija 3 MGL dydį, t. y. 112.98 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad iš nukentėjusiojo T. K. pagrobto turto nustatyta vertė yra 100.25 eurai ir neviršija 3 MGL (112.98 eurų), kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nepadaryta nei BK 178 straipsnio 1 dalyje, nei BK 178 straipsnio 4 dalyje numatyta nusikalstama veika, todėl R. R., Ž. K., N. P. pagrįstai išteisinti, kaip nepadarę veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Esant tokiai situacijai, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo išvada dėl R. R., Ž. K., N. P. išteisinimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Drauge pažymėtina, kad kaltinamieji savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jiems perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamųjų naudai (in dubio pro reo). Taigi visas kompleksas įvairių teisės šakų normų draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas tinkamai įvertino bylos medžiagą ir visiškai pagrįstai rėmėsi baudžiamojoje teisėje ypatingai svarbiu in dubio pro reo principu, reiškiančiu, kad, jeigu abejonės egzistuoja, jas reikia aiškinti kaltinamųjų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt.), dėl to pritartina teismo išvadai, kad R. R., Ž. K., N. P. nepadarė jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ar veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje. Be to, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal BK 38 straipsnio 4 dalies nuostatas, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti, kadangi R. R. dėl jam pareikštų kaltinimų pagrobus T. K. turtą išteisintas, baudžiamasis procesas dėl J. K. turto sugadinimo ir vagystės epizodų nutrauktinas.
Remdamasi išdėstytų duomenų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. R., Ž. K., N. P. nepadarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, todėl kolegija daro išvadą, kad prokuratūros apeliacinis skundas grindžiamas prielaidomis, kuriomis negali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, dėl to naikinti pirmosios instancijos nuosprendį apeliacinio skundo argumentais ir motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Renatos Šauklienės apeliacinį skundą atmesti.