Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. B., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio pareigūnės administracinio teisės pažeidimo protokolą ROIK: 16059064473, kurioje J. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. 2016 m. birželio 14 d., apie 18.23 val. pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 101, 222 punktų reikalavimus Perkūnkiemio g. 9A, Vilniuje, vairuodamas automobilį Citroen Xantia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus ir prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, pavažiavo atbulas ir kliudė už jo stovintį automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Apie eismo įvykį nepranešė policijai ir iš eismo įvykio pasišalino, tuo jis savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje J. B. sakė, kad suprato kuo yra kaltinamas, kaltę pripažino. Nurodė, kad parkuodamasis, važiuodamas atbulas su automobilio kabliu nestipriai atsirėmė į kito automobilio bamperį. Smūgio net nejautė, draugas stovėjo šalia ir pasakė, kad prisilietė prie kito automobilio. J. B. apėjo ir apžiūrėjo automobilio Opel Astra bamperį, kuris buvo švarus, jam atrodė, kad apgadinimų nebuvo, todėl išėjo ir išvažiavo, nes jokių apgadinimų nepamatė, savo automobilį paliko ten. Grįžo maždaug po pusvalandžio ir tada išvažiavo. Smūgio nebuvo. Nekvietė pareigūnų, nes nepastebėjo, kad automobilio bamperis būtų apgadintas.

Teismas visapusiškai, pilnutiniai ir objektyviai ištyrė byloje surinktus įrodymus, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu juos įvertino, ir vadovaudamasis įstatymu bei teisine sąmone daro išvadą, kad J. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, punktų reikalavimus. J. B. kaltė padarius pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, įrodyta rašytine bylos medžiaga: administraciniu teisės pažeidimo protokolu; policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu; policijos užregistruotu pranešimu apie įvykį; Eismo įvykio vietos schema; vaizdo įrašu, papildomais duomenimis apie eismo įvykį, kuriuo nustatyta, kad automobiliui Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis bamperis; E. V., V. G. paaiškinimais; vaizdo įrašu; fotolentele bei kita bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad J. B. įvykdyta veika neatitinka LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytų pažeidimo sudėties požymių, todėl šią dalį bylos nutraukia, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties subjektyviųjų požymių. Teismas tokią išvadą daro remdamasis šiais motyvais:

1. LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyto pažeidimo sudėties subjektyvusis požymis - kaltė yra tiesioginė tyčia, t. y. toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.

2. J. B. nesuprato, kad apgadino automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip jis teismo posėdyje sakė, kad apžiūrėjęs automobilio Opel Astra bamperį, nematė jokių apgadinimų. Teismas pastebi, kad pateiktose nuotraukose (b. l. 13-14) Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai yra labai nežymūs. Iš fotolentelėje pateiktų Opel Astra aštuonių nuotraukų, tik dvejose nuotraukos matomi nežymus apgadinimai. Todėl teismas daro išvadą, kad jei ir buvo eismo įvykio metu minimaliai apgadintas Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tai apgadinimai buvo tokie nežymus, kad J. B. galėjo nesuprasti, kad įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nežymiai apgadintas Opel Astra automobilis ir galėjo nesuvokti, kad draudžiama pasitraukti iš eismo įvykio. Teismas daro išvadą, kad J. B. veikoje nėra LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyto pažeidimo sudėties subjektyviojo požymio – kaltės.

3.Taip pat Teismas pastebi, kad J. B. neturėjo priežasčių tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Jo automobilis buvo techniškai tvarkingas, automobilis buvo apdraustas valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

4. Teismas, vadovaudamasis principu in dubio pro reo (visos nepašalintos abejonės aiškintinos kaltinamojo naudai) ir 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, konstatuoja, kad J. B. įvykdyta veika neatitinka nustatyto LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje pažeidimo sudėties požymių, todėl bylos šią dalį nutraukia, kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties subjektyviųjų požymių.

J. B. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad administracine tvarka baustas, viena nuobauda galioja. Todėl J. B. skirtina nuobaudos - minimalaus dydžio baudos, numatytos LR ATPK 127 straipsnio 2 dalies, sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR ATPK 24, 31, 35 straipsniais, 127 straipsniu, 224, 250, 286, 287, 313 straipsniais,

nutarė:

J. B., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir už tai jį nubausti administracine nuobauda – 28 (dvidešimt aštuonių) eurų bauda.

J. B., a.k. (duomenys neskelbtini), administracinės bylos dalį dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Pagal LR ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, įmokos mokesčio kodas 1001, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank” arba sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį numerį (ROIK).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.