Kauno apygardos teismo nuosprendis

Teisėja Birutė Drozdienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-635-579-2014

Pranešėjas Evaldas Gražys Teisminio proceso Nr. 1-22-1-00888-2012-5

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 1 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Evaldo Gražio, teisėjų Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Gintarei Norkeliūnaitei, dalyvaujant prokurorui Vidui Kilinskui, nuteistajam S. S., jo gynėjui advokatui Valdui Venckūnui, nukentėjusiojo M. B. atstovei advokatei Rasai Užkuraitienei, teismo posėdyje nagrinėjo nuteistojo S. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį 10 parų arešto bausme;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laivės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, visiško sudėjimo būdu subendrinta su bausme pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams 10 dienų.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, S. S. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis darbo biržoje, atlyginti dalį turtinės žalos nukentėjusiajam M. B..

Iš S. S. M. B. priteista 18717,44 Lt nusikaltimais padarytai turtinei žalai atlyginti ir 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2011-02-17, apie 16.17 val., prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, aplinkinių žmonių akivaizdoje, priekaištaudamas T. Ž., jog jis prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ antrame aukšte, prasilenkiant pečiu užkabino jo draugą S. K., įžūliai ir iššaukiančiai elgdamasis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį, tyčia iš chuliganiškų paskatų vieną kartą smogė nukentėjusiajam T. Ž. kumščiu į veido sritį, parkritusiam ant grindinio, gulinčiam ne mažiau du kartus spyrė koja į įvairias kūno vietas, tuo padarė nukentėjusiajam T. Ž. galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimą kairės akies apatiniame voke ir lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, nosies ir krūtinės ląstos sumušimą, atitinkantį nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, S. S. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis laikotarpyje nuo 2012-08-27 22 val. iki 2012-08-28 9.30 val., bendrai veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugomoje teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nuo teritorijoje stovėjusio 2011 metų laidos automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančio M. B., pagrobė svetimą turtą, o būtent: automobilio priekinį buferį su priešrūkiniais žibintais, bendros 6403,22 Lt vertės, du galinio vaizdo priekinių durelių veidrodėlius, bendros 2443 Lt vertės, galinį dangtį su stiklu bei priedais, bendros 3807,35 Lt vertės, tris lieto metalo ratlankius su padangomis, bendros 2271,75 Lt vertės, du galinius žibintus ir papildomą „stop“ žibintą, bendros 524,30 Lt vertės, iš automobilio salono pagrobė CD grotuvą, 1431,40 Lt vertės, šildytuvo valdiklių bloko apdailą su vidinėmis ortakio grotelėmis ir multifunkciniu displėjumi, bendros 2831,46 Lt vertės, iš automobilio bagažinės pagrobė „Citroen“ firmos prožektorių, 142 Lt vertės, ir tos pačios firmos ratų atsukimo raktą, 31 Lt vertės, tuo nukentėjusiajam M. B. padarė bendrą 19885,48 Lt turtinę žalą.

Be to, S. S. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis laikotarpyje nuo 2012-08-27 22.00 val. iki 2012-08-28 9.30 val., bendrai veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, vagystės iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančio M. B., metu sugadino svetimą M. B. priklausantį turtą – sulaužė automobilio prietaisų panelę, bendros 5526,45 Lt vertės, nutraukė prietaisų panelės ir galinio gaubto laidų pluoštus, bendros 2817,18 Lt vertės, sugadino durų atidarymo ribotuvą, 132,65 Lt vertės, priekinio buferio apdailos intarpą, 424,79 Lt vertės, galinės pakabos sijos apsaugą, 36 Lt vertės, ir vairuotojo saugos pagalvę, 333,06 Lt vertės, tuo nukentėjusiajam M. B. padarė bendrą 10 270,13 Lt turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis S. S., sutikdamas su nuteisimu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, apeliaciniu skundu neigia savo kaltę dėl vagystės, įsibrovus į saugomą teritoriją, ir automobilio sugadinimo, šioje dalyje ginčydamas apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, teismo išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms, taip pat įrodymų pakankamumą, leistinumą bei jų vertinimą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone (BPK 20 straipsnis). Teismo nuosprendyje pateikti pakankami įrodymų vertinimo motyvai – paaiškinta, kodėl tam tikrais duomenimis teismas nesiremia, taip pat nurodyta, kokie duomenys pripažinti įrodymais ir kokias aplinkybes jie patvirtina, taip pat kokie bylos duomenys paneigia nuteistojo iškeltą versiją ir patvirtina jo kaltę padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus.

Apeliantas savo kaltę dėl vagystės ir svetimo turto sugadinimo viso proceso metu ir apeliaciniame skunde neigia, tvirtindamas, kad vagystės dieną jis kartu su draugu A. S. važinėjo Kauno mieste ir vagystės vietoje nebuvo. Kritikuodamas apylinkės teismo atliktą įrodymų vertinimą ir ginčydamas padarytas išvadas dėl jo kaltės, apeliantas remiasi iš esmės tik savo versija ir šią versiją neva patvirtinančiais liudytojų parodymais, skunde nepagrįstai nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas jo ir liudytojų A. S., V. T. bei R. S. parodymų iš viso nevertino. Teismas analizavo visus – tiek S. S. kaltinančius, tiek jį teisinančius – duomenis. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, todėl teismo proceso dalyvių teikti pasiūlymai ir nuomonės dėl įrodymų vertinimo teismui nėra privalomos.

Nagrinėjamu atveju ištirtų įrodymų visumos kontekste nuteistojo gynybinę versiją ir jo nurodytas aplinkybes patvirtinusių liudytojų – jo motinos R. S., draugų V. T. ir A. S., parodymus teismas pagrįstai įvertino kaip siekį padėti S. S. išvengti baudžiamosios atsakomybės ir jais nesivadovavo. Tokia išvada darytina dėl to, kad nuteistojo parodymai dėl jo kaltei pagrįsti svarbių aplinkybių viso proceso metu nebuvo nuoseklūs ir kito, priklausomai nuo atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų ir gautų duomenų, atitinkamai nurodant naujas aplinkybes, kurias, apelianto teigimu, turėtų patvirtinti būtent minėtų liudytojų parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas S. S. paaiškino, kad 2012 m. rugpjūčio 27-28 d. (duomenys neskelbtini) nebuvo, tą vakarą kartu su A. S. buvo miesto centre, važinėjo jo motinos vardu registruotu automobiliu „BMW730“, A. S. irgi buvo pasiėmęs tėvų mašiną, jie važinėjo po miestą dviem mašinom, buvo prie Kauno marių, restorane „Macdonalds“, namo grįžo gerokai po vidurnakčio (t. 3, b. l. 90). Nagrinėjant bylą teisme, nuteistasis savo parodymus iš dalies pakeitė, nurodydamas, kad rugpjūčio 27 d. padėjo A. S. kraustytis, todėl buvo nuvažiavęs į jo namus, esančius (duomenys neskelbtini), po to jie grįžo pas apeliantą į namus, A. S. buvo su drauge V. T., į miestą jie išvažiavo trise apelianto mašina (t. 4, b. l. 59-60). Pažymėtina, kad toks nuteistojo parodymų keitimas, teisme nurodant, kad vagystės dieną jis buvo (duomenys neskelbtini), nes padėjo draugui su drauge persikraustyti, atsirado po to, kai buvo gauta mobiliojo ryšio tinklais užfiksuota informacija, iš kurios matyti, kad nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų padarymo dieną (nuo 21.18 val. iki 21.54 val.) buvo nustatyti jo telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) prisijungimai prie TELE 2 bokštų Nr. 224C, 568B, kurie yra (duomenys neskelbtini), ir prie TELE 2 bokštų Nr. 810B, 214B, kurie yra (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 157-161, 169, 171-173), kas leidžia pagrįstai abejoti naujai iškeltos nuteistojo versijos ir ją pagrindžiančių aplinkybių objektyvumu. S. S. skundo argumentai, kad byloje nėra duomenų, jog jis būtent kaltinime nurodytu metu jungėsi prie bokštų, esančių netoli vagystės vietos (duomenys neskelbtini), nepagrįsti. Kaip matyti iš S. S. mobilaus ryšio telefono abonento numerio įeinančių ir išeinančių skambučių bei SMS pranešimų išklotinės duomenų, nuteistasis, 2012-08-28, 01.35 val. nakties, skambindamas A. S. abonento Nr. (duomenys neskelbtini), jungėsi prie bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat 04:52, 04:53 fiksuoti prisijungimai, skambinant minėtam abonentui, prie bokštų, esančių netoli vagystės vietos (bazinės stotys 810B, 224C) (t. 2, b. l. 158). Nors nagrinėjant bylą teisme, liudytojas A. S. patvirtino nuteistojo parodymus dėl persikraustymo, nurodydamas, kad rugpjūčio 27 d. nuteistasis padėjo jo draugei V. T. persikraustyti iš jos buto, esančio (duomenys neskelbtini), į jo mamos butą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat nurodė, kad kraustytis pradėjo po pietų, važiavo du kartus, po to nuvežė apeliantą namo, kur jis persirengė, ir jie visi trys S. S. automobiliu važiavo į Rotušę, senamiestį, prie Kauno marių ir į „Macdonalds“ restoraną (t. 4, b. l. 27), tačiau pastebėtina, kad minėtos aplinkybės prieštarauja byloje esantiems A. S. mobilaus ryšio telefono abonento numerio įeinančių ir išeinančių skambučių bei SMS pranešimų išklotinės duomenims (t. 2, b. l. 162-166). Iš šių duomenų matyti, kad liudytojo naudojami abonento Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), fiksuojant įeinančius ir išeinančius SMS pranešimus, minėtą rugpjūčio 27 d. nuo 16.41 val. iki 20.05 val. jungėsi prie to paties bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), kas, atsižvelgus į tai, kad bazinės stoties veikimo spindulys mieste dažniausiai yra 0,2-1 km, reiškia, kad liudytojas visą šitą laiką nekeitė savo buvimo vietos. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad A. S., kaip ir nuteistasis, ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad vagystės dieną vyko kraustymasis, kad tą dieną jis mieste važinėjo ne tik su apeliantu, bet ir su drauge V. T., apskritai nieko neminėjo (t. 3, b. l. 10). Versija apie kraustymąsi atsirado tik teisminio nagrinėjimo metu. Nagrinėjant bylą teisme, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu šio liudytojo, kaip įtariamojo, duoti parodymai, kuriuos A. S. patvirtino. Nors ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti parodymai, teisiamajame posėdyje balsu perskaityti įrodymams patikrinti (BPK 276 straipsnio 4 dalis), neturi įrodomosios reikšmės priimant nuosprendį, tačiau, kita vertus, negalima teigti, kad tokie parodymai visiškai nereikšmingi ir negali būti teismo vienaip ar kitaip vertinami. Tais atvejais, kai jie atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, kurių pakanka teismo išvadoms pagrįsti, jie gali būti traktuojami kaip teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206/2008, 2K-274/2008).

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat patikimai nustatyta, kad pavogtos nukentėjusiajam priklausančio automobilio dalys kitą dieną po vagystės (2012-08-29) buvo rastos nuteistajam S. S. priklausančiame automobilyje „Ford Focus“ ir liudytojo A. S. automobilyje „Mercedes Benz“ (t. 1, b. l. 99-116, t. 4, b. l. 136). Apeliantas, neigdamas skundžiamu nuosprendžiu nustatytas faktines bylos aplinkybes dėl vagystės, jau pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jo ir draugo A. S. mašinoje rastas nukentėjusiojo automobilio detales ir kitas dalis jie 2012-08-28 nusipirko (duomenys neskelbtini) iš jiems nepažįstamų, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų trijų jaunuolių (t. 3, b. l. 90). Nors šiuos parodymus S. S. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje (t. 3, b. l. 93-100) ir vėliau nagrinėjant bylą teisme (t. 4, b. l. 59-60), tačiau, juos vertinant kitų įrodymų kontekste, taip pat pastebimas nenuoseklumas dėl itin svarbių aplinkybių. Įvykio vietos apžiūros metu apvogto automobilio salone nuo vairuotojo sėdynės buvo paimti mikrodalelių pavyzdžiai (t. 1, b. l. 87-98). Nuteistojo automobilio „Ford Focus“ apžiūros metu buvo paimti automobilio salone rasti drabužiai (mėlynos spalvos džinsinės kelnės, dvi juodos spalvos striukės, pilkos spalvos megztinis (t. 1, b. l. 129-129). Atlikus pluoštų tyrimą (specialisto išvada Nr. 11-2244(12)) nustatyta, kad ant automobilio „Citroen C4“ vairuotojo sėdynės rasti rusvai pilkos spalvos medvilnės pluoštai yra vienodi su S. S. striukės „Crosshatch“ audeklo atitinkamais pluoštais; toje pačioje vietoje rasti tamsiai mėlynos spalvos medvilnės pluoštai yra vienodi su S. S. džinsinių kelnių audeklo atitinkamais pluoštais (t. 2, b. l. 4-8). Teisminio nagrinėjimo metu apklausta specialistė E. K. patvirtino pateiktą išvadą ir nurodė, kad tiriamoji nuteistojo striukės medžiaga buvo ne iš vieno pluošto, jos spalva nėra dažna (paplitusi), būtent dažiklių, pluošto sudėtis leidžia kategoriškai teigti, kad nuo apvogto automobilio paimti tirti pavyzdžiai yra minėto daikto mikrodalelės, buvo lyginama daug dalelių ir viskas atitiko. Džinsiniai gaminiai yra paplitę, todėl dėl jų taip kategoriškai teigti negalima (t. 4, b. l. 37-38). Aukštesniojo teismo vertinimu, teismas šiais įrodymais pagrįstai grindė nuteistojo kaltę, o tai, kad S. S. nagrinėjant bylą teisme nurodė, jog jam priklauso kita juoda striukė, o minėta juoda striukė ir džinsai, kurių pėdsakai rasti apvogtame automobilyje, yra ne jo, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, iš kurių jis su A. S. neva įsigijo vogtas automobilio detales, vertintina kritiškai. Pažymėtina, kad versiją apie į minėtus drabužius susuktas automobilių detales nuteistasis pateikė tik praėjus daugiau nei metams nuo vagystės vykusiame pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje, kai tuo tarpu pirminės apklausos ir parodymų patikrinimo vietoje iš karto po įvykio minėtų aplinkybių apie tai, kad detalės buvo susuktos į kažkokius drabužius, iš viso neminėjo (t. 3, b. l. 90, 93-100). Nuteistojo ir liudytojo A. S. teisiamajame posėdyje nurodytos aplinkybės, kad 2012-08-28, apie 18-19 val., jie susitiko ir važiavo prie „Maxima bazė“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), kur sutiko minėtus vaikinus, iš kurių pirko detales, prieštarauja ir byloje esantiems S. S. ir A. S. mobilaus ryšio telefono abonentų numerių įeinančių ir išeinančių skambučių bei SMS pranešimų išklotinės duomenims (t. 2, b. l. 157-166). Iš šių duomenų analinės seka, kad nurodytu metu nuteistasis ir A. S. buvo skirtingose vietose, kadangi jų abonentai jungėsi prie skirtingų bokštų, be to, 19:31, 19:33, 20:14, 21:53 fiksuoti įeinantys ir išeinantys skambučiai tarp S. S. ir A. S. abonento numerių, kas leidžia pagrįstai manyti, kad jie nurodytu metu buvo atskirai vienas nuo kito.

Aukštesniojo teismo vertinimu, šių ir kitų išdėstytų aplinkybių analizė leidžia spręsti, jog pirmosios instancijos teismas, kritiškai vertindamas nuteistojo keliamas gynybines versijas, jo kaltę pagrįstai grindė nuosprendyje išdėstytais patikimais rašytiniais įrodymais. Kaip vieną iš tokių įrodymų teismas laikė įvykio vietos apžiūros metu paimtus dirvožemio pavydžius, kuriuose rasta atitinkamai vienodų medžiagų dalelių: granito skaldos, akmens anglies, keramikos ir tinko dalelių, kaip ir paimtų nuo automobilio „Ford Focus“ priekinių kairės ir dešinės pusių kilimėlių, jų kilmės šaltinis tikėtina yra bendras (specialisto išvada Nr. 11-2362(12), 11-2435(12), t. 1, b. l. 134-139). Nors nuteistasis abejojo šiomis išvadomis, vertino jas tik kaip tikėtino pobūdžio, be to, tvirtino, kad automobilį „Ford Focus“ jis įsigijo tik 2012-08-28, tai yra kitą dieną po vagystės, todėl ant jo automobilio kilimėlių objektyviai net negalėjo likti grunto pėdsakų iš vagystės vietos, tačiau atsakant į šiuos argumentus, pažymėtina, kad minėti dirvožemio tyrimo duomenys teismo vertinti ne atsietai, o visumos kontekste, jais remiantis tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Tai, kad, nuteistojo tvirtinimu, jis automobilį įsigijo dieną po vagystės, nepaneigia jo buvimo įvykio vietoje, ir to fakto, kad minėtos dirvožemio dalelės ant jo automobilio kilimėlių galėjo atsirasti ir kitą dieną po vagystės (pavyzdžiui, nuo avalynės). Įrodymų visumos kontekste tinkamai įvertinti ir kiti duomenys, kuriais skundžiamame nuosprendyje teismas grindė S. S. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų. Tai specialisto išvada, kuria nustatyta, kad laidų galai, paimti 2012-08-28 apvogtame automobilyje „CitroenC4“ ir grotuvo, surasto 2012-08-29 automobilyje „Mercedes Benz“, laidų jungtyje, anksčiau sudarė vieną visumą (t. 1, b. l. 143-148), 2012-08-29 automobilių „Ford focus“ ir „Mercedes Benz“ apžiūros protokolas, patvirtinantis, kad be apvogto automobilio detalių, buvo rastos ir replės laidams kirpti (t. 1, b. l. 99-102) ir kiti skundžiamame nuosprendyje aptarti įrodymai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įrodymus sujungė į vieną nuoseklią ir logišką grandinę bei vertino visus įrodymus bendrame (visumos) kontekste ir pagrįstai laikė, kad jų pakanka išvadai, jog S. S. atliko veiksmus, atitinkančius visus nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius sudėties požymius. Skundžiamu nuosprendžiu patikimai nustatyta, kad nuteistasis įsibrovė į saugomą teritoriją ir nuo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), taip pat iš jo salono ir bagažinės pagrobė kaltinime nurodytas detales, šiais veiksmais taip pat sugadindamas minėtą automobilį, todėl jo veika pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai ir šioje dalyje baudžiamasis įstatymas pritaikytas teisingai.

Nors priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra motyvuotas bei pagrįstas byloje surinktais įrodymais, tačiau sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad teismo išvada, jog minėtus nusikalstamus veiksmus S. S. įvykdė, veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, yra visiškai nemotyvuota ir nepagrįsta bylos duomenimis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bendrininkavimas su nenustatytais asmenimis teisiškai gali būti pagrįstas, esant tam tikrų aplinkybių visumai. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Tačiau šiuo atveju kaltinime visiškai nėra detalizuojama, kokius S. S. inkriminuojamų nusikalstamų veikų (vagystės ir svetimo turto sugadinimo) objektyviuosius požymius ar jų dalį realizavo nenustatyti asmenys, koks buvo jų indėlis į šią nusikalstamą veiką. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta jokių duomenų apie kartu su nuteistuoju veikusius kitus asmenis, jų atliktus veiksmus, byloje apskritai nėra duomenų, ar su S. S. veikė kiti, nenustatyti asmenys, todėl kaltinime nurodyta aplinkybė, kad jis minėtas nusikalstamas veikas atliko veikdamas bendrai su nenustatytais asmenimis, laikytina prielaida ir, vadovaujantis in dubio pro reo principu, ši aplinkybė šalintina iš apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies. Kadangi nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių, skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Pažymėtina, kad bendrininkavimo instituto pašalinimas iš S. S. pareikšto kaltinimo neturi įtakos jo veiksmų teisiniam įvertinimui bei kvalifikavimui.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies, pirmosios instancijos teismas dalyje dėl vagystės bei turto sugadinimo pripažino S. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad šiuos nusikaltimus jis padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinus bendrininkavimo požymį, šalintina ir minėta nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, apylinkės teismo nuosprendį šioje dalyje keičiant dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atitinkamai mažintinos ir nuteistajam už BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą skirtos bausmės.

Nors pirmosios instancijos teismas atskirai nemotyvavo savo sprendimo S. S. už aptariamų nusikalstamų veikų padarymą skirti būtent laisvės atėmimo bausmes (BK 55 straipsnis), tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, šią bausmės rūšį teismas nuteistajam parinko tinkamai, taip pat pagrįstai taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir jų pagrindu atidėjo paskirtos bausmės vykdymą. Apylinkės teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino tai, kad buvo padaryti du tyčiniai nesunkus ir apysunkis nusikaltimai, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę – anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, registruotas darbo biržoje, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas. Teismas, nenustatęs S. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei pripažinęs vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, už BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą jam paskyrė laisvės atėmimo bausmes, žymiai mažesnes už šių straipsnių sankcijose numatytą šios bausmės vidurkį. Šiuo nuosprendžiu pašalinus S. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, švelnintina ir skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė, kadangi BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 61 straipsnio 1 dalyje imperatyviai numatyta, jog skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į kaltininko atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Apygardos teismas, įvertinęs visas jau aptartas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes ir vadovaudamasis BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties, sprendžia, kad nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės mažintinos, jas iš naujo subendrinant apylinkės teismo pasirinktais bausmių bendrinimo būdais (BK 63 straipsnio 1, 2, 3 dalys, 5 dalies 1 punktas).

Nuteistasis S. S. apeliaciniame skunde taip pat kelia skundžiamu nuosprendžiu priteistos turtinės žalos dydžio pagrįstumo klausimą. Nukentėjusysis M. B. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 18717,44 Lt civilinį ieškinį nusikaltimais padarytai turtinei žalai atlyginti, nurodydamas, kad tokio dydžio turtinius nuostolius jis patyrė dėl automobilio detalių vagystės ir vagystės metu padaryto automobilio sugadinimo, dėl kurio teko keisti sugadintas detales, remontuoti automobilį, dėl vagystės taip pat sumažėjo automobilio prekinė vertė (t. 2, b. l. 95).

Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir kt. bylose, kuriose nusikalstamos veikos (kėsinimosi) dalykas yra materialūs daiktai, veika kvalifikuojama pagal turto (daiktų) vertę, buvusią veikos padarymo metu, o nagrinėjant civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, žalos dydis įvertinamas vadovaujantis nuostatomis, įtvirtintomis CK 6.249 straipsnio 5 dalyje. Pagal šią normą turtinė žala apskaičiuojama, remiantis prarasto ar sugadinto turto kainomis, galiojančiomis teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo dieną. Atskirais atvejais, siekiant išvengti nepagrįsto nukentėjusiojo praturtėjimo ar nevisiško žalos atlyginimo, vadovaujamasi kainomis, galiojusiomis žalos padarymo metu ar pareiškiant ieškinį (CK 6.249 straipsnio 5 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 2K-56/2011).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, visiškai tenkindamas nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, pagrįstai rėmėsi byloje esančiais įrodymais dėl automobilio ir sugadintų detalių vertės (2012-09-20 autotransporto priemonės vertinimo ataskaita, t. 2, b. l. 69- 86) ir teisingai sprendė, kad nukentėjusiojo dėl vagystės patirti 18717,44 Lt turtiniai nuostoliai yra pagrįsti ir įrodyti. Skundo argumentai, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl padarytos turtinės žalos dydžio, turėjo vadovautis automobilio įsigijimo kaina, kuri yra gerokai mažesnė nei nustatytas turtinės žalos dydis, nepagrįsti. Vadovaujantis minėtomis CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nukentėjusysis iš dėl vagystės kalto asmens turėjo teisę reikalauti ne tik tiesiogiai patirtus nuostolius dėl sugadintų detalių ir automobilio remonto, bet ir negautas pajamas (dėl automobilio prekinės vertės netekimo). Teisėjų kolegija sprendžia, jog teismo išvados dėl nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos dydžio neprieštarauja BPK 115 straipsnio ir civilinės teisės normų, reglamentuojančių žalos turinį ir jos dydžio nustatymą, reikalavimams bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams, todėl šios teismo sprendimo dalies keisti ar ją naikinti nėra jokio pagrindo.

Skunde taip pat nepagrįstai nurodoma, jog ikiteisminio tyrimo metu atliekant įtariamojo parodymų patikrinimą vietoje, kuomet nedalyvavo jo gynėjas, buvo pažeista S. S. teisė į gynybą. Nors S. S. ir atsisakė gynėjo dalyvavimo šiame ikiteisminio tyrimo veiksme (t. 2, b. l. 27, 28), tačiau, nuteistojo teigimu, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, gynėjo dalyvavimas šiuo atveju buvo būtinas. Su šiais skundo argumentais aukštesnysis teismas nesutinka. BPK 52 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmens, kuris dėl fizinių ar psichinių trūkumų negali pats pasinaudoti teise į gynybą, atisakymas nuo gynėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ir teismui nėra privalomas. Tačiau šiuo atveju, atliekant minėtus ikiteisminio tyrimo veiksmus, nurodytų aplinkybių dėl S. S. sveikatos būklės ir negalimumo realizuoti teisės į gynybą nustatyta nebuvo, todėl pagrindo pripažinti gynėjo dalyvavimą įtariamojo parodymų patikrinime būtinu, nebuvo.

Nors, kaip minėta, apeliantas savo kaltės dėl BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo neginčija, tačiau apeliaciniame skunde taip pat formuluoja prašymą bylą dėl šios veikos nutraukti. Toks nuteistojo prašymas sietinas su Kauno miesto apylinkės prokuratūros VTS prokurorės 2011-09-06 nutarimu (patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi), kuriuo ikiteisminis tyrimas dėl šios veikos buvo nutrauktas, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju (BK 38 straipsnis), ir 2013-02-19 prokuroro nutarimu vėl atnaujintas, nustačius nagrinėjamų nusikaltimų padarymo faktą (BK 38 straipsnio 4 dalis). Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu S. S. pripažįstamas pagrįstai nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, teisinio pagrindo baudžiamosios bylos procesą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nutraukti jo atžvilgiu nėra.

Nukentėjusiojo atstovė apeliacinės instancijos teismui pateikė pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį, kad nukentėjusysis už atstovavimą advokatei sumokėjo 800 Lt (t. 5, b. l. 17), ir prašo šias išlaidas pripažinti proceso išlaidomis bei jas priteisti iš nuteistojo S. S.. Pagal BK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje bei kasacinėje instancijose, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Šioje byloje apeliacinį skundą buvo padavęs nuteistasis, todėl nukentėjusiojo išlaidos advokatui buvo pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą nuo nuteistojo apeliacinio skundo argumentų. Atsižvelgiant į tai, iš nuteistojo išieškotinos proceso išlaidos, patirtos nukentėjusiojo advokato paslaugoms apmokėti.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 328 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 331 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistojo S. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. nuosprendį pakeisti:

Iš nuosprendžio nustatomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas S. S. padarė bendrai veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti S. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, jis padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

S. S. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirtą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę pakeisti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį paskirtą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme pakeisti 3 (trejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu pakeistas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir S. S. paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirta 10 (dešimties) parų arešto bausme, bausmes visiškai sudedant, ir galutinę subendrintą bausmę skirti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Išieškoti iš S. S. nukentėjusiojo M. B. 800 Lt jo patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.