Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, kad 62/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė. Pareiškime nurodo, kad pareiškėja gavo Joniškio rajono savivaldybės administracijos pranešimą dėl 62/100 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurių nuosavybės teisės neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo turto registro duomenimis kitų 38/100 dalių šio namo bei sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirminė nuosavybės teisių registracija atlikta A. G. vardu pirkimo-pardavimo sutarties pagal 1991 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą Nr. I-1375 pagrindu. Šiaulių regioninio valstybės archyvo pateiktoje 1986-1990 m. ūkinės knygos ištraukos kopijoje nurodyta, kad A. G. gyveno ūkio name, o dėl šių 62/100 dalių gyvenamojo namo privatizavimo dokumentai iš Joniškio rajono savivaldybės administracijos, Kriukų seniūnijos, Šiaulių regioninio valstybės archyvo, VĮ Registrų centro negauti. Pagal 1964 m. Civilinio kodekso 97, 98 straipsnius valstybė buvo vienintelė viso valstybinio turto savininkė. Tik atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo atveju turtas nebuvo privatizuotas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl jis liko valstybės nuosavybe. Turtas taip pat nebuvo perduotas savivaldybei. Turtas buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybės teisės objektas ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas (parduotas ar kitaip pagal įstatymus perleistas) privačių asmenų nuosavybėn, todėl jis turi būti vertinamas kaip priklausantis valstybei nuosavybės teise.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Pareiškimu, pateiktais rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad Joniškio rajono savivaldybės administracija 2024 m. vasario 28 d. raštu Nr. (3.19 E) S-796 informavo pareiškėją, kad savivaldybė neturi suinteresuotumo turtui: 62/100 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniams (šuliniui), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini); nesant suinteresuotumo dėl nurodyto turto perėmimo valstybės nuosavybėn, turtas bus įtrauktas į Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi) sąrašą ir teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais bus pradėta turto pripažinimo bešeimininkiu procedūra. Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos nuosavybės teisės į 62/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nustatyta, kad 38/100 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pirminė nuosavybės teisių registracija atlikta A. G. vardu (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-1362 pagal 1991 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą Nr. I-1374 pagrindu. Pareiškėja 2024 m. kovo 1 d. raštu Nr. (16.3 Mr) SK4-2857 kreipėsi į Joniškio rajono savivaldybės administracijos Kriukų seniūniją, Šiaulių regioninį valstybės archyvą, VĮ Registrų centrą, prašydama patikrinti archyvo, VĮ Registrų centro, seniūnijos turimus duomenis bei pateikti visą susijusią informaciją ir ją patvirtinančius dokumentus: kas statė namą (statybos leidimas, pridavimo į eksploataciją aktas), kam jis buvo suteiktas naudotis, ar 62/100 dalys gyvenamojo namo su šuliniu buvo privatizuotos (privatizavimo sutartys, mokėjimus patvirtinantys dokumentai, ūkinių knygų išrašai), kas vykdė privatizavimą šiame name, jei šis turtas nebuvo privatizuotas, tai patvirtinti pagal saugomus dokumentus, pateikti kitus duomenis ir dokumentus, galinčius daryti įtaką šio turto teisiniam statusui, taip pat prašė seniūnijos pateikti informaciją, kas šiuo turtu naudojosi/naudojasi bei kokiu teisiniu pagrindu. Joniškio rajono savivaldybės administracijos Kriukų seniūnija 2024 m. kovo 5 d. raštu Nr. S-11 pateikė informaciją, kad Kriukų seniūnijos archyve duomenų (statybos leidimo, pridavimo, eksploatavimo, privatizavimo) apie gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), nėra. VĮ Registrų centras 2024 m. kovo 7 d. raštu Nr. SP-34928 (4.55 Mr) pateikė informaciją, kad prašomi duomenys apie gyvenamojo namo 62/100 dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nėra sukaupti, todėl suteikti prašyme nurodytos informacijos neturi galimybės; papildomai 2024 m. kovo 12 d. raštu Nr. SP-36607 (4.55 Mr) pateikė informaciją, kad prašomų dokumentų, susijusių su nekilnojamaisiais daiktais, esančiais (duomenys neskelbtini), neturi. Šiaulių regioninis valstybės archyvas 2024 m. kovo 26 d. raštu Nr. PŽ1E-465 (8.3 E) pateikė Joniškio rajono (duomenys neskelbtini) kaimo 1986-1990 metų ūkinės knygos ištraukos kopiją, kurioje nurodyta, kad A. G. gyveno ūkio name; 1991 metų ir vėlesnių metų (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinės knygos Šiaulių regioniniame valstybės archyve nesaugomos.

Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Tokiu būdu juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Pagal 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 97–98 straipsnius valstybė buvo vienintelė viso valstybinio turto savininkė. Atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka.

Pagal kasacinio teismo suformuotą 1964 m. CK ir kitų teisės normų, reglamentavusių viešosios nuosavybės teisę, aiškinimo ir taikymo praktiką, galioja prezumpcija, pagal kurią visi viešosios nuosavybės teisės objektai yra valstybės nuosavybė, jeigu neįrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybės nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000, 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).

Aptartų įrodymų ir aplinkybių visuma pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai (šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai, 62/100 dalys gyvenamojo namo valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotos privačių asmenų nuosavybėn, įstatymų nustatyta tvarka nebuvo perduotos savivaldybės nuosavybėn, todėl jos turi būti vertinamos kaip priklausančios valstybei nuosavybės teise.

Pareiškėjos nurodytos aplinkybės nuosekliai sutampa tarpusavyje, jas patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, jais netikėti teismas neturi pagrindo. Įvertinus, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos privalomos prašomo juridinio fakto nustatymui reikalingos sąlygos ir nėra aplinkybių, kurių buvimas neleistų nustatyti prašomą juridinį faktą, daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad 62/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Valstybės nekilnojamojo turto centralizuotą valdymą įgyvendina centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, kuris šiuo metu yra VĮ Turto bankas. Dėl šios priežasties teismo sprendimas pripažinti gyvenamojo namo dalį valstybės nuosavybe leis pareiškėjai įgyvendinti teisės aktuose nustatytas centralizuoto turto valdytojo teises ir pareigas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–268 straipsniais, 442 straipsnio 1 punktu, 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 445–448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 62/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu.

Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.