- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-08
- Bylos Nr.
- e2-776-1030/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08684-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Lapukaitė
- Ieškovas
- Klaipėdos teritorinės ligonių kasos
- Atsakovas
- A. B.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos
- Kategorijos
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Monika Lapukaitė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei A. B. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1 394,44 Eur žalos atlyginimo. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašo, kad būtų priimtas sprendimas už akių.
Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsniu, tačiau atsakovė atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Trečiajam asmeniui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos procesiniai dokumentai įteikti tinkamai vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 10 dalimi, tačiau per teismo nustatytą terminą trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė.
Todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nustatyta, kad Valstybinė ligonių kasa iš Vokietijos kompetentingos institucijos gavo sąskaitas patvirtinančias, kad atsakovei Vokietijoje buvo suteiktos būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos ir pateiktos sąskaitos apmokėtos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis.
Tarybos Reglamentas Nr. 1408/71 „Dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje“ nustato, kad vienoje ES šalyje sveikatos draudimu apdraustas asmuo, turi teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitoje ES šalyje, o šių paslaugų išlaidas kompensuos šalies, kurioje asmuo yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, kompetentinga sveikatos draudimo įstaiga. Remiantis Apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu (2013 m. liepos 21 d. – 2013 m. liepos 27 d. ir 2013 m. rugsėjo 6 d. – 2013 m. rugsėjo 9 d.) atsakovė A. B. nebuvo apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, todėl neturėjo teisės pateikti Europos sveikatos draudimo kortelės (toliau – ESDK) Vokietijos sveikatos priežiūros įstaigai. A. B., Vokietijos sveikatos priežiūros įstaigai pateikusi ESDK, gavo sveikatos priežiūros paslaugas, nors tuo metu nebuvo drausta privalomuoju sveikatos draudimu. Asmens, neteisėtai pasinaudojusio ESDK, sveikatos priežiūros išlaidos buvo apmokėtos PSDF lėšomis. Dėl neteisėto ESDK panaudojimo PSDF biudžetui padaryta žala. 2014 m. rugpjūčio 21 d. tarp šalių sudaryta Žalos PSDF biudžetui atlyginimo sutartis, pagal kurią 19 262,06 Lt (5 578,68 Eur) žalą atsakovė įsipareigojo padengti iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. Pagal minėtos sutarties 12 punktą, jeigu pasibaigus sutarties terminui, skolininkas nėra visiškai atsiskaitęs su išieškotoju, žalos likutis išieškomas įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovė nurodo, kad nepadengtos žalos likutis yra 1 394,44 Eur. Atsakovei A. B. 2019 m. spalio 2 d. buvo siųstas raginimas savanoriškai atlyginti žalos padarytos PSDF biudžetui likutį.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-09-20 nutartis Nr. 3K-3-351/2011).
Kadangi atsakovė neteisėtai panaudojo ESDK ir neatlygino žalos PSDF biudžetui išlaidų, konstatuotina, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. PSDF biudžetui buvo padaryta žala, nes atsakovei, neturinčiai apdrausto privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto kompensuojamos sveikatos priežiūros paslaugos Vokietijoje (atsakovės gauta nauda). Atsakovei suteiktų ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtų gydymo paslaugų kaina sudaro žalą PSDF biudžetui. Atsakovės naudos (asmens sveikatos priežiūros paslaugų) gavimas yra tiesiogiai susijęs su jo įstatyminių pareigų neįvykdymu – neteisėtais veiksmais. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovei atsirado prievolė atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė būtų atlyginusi visą PSDF biudžetui padarytą žalą.
CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Kadangi atsakovė ieškovei prievolės neįvykdė, ieškovei iš atsakovės priteistinas 1 394,44 Eur neatlygintos žalos likutis (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu, ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus, iš atsakovės priteistina 31 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lieuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285-287 straipsniais, teismas
nusprendžia:
tenkinti ieškinį.
Priteisti iš atsakovės A. B. 1 394,44 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt keturis eurus keturiasdešimt keturis centus) žalos atlyginimo ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai.
Priteisti iš atsakovės A. B. 31 Eur (trisdešimt vieno euro) žyminį mokestį į valstybės biudžetą (turi būti sumokėtas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis).
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.