Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Audronė Kartanienė Teisėjas Viktor Voicechovski Baudžiamoji byla Nr. 1A-266-303/2013 Teisminio proceso Nr. 1-97-1-00495-2006-4 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.2. (S)

2013 m. gegužės 10 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. K. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 11 d. nuosprendžio, kuriuo T. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal 180 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams.

BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu dalinio sudėjimo būdu subendrinus paskirtas bausmes, galutinė subendrinta bausmė T. K. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Skundžiamu nuosprendžiu iš kaltinimo pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 3 dalį A. K. išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, A. Š. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios šio nusikalstamo požymių. Šių asmenų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K. nuteistas už tai, kad 2006 m. liepos mėnesį, tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, buvusiame AB „M.P.“ giraitės smėlio karjere Nr.2, esančiame (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini), rado 6 vnt. pirmos rūšies šovinių, priskiriamų prie šaudmenų – pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro garsinių imitacinių šovinių 7,62x51mm NATO (308 Winchester), tinkamų šaudymui, bei vieną trečios rūšies šovinį – pramoninės gamybos 12 kalibro medžioklinį šaudmenį, skirtą lygiavamzdžiams 12 kalibro medžiokliniams šautuvams, tinkamą šaudymui, neteisėtai, t.y. neturėdamas leidimo laikyti ir nešioti šaudmenis, anksčiau minėtus daiktus atnešė pas save į namus (duomenys neskelbtini), ir laikė šaudmenis iki 2006-11-28, kol juos kratos metu aptiko policijos pareigūnai, t.y. T. K. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Taip pat T. K. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas kaip vykdytojas bendrininkų grupėje su nenustatytais asmenimis, 2006-10-08 apie 03.40 val., (duomenys neskelbtini), kieme šalia D. A. gyvenamojo namo, užsidėjo ant veido savadarbę kaukę ir grasindamas šaunamuoju ginklu – dujiniu pistoletu BLOW COMPACT 2002, kuris skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais-garsiniais šoviniais, bei panaudojęs fizinį smurtą, tai yra sudavęs nukentėjusiajam J. K. dujiniu pistoletu per galvą bei pargriovęs jį ant žemės, tokiu būdu sukėlęs pastarajam fizinį skausmą, kartu su nusikalstamos veikos nenustatytais bendrininkais pagrobė J. K. odos pakaitalo striukę, 70 Lt vertės, sulenkiamą peilį, 15 Lt vertės bei mobilaus ryšio telefoną “Sony Ericson” T-630 180 Lt vertės, iš viso pagrobdamas J. K. turto už 265 Lt, t.y. T. K. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 3 dalyje, padarymą.

Skunde teigiama, jog nukentėjusysis J. K. negalėjo nurodyti, kokius konkrečiai veiksmus jo atžvilgiu atliko apeliantas, jis negalėjo įvardinti asmens, kuris ištraukė iš jo kelnių kišenės mobiliojo ryšio telefoną bei peiliuką, negalėjo nurodyti asmens, kuris liepė jam nusiimti striukę ir ją paėmė, taip pat negalėjo nurodyti, ar tarp jį užpuolusių vaikinų buvo ir apeliantas, be to, nukentėjusiojo parodymai nebuvo nuoseklūs. Apelianto teigimu, kaltinime nurodytų aplinkybių, jog jis, pagrasindamas dujiniu pistoletu ir panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, užvaldė šiam priklausančius daiktus, t.y. striukę, mobiliojo ryšio telefoną ir peiliuką, nepatvirtina jokie įrodymai.

Remiantis nukentėjusiojo, liudytojų, kitų kaltinamųjų parodymų analize, skunde daroma išvada, kad byloje nėra nustatyta, kas ir kada paėmė iš nukentėjusiojo jo asmeninius daiktus, o nesant susitarimo apiplėšti nukentėjusįjį, kaip konstatuota skundžiamame nuosprendyje, apelianto veiksmai netinkamai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, dėl ko neteisingai buvo paskirta ir bausmė. Nurodoma, kad apeliantas savo kaltę dėl disponavimo šaudmenimis pripažino, taip pripažino ir faktines aplinkybes epizode dėl nukentėjusiojo J. K., pastarajam atlygino žalą už savo neteisėtus veiksmus, kas laikytina apelianto atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Taip pat pažymima, kad dėl apelianto padarytų nusikaltimų sunkios ar nepataisomos pasekmės neatsirado, praeityje pastarasis nebuvo teistas, dirba, byloje nėra neigiamai jį charakterizuojančių duomenų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apelianto atžvilgiu turi būti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos ir galutinės subendrintos bausmės vykdymas turi būti atidėtas.

Teismo posėdyje nuteistasis T. K. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013-01-11nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Dėl BK 180 straipsnio 3 dalies taikymo

Skundžiamu teismo nuosprendžiu T. K. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytais asmenimis, grasindamas nukentėjusiajam J. K. šaunamuoju ginklu bei panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė pastarajam priklausantį 265 Lt vertės turtą.

Kaip matyti iš byloje užfiksuotų nuteistojo T. K. parodymų bei apeliacinio skundo argumentų, apeliantas neginčija, kad jis panaudojo kito asmens atžvilgiu fizinį smurtą, tačiau nesutinka su jo veiksmų kvalifikavimu pagal BK 180 straipsnį, kadangi nukentėjusiajam J. K. priklausančių daiktų neėmė, taipogi jam nėra žinoma, kas tai galėjo padaryti.

Tačiau, priešingai nei teigia apeliantas, byloje neginčijamai nustatyta, kad nuteistasis T. K. veikdamas bendrininkų grupe ne tik atliko smurtinio pobūdžio veiksmus, tikslu sumušti nukentėjusįjį J. K., bet ir toliau juos tęsė, kai šie veiksmai peraugo į plėšimą. Todėl pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas T. K. veiksmus pagal 180 straipsnio 3 dalį, tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas.

Byloje nustatyta, kad grupėje asmenų, kurie (duomenys neskelbtini) ribose, atvyko sumušti grupelę jaunuolių, T. K. buvo su kauke ir rankose turėjo dujinį pistoletą. Kad vienas iš nukentėjusiuosius puolusių vaikinų buvo kaukėtas ir rankoje laikė daiktą, panašų į ginklą, patvirtina nukentėjusiųjų J. K., D. A., liudytojų R. P., V. C. parodymai (1 t. b.l. 1, 12, 15, 21, 25-26; 2 t. b.l. 56, 133, 134, 136; 3 t. b.l. 36-38, 52-53, 85; 4 t. b.l. 126). Kita vertus, T. K. gyvenamojoje vietoje 2006-11-28 atliktos kratos metu buvo paimtas daiktas, panašus į pistoletą (1 t. b.l. 104). Specialisto 2007-06-01 išvada Nr. 140-(43)-IS1-4039 nustatyta, kad kratos metu paimtas ir tyrimui pateiktas ginklas yra dujinis pistoletas, priskiriamas D kategorijos šaunamiesiems ginklams (1 t. b.l. 117-120). 2006-11-28 atlikus kratą nuteistojo T. K. brolio A. K., kuris taipogi buvo nagrinėjamo įvykio metu, gyvenamojoje vietoje, paimta nukentėjusiajam J. K. priklausanti striukė bei savadarbė kaukė (1 t. b.l. 106-107). Kad eidamas link besimušančių asmenų T. K. su savimi turėjo jam priklausantį dujinį pistoletą, pripažino ir pats nuteistasis (1 t. b.l. 73-74; 2 t. b.l. 131; 3 t. b.l. 85; 5 t. b.l. 36, 37). Tuo tarpu pagal išteisintojo A. Š. parodymus, juodos spalvos kaukę ant galvos buvo užsidėjęs T. K. (1 t. b.l. 38-39; 2 t. b.l. 130).

Nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad apeliantas ir yra tas asmuo, kuris, pagal nukentėjusiojo J. K. parodymus, sudavė jam dujiniu pistoletu per galvą, ginklą, jo apiplėšimo metu, buvo įrėmęs į smilkinį, bei, prirėmęs ginklą jam prie galvos, liepė bėgti. Kad nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs dar vienas ginklą turėjęs asmuo, nepatvirtina jokie kiti objektyvūs bylos duomenys, tame tarpe ir D. A. bei R. P. parodymai, duoti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Todėl, priešingai nei teigia apeliantas, nukentėjusiojo D. A. parodymai, duoti 2006-11-06 apklausos metu, neleidžia konstatuoti, kad nagrinėjamo įvykio metu du asmenys turėjo ginklus, ir negali paneigti pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog ginklą, kuris ne kartą buvo panaudotas nukentėjusiojo atžvilgiu, turėjo tik T. K.

Nuteistojo T. K. bei jo brolio A. K. keliamą versiją, jog nukentėjusiojo J. K. apiplėšimą galėjo padaryti kiti asmenys tuo metu, kai T. K. jau buvo pasišalinęs iš įvykio vietos, taipogi paneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių visetas.

Nukentėjusysis J. K., netrukus po jo atžvilgiu panaudoto smurto, duodamas paaiškinimus, užfiksuotus 2006-10-08 protokole-pareiškime, nurodė, kad trys nepažįstami jam vaikinai, tarp kurių buvo ir jaunuolis su kauke bei ginklu rankoje, jį pagavo, paguldė ant žemės, laikant jam prie galvos pistoletą, liepė nusiimti striukę, ją paėmė ir, įsėdę į automobilį Honda Civic, išvažiavo (1 t. b.l. 1). Apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu J. K. patvirtino, kad buvo užpultas trijų vaikinų, kurių vienas buvo su kauke ir ginklu. Parodė, kad jam sudavus smūgius kumščiu per veidą bei ginklu per galvą, jis buvo pargriautas ant žemės. Jam į smilkinį buvo įremtas pistoletas. Apieškojus, iš jo buvo paimtas mobilusis telefonas ir sulenkiamas peiliukas. Be to, vienam vaikinų paliepus, jis nusiėmė striukę, kurią jie pasiėmė. Tuomet pakėlę jį ant kojų, prirėmė ginklą prie galvos ir liepė bėgti. Nukentėjusiojo teigimu, apiplėšimo metu šalia jo buvo trys vaikinai, kurie sėdo į netoliese buvusį automobilį ir išvažiavo (1 t. b.l. 12). Nukentėjusiojo parodymai dėl esminių aplinkybių nesikeitė viso proceso metu (2 t. b.l. 134; 3 t. 36-38).

Netikėti šiais nukentėjusiojo parodymais nėra jokio pagrindo, juolab, kad juos vienu ar kitu aspektu pagrindžia kiti byloje surinkti duomenys. Iš nukentėjusiojo D. A. parodymų matyti, kad vaikinai po jų užpuolimo link asfalto ėjo trise, į ten jų laukusį automobilį įsėdo keturiese (1 t. b.l. 15; 2 t. b.l. 134; 3 t. b.l. 52-53). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu D. A. taip pat nurodė, kad atpažįsta vieną iš vaikinų – V. C., kuris po įvykusio plėšimo sėdo kartu su kitais į automobilį (1 t. b.l. 19). Išteisintojo A. Š. teigimu, po to, kai jis liovėsi persekiojęs, kaip vėliau nustatyta, nukentėjusįjį D. A., grįžo link automobilio ir, T. K. pasakius, kad reikia sprukti, iškart visi nuėjo į automobilį ir išvažiavo (1 t. b.l. 38-39; 2 t. b.l. 130; 3 t. b.l. 86).

Gi nuteistojo T. K. parodymai dėl paties momento, kuriuo jis pasitraukė iš įvykio vietos gana prieštaringi: tai, išgirdęs brolio raginimą, jis įsėdo į automobilį ir jiedu dviese iš įvykio vietos nuvažiavo, tai, brolis iš įvykio vietos nuvažiavo vienas ir jų nelaukė (1 t. b.l. 73-74; 2 t. b.l. 131). Tuo tarpu išteisintojo A. K. parodymai, atsižvelgus į tai, kad pastarasis yra apelianto brolis, vertintini kritiškai, kaip bandymas padėti pastarajam sušvelninti atsakomybę.

Iš surinktų įrodymų matyti, kad tuo metu, kai įvykio bendrininkai apieškojo nukentėjusįjį bei liepė šiam nusirengti striukę, apeliantas laikė pastarajam į smilkinį įrėmęs dujinį pistoletą. Kadangi šių veiksmų pasėkoje buvo užvaldytas J. K. turtas, o nuteistasis tam savo veiksmais pritarė, jo veika pradėta kaip viešosios tvarkos pažeidimas peraugo į plėšimą. Ir šiuo atveju nėra svarbu, kuris iš bendrininkų atliko svetimo turto paieškos bei jo užvaldymo veiksmus, kadangi už veiką, padarytą bendromis kelių asmenų pastangomis, visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK specialiosios dalies straipsnį. Kad T. K. dalyvavo iki nukentėjusiojo J. K. atžvilgiu atliktų nusikalstamų veiksmų pabaigos, o tai reiškia ir plėšimo, matyti ne tik iš nukentėjusiojo parodymų, kuriais šis teigia, kad po apiplėšimo, kai vaikinai jį pakėlė ant kojų, asmuo, turėjęs ginklą, prirėmė jį prie galvos ir liepė jam bėgti, bet ir nukentėjusiojo D. A. ir išteisintojo A. Š. parodymų, iš kurių matyti, kad po įvykdyto plėšimo, T. K. pasakius, kad reikia sprukti, iškart visi nuėjo į automobilį ir išvažiavo. Šie parodymai atitinka ir paties nuteistojo nurodytas aplinkybes, t.y. tai, kad jo brolis A. K., iš įvykio vietos nuvažiavo vienas, ir jų keturių, kai jie išlipo muštis, nelaukė (2 t. b.l. 131).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, ištyręs bei tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą dėl T. K. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 3 dalyje. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Byloje surinktų įrodymų patikimumas patikrintas teisminio proceso metu baudžiamojo proceso įstatyme numatytomis priemonėmis, įrodymai visumoje įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. Todėl tai, kad įrodymai buvo įvertinti ne taip, kaip to norėtų apeliantas, nesudaro pagrindo teigti, jog skundžiamame nuosprendyje padarytos išvados paremtos prielaidomis.

Dėl bausmės skyrimo

BK 54 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Be to, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Tik visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį. Tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė, t. y. nesvarstė galimybės pasiekti bausmės paskirčiai keliamus tikslus, švelnesnėmis nei straipsnio sankcijoje numatytos už T. K. padarytas veikas, bausmėmis.

Skundžiamu teismo nuosprendžiu T. K. yra nuteistas už dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena pagal įstatymą priskiriama apysunkių, kita - sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4, 5 dalys). Šią veiką nuteistasis padarė veikdamas bendrininkų grupe ir tai teismas įvertino, kaip apelianto atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio1 dalies 1 punktas). Kita vertus, kaip pagrįstai pripažino pirmosios instancijos teismas, apelianto padaryti nusikaltimai, nesukėlė sunkių pasekmių: nukentėjusiajam J. K. nebuvo padaryta žala sveikatai, iš jo pagrobto turto vertė – 265 Lt., nėra didelė, dalis jam priklausančių daiktų grąžinta. Tuo tarpu visą kitą nusikaltimu padarytą žalą, nukentėjusiajam atlygino T. K. ir tai, pirmosios instancijos teismas įvertino, kaip nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino ir tai, kad pastarasis prisipažino kaltu dėl neteisėto disponavimo šaudmenimis ir dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), laikytų šaudmenų kiekis nebuvo didelis. Reikia pažymėti ir tai, kad T. K. nagrinėjamos veikos padarymo metu buvo labai jauno amžiaus – 19 metų, neteistas, dirbo, pagal darbo ir gyvenamąsias vietas, charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Sprendžiant iš byloje esančių T. K. charakteristikų, pastarasis yra atsakingas, darbštus, pavestą darbą atlieka laiku ir nepriekaištingai, pasižymi tvarkingumu, drausmine tvarka nebaustas. Be to, pastarasis prižiūri savo neįgalų tėvą, tėvams padeda materialiai (3 t. b. l. 4,5, 4 t. b. l. 29, 30, 5 t. b.l. 68-69). Svarbu pažymėti ir tai, kad laikotarpyje po nusikalstamos veikos padarymo (2006-10-08), iki skundžiamo teismo nuosprendžio priėmimo (2013-01-11) nuteistojo T. K. gyvenime atsirado ir kiti socialiai teigiami pokyčiai: 2009-09-11 pastarasis sudarė santuoką, 2010-02-21 šeimoje gimė dukra (4 t. b. l. 31-32, 5 t. b. l. 66-67).

Byloje nustatytos aplinkybės, apibūdinančios T. K. padarytą nusikalstamą veiką ir paties kaltininko pavojingumą, kolegijos nuomone, leidžia spręsti klausimą dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo.

Suprantama, kad aukščiau aptartos aplinkybės nepašalina T. K. padarytos veikos pavojingumo, nesumažina jo kaltės, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, visgi sudaro pagrindą švelninti jo atsakomybę. Nuteistojo asmenybė, jo gyvenimo pokyčiai, kitos išimtinės bylos aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti ir T. K. neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės, dėl kurios jis be jokių abejonių prarastų darbą, būtų pažeisti sukurti jo šeimos bei kiti socialiniai santykiai. Šioje byloje nuteistajam T. K. paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, ir ypač ją siejant su pernelyg ilgu baudžiamuoju procesu, kurio trukmės negali pateisinti bylos sudėtingumas, aiškiai prieštarautų teisingumo principui neatitiktų BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimo – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Tokiu būdu teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bylos aplinkybes bei vadovaudamasi BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, mano, jog nuteistajam T. K. gali būti paskirta su realiu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas (BK 48 straipsnis). Tokio pobūdžio bausmė, pagal kolegijos nuomonę, atitinka padarytos veikos aplinkybes, jos pavojingumą bei padarinius, nukentėjusiojo orumą, kaltininko asmenybę bei jo socialinius interesus, dera su teisingumo principo reikalavimais.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendė:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 11 d. nuosprendį pakeisti: T. K. pripažintam kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant jį šešis mėnesius nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu.

T. K. pripažintam kaltu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams, įpareigojant jį aštuonis mėnesius nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu. BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu dalinio sudėjimo būdu subendrinus paskirtas bausmes, galutinę subendrintą bausmę T. K. paskirti laisvės apribojimą dvejiems metams, įpareigojant jį vienerius metus nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu. Kitą nuosprendžio dalį, apeliacinio skundo ribose, palikti nepakeistą.