Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-11-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-5411-271/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-11-20
Bylos Nr.
A15.-5411-271/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Pavel Borkovski
Pažeidėjas
E. P.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr.A15-5411-271/2019Teisminio proceso Nr.4-68-3-04608-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.10. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. lapkričio 20 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. P., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinių nusižengimų bylą pagal protokolą, surašytą

E. P., a.k. (duomenys neskelbtini), dirbančiam (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini),

pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. P. 2019 m. rugsėjo 8 d. apie 20:00 val. Vilniuje, Mokyklos g. - Pašto g. sankryžoje, vairavo automobilį AUDI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas šalutiniu keliu, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio TOYOTA AVENSIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė, eismo įvykiu apgadindamas abu automobilius bei padarydamas didesnę nei 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių žalą. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus. Tokiais savo veiksmais pažeidė KET 9, 154, 220 punktų reikalavimus bei padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos ANK 417 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas E. P. į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pasirašytinai buvo informuotas, neatvyko, apie neatvykimo priežastis teismo neinformavo, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl byla išnagrinėta E. P. nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).

Rašytiniame paaiškinime E. P. nurodė, kad 2019-09-08 apie 20:00 val., važiuodamas namo, netoli Grigiškių poliklinikos išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį nepastebėjo atvažiuojančios iš dešinės pusės mašinos, jos nepraleido ir sukėlė avarinę situaciją. Nesustojęs nuvažiavo namo, kadangi labai išsigando ir nežinojo, ką daryti. Niekad anksčiau nebuvo atsidūręs tokioje situacijoje. Labai dėl to gailisi (b.l. 18).

E. P. kaltė padarius Lietuvos Respublikos ANK 417 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje numatytus nusižengimus, be jo paties paaiškinimų, visiškai įrodyta byloje surinktų rašytinių duomenų visuma.

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2 kuopos 4 būrio vyr.patrulės E. S. tarnybiniame pranešime nurodoma, jog patruliuojant 2019-09-08 apie 20:25 val. iš VPK OVS budėtojo gautas pranešimas dėl eismo įvykio prie Grigiškių poliklinikos, adresu Mokyklos g. 10, Grigiškėse, Vilniuje, kurio metu AUDI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kliudė pranešėjo automobilį Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir pasišalino link A1 kelio. Atvykus nurodytu adresu kreipėsi A. B., kuris nurodė, kad jam priklausančiu automobiliu Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo Mokyklos gatve, t.y. pagrindiniu keliu, link Kovo 11-osios gatvės. Mokyklos ir Pašto gatvių sankryžoje iš kairės pusės, iš Pašto gatvės išlėkė automobilis AUDI ((duomenys neskelbtini) ir nesustodamas įvažiavo į TOYOTA AVENSIS priekį. AUDI vairuotojas nesustojęs pabėgo iš eismo įvykio vietos. Toyota važiavę asmenys nesužaloti. Eismo įvykio metu apgadinta automobilio Toyota priekinis kairės pusės žibintas, grotelės, variklio dangtis, priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas, priekinis dešinės pusės sparnas (b.l. 2).

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota eismo įvykio vieta, automobilio AUDI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padėtis po eismo įvykio. Iš schemos matyti, jog Pašto gatvėje, priešais sankryžą su Mokyklos gatve, yra ženklas Nr. 203 („Duoti kelią“), žymintis, jog Pašto gatvė yra šalutinis kelias Mokyklos gatvės atžvilgiu. Protokole užfiksuoti automobilio TOYOTA AVENSIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimai: priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis kairės pusės žibintas (b.l. 3-4).

Rašytiniame A. B. paaiškinime užfiksuota, kad automobiliu Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jis 2019-09-08 apie 20:00 val. važiavo Mokyklos gatve link Kovo 11-osios gatvės. Oro sąlygos buvo geros (sutemos, gatvė neapšviesta, tačiau matomumas geras, asfalto danga sausa). Važiavimo greitis buvo apie 35 km/h. Važiavo pagrindiniu keliu. Mokyklos ir Pašto gatvių sankryžoje iš kairės pusės, iš Pašto gatvės išlėkė automobilis AUDI ((duomenys neskelbtini) ir nesustodamas įvažiavo į jo vairuojamo automobilio priekį. AUDI vairuotojas nesustojęs pabėgo iš eismo įvykio vietos. Iki susidūrimo dar bandė stabdyti, bet buvo per vėlu. Automobiliu važiavo su šeima: žmona ir vaiku, kurie po eismo įvykio taksi išvyko namo (b.l. 5).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis AUDI A6 AVANT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotas UAB „MOGO LT“ vardu, tačiau jo valdytojas yra E. P. (b.l. 7).

ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, į kurią automobilio TOYOTA AVENSIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas kreipėsi dėl žalos įvertinimo, pateikė išvadą apie transporto priemonės likutinę vertę. Išvados duomenimis, šios transporto priemonės vardinė vertė yra 2775 Eur, o likutinė vertė po eismo įvykio – 754 Eur, skirtumas tarp vardinės ir likutinės verčių – 2021 Eur (b.l. 19).

Tokiu būdu, byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad E. P. 2019 m. rugsėjo 8 d. apie 20:00 val. Vilniuje, Mokyklos g. - Pašto g. sankryžoje, vairavo automobilį AUDI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas šalutiniu keliu, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio TOYOTA AVENSIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) susidūrė su juo, eismo įvykio metu apgadindamas abu automobilius ir padarydamas didesnę nei 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių žalą nukentėjusiajam. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė KET 9 punkto, numatančio pareigą eismo dalyviui laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai bei KET 154 punkto, numatančio, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, reikalavimus. Jo veika atitinka požymius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, kurioje inter alia nustatyta atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą.

E. P. neneigė, jog eismo įvykio vietoje nepasiliko, po automobilių kontakto net nesustojęs nuvažiavo. Tokiu būdu po eismo įvykio vairuotojas nevykdė KET 220 punkte numatytų pareigų, jei eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus: sutariant dėl eismo įvykio aplinkybių su eismo įvykiu susijusiam dalyviui užpildyti eismo įvykio deklaraciją, o neturint jos blanko – aprašyti įvykio aplinkybes ir nubraižyti eismo įvykio schemą paprastame lape, pateikiamą informaciją ir eismo įvykio aplinkybes patvirtinant su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais, nesutariant dėl eismo įvykio aplinkybių – kviesti policiją į eismo įvykio vietą. Nuvažiavimas iš eismo įvykio vietos neatlikus šių pareigų traktuojamas kaip pasišalinimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t.y. ANK 426 straipsnyje numatytas pažeidimas. Nors E. P. aiškino, kad nesustojo, nes toks įvykis atsitiko pirmą kartą jo gyvenime, labai išsigando, tačiau po eismo įvykio jis turėjo galimybę ramiai apmąstyti savo veiksmus, pasidomėti KET nurodytomis eismo įvykio dalyvio pareigomis po eismo įvykio, ramiai įvertinti savo veiksmų atitiktį teisės aktų reikalavimams, tačiau to nedarė. Net ir vėliau niekam apie eismo įvykį nepranešė, nukentėjusiojo ieškoti nebandė, o policijos pareigūnams patiems su juo susisiekus, 2019-09-13 d. rašytiniame paaiškinime teigė, kad ne jis eismo įvykio metu vairavo transporto priemonę. Šios aplinkybės rodo buvus kryptingą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens siekį išvengti atsakomybės už eismo įvykį. E. P. veiksmai atitinka tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius tyčinio pasišalinimo iš eismo įvykio vietos požymius. Eismo įvykiu padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, todėl E. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas.

Dėl nuobaudų skyrimo

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas nuobaudas teismas atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį – E. P. padarė du nusižengimus, vienas iš jų įstatymų leidėjo vertinamas kaip šiurkštus KET pažeidimas, į pažeidėjo asmenybę, kuris nagrinėjamų nusižengimų padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų už kitus KET pažeidimus (b.l. 22-32). E. P. atsakomybę lengvina tai, kad pripažino kaltę dėl nusižengimų, gailisi dėl jų (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Sunkina jo atsakomybę tai, kad ANK 417 str. 3 d. numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas už tame pačiame straipsnyje numatytą kitą nusižengimą (2019-01-17 administraciniu nurodymu baustas pagal ANK 417 str. 4 d.). Atsižvelgiant į šias aplinkybe skirtinos nuobaudos sankcijų ribose. Taikytini įstatymų reikalavimai dėl nuobaudų subendrinimo.

Dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo

Lietuvos Respublikos ANK 426 straipsnio 7 dalis numato, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki trejų metų.

E. P. šiurkštų KET pažeidimą padarė turėdamas galiojančių nuobaudų už kitus KET pažeidimus (greičio viršijimą, sankryžos kirtimą degant raudonam šviesoforo signalui). Eismo įvykiu E. P. padarė ženklią žalą nukentėjusiajam, kurio automobilis dėl apgadinimų neteko daugiau nei 2/3 savo vertės. Nors automobilių kontaktas buvo pakankamai smarkus, nes nukentėjusiojo automobilis žymiai apgadintas, kaltininkas net nesustojo pasidomėti, ar eismo įvykyje nenukentėjo jo kliudytu automobiliu važiavę žmonės. Nusižengimo tyrimo metu jis nebuvo nuoširdus, siekdamas išvengti atsakomybės klaidino tyrimą atliekančius pareigūnus, iš pradžių nurodydamas, kad ne jis vairavo transporto priemonę, kuri neva buvo išnuomota kitam asmeniui. Padarytų nusižengimų pobūdis, dėl jo kilę padariniai, sukeltas pavojus eismo saugumui, administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro pagrindą taikyti E. P. administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

E. P., pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 417 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą 70 (septyniasdešimties) eurų baudą.

E. P., pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 426 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą 1200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti, galutinę nuobaudą E. P. skirti 1200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) eurų baudą.

E. P. už Lietuvos Respublikos ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vienerių metų laikotarpiui.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Mokant baudą laukelyje unikalus mokėjimo kodas būtina nurodyti ROIK 19107123390.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėjas Pavel Borkovski