Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. Č. ieškinį atsakovei D. Č. (po pavardės pakeitimo – M.) dėl dovanojimo panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje – V. G., V. T., M. T..

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas teikė ieškinį bei patikslintą ieškinį atsakovei, prašydamas panaikinti 2001-05-29 dovanojimą dalyje dėl atsakovei D. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) padovanoto 13,64 ha žemės sklypo, unikalus numeris , (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini) dovanojimo sandoris patvirtintas Šiaulių rajono I-ojo notaro biurio notarės N. M., registro Nr. XXX. Ieškinyje nurodo, kad 2001-05-29 ieškovas D. Č. padovanojo atsakovei D. Č. 29,68 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini)., žemės sklypo unikalus numeris: (duomenys neskelbtini). Pastarasis žemės sklypas buvo performuotas ir 2001-07-05 sudarytas naujas žemės sklypas, kurio unikalus numeris yra , (duomenys neskelbtini) adresas - (duomenys neskelbtini)., nuosavybės teise priklausantis D. Č... Teigiama, kad po santuokos nutraukimo atsakovė ieškovo atžvilgiu nuolat kreipiasi į policiją, tuo pačiu pareikšdama, kad ieškovas galimai padarė tam tikras nusikalstamas veikas, nukreiptas prieš atsakovę, tačiau tyrimai dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų yra nutraukiami dėl to, kad nepadaryta nusikalstama veika ar baudžiamasis nusižengimas. Atsakovė taip pat nesurūpina jai dovanotu 13,64 ha žemės sklypu. Ieškovas pats, jau beveik 10 metų dirba atsakovei dovanotą žemę, moka už ją žemės mokesčius, palaiko žemės tinkamą agrarinę būklę. Dovanotame sklype nuo 2004-05-10 yra įregistruotas ūkininko ūkis, tačiau nepaisant šios priežasties, atsakovė pardavinėja dovanotą žemės sklypą. Pardavinėjant 13,64 ha žemės sklypo pardavimą atsakovė sąmoningai veikia prieš ieškovo interesus, kadangi antstolio T. U. vykdomojoje byloje Nr. 0136/12/00224 pardavinėjant minėtą žemės sklypą, ieškovas siūlėsi jį nupirkti didesne kaina nei jį perka atsakovės siūlomas pirkėjas, nes šis žemės sklypas jam buvo perleistas jo mamos. Ginčo žemės sklypas yra ieškovo tėviškė, todėl žemės sklypas turi ypatingą reikšmę ieškovo atžvilgiu ir atsakovės veiksmai turi neigiamą reikšmę geros moralės požiūriu. (duomenys neskelbtini) . gyveno ne tik ieškovo mama ir tėvas, bet ir jo seneliai, todėl akivaizdu, kad atsakovei dovanotas žemės sklypas turi esminės reikšmės ieškovo interesams. Dovanojimas buvo su žodine sąlyga, kad apdovanotoji ūkininkaus ginčo žemės sklype, sklype esančioje sodyboje prižiūrės gyvenančius tėvus tačiau nei viena iš šių aplinkybių nebuvo tenkinama - joks ūkis nėra vystomas, o ieškovo tėvais atsakovė nesirūpina, nėra prižiūrimi. Ieškovas remiasi Šiaulių apylinkės teismo 2015-05-20 nutartimi civilinėje byloje Nr.2-1222-772/2015, teigdamas, kad iš tos nutarties matyti, jog atsakovė sistemingai veikia prieš ieškovo interesus, kas pažeidžia ne tik geros moralės nuostatas, bet ir tiesiogiai įtakoja ieškovo turtinę padėtį, nes atsakovė nepagrįstai prašo ieškovą įmokėti tam tikras pinigų sumas į antstolio depozitinę sąskaitą. Būtent ieškovas už atsakovei dovanotą turtą moką bankui „Parex“ palūkanas už solidariai su atsakove paimtą paskolą, kurios užtikrinimui buvo įkeistas dovanotas atsakovei turtas (I t. 44-46 b.l.).

Teismo posėdyje ieškovas palaikė visus ieškinio reikalavimus, iš esmės paaiškino tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos ieškinyje, be to papildomai nurodė naujas aplinkybes, kad atsakovė yra moraliai atsakinga už tai, kad iš esmės nutrūko šalių dukros D. santykiai su ieškovu ir jo tėvais; be to ieškovo įsitikinimu, atsakovė, kaip dovanos gavėja, veikė prieš jį nusikalstamai ir žemės sklypo priverstinio vykdymo procese, iš anksto susitarusi su turto įgijėju V. G., nes ginčo žemė buvo parduota faktiškai ne už 60 000 litų, o už dvigubai didesnę sumą (likusią pinigų dalį neteisėtai pasiėmė atsakovė), po to skubiai ši žemė V. G. buvo parduota V. ir M. T., tai rodo visų šių asmenų nesąžiningumą, ir byloje ieškovas siekia atstatyti teisingumą, kad žemė priklausytų tikrajam jos savininkui. Be to ieškovo nuomone, svarbi ginče ir aplinkybė, kad atsakovė 2007 m. buvo sudariusi sutartį su Lietuvos ir JAV UAB „L.“, kurios prezidentas yra ieškovas, dėl ginčo sklype esančios sodybvietės nuomos 30 metų už 30 000 litų, todėl atsakovė nesilaikė ir šio susitarimo. Toje sodyboje gyveno jo seneliai iki ištrėmimo į Sibirą sovietų okupacijos metais, likę yra pastatų pamatai, rūsys, sodybos ribas žymintys medžiai, todėl ieškovas mano, kad galima restitucija tik jam sugrąžinant asmeniškai brangią dovaną natūra, o ne priteisiant žemės sklypo rinkos vertę iš atsakovės pinigais.

Atsakovė savo teiktame atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti bei nurodė, kad atsakovė jokių neteisėtų ir neabejotinai griežtai smerktinų geros moralės požiūriu veiksmų nėra atlikusi. Priešingai nei teigia ieškovas, ikiteisminis tyrimas nebuvo atliekamas ne todėl, kad nėra įrodymų dėl neteisėtos ieškovo veikos ir ne dėl to, kad nepadaryta nusikalstama veika ar baudžiamasis nusižengimas, o todėl, kad pagal BPK 407 straipsnio nuostatas ikiteisminis tyrimas dėl įžeidimo (BK 155 straipsnio 2 dalis) bendru atveju neatliekamas (išskyrus BPK 409 straipsnyje numatytas išimtis). Tyrėjas, priešingai nei teigia ieškovas, nurodė, kad ieškovo D. Č. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 155 straipsnio 2 dalyje, požymių. BK 155 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tas, kas neviešai įžeidė žmogų, padarė baudžiamąjį nusižengimą. Taigi paties ieškovo elgesys atsakovės atžvilgiu yra neteisėtas bei smerktinas geros moralės požiūriu. Ieškovo pateiktas policijos šaukimas greičiausiai susijęs su atsakovės pateiktu pareiškimu policijai, nes ieškovas darbe vėl atsakovę įžeidinėjo, vadino visokiais necenzūriniais žodžiais, dėl ko atsakovė policijai pateikė pareiškimą dėl ieškovo tokio elgesio. Ieškovas nepagrįstai nurodo, jog jis dirba atsakovei priklausančiame žemės sklype moka už ją žemės mokesčius. Atsakovė pati sumokėjo 56 Eur žemės mokesčio, likusi skola 138,99 Eur. 13,64 ha žemės sklypas yra pardavinėjamas vykdomojoje byloje Nr. 0135/12/00224, kurią vykdo antstolis T. U. ir kurioje skolininku yra ieškovas. Taigi šis turtas yra pardavinėjamas priverstinai, o ne, kaip bando pateikti ieškovas, atsakovės valia bei iniciatyva. Kaip matyti iš ieškovo pateiktos Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1222-772/2015, kad būtų užtikrintas ieškovo prievolės (kredito grąžinimo) įvykdymas AB „Parex“ bankui, atsakovė įkeitė jai asmeninės nuosavybės teisėmis priklausantį pirmiau minėtą žemės sklypą bei laidavimo sutartimi Nr. LS/083 bankui laidavo, kad ieškovas įvykdys kredito sutartį. Ieškovui netinkamai vykdant kredito sutartį išieškojimas kreditoriaus naudai buvo nukreiptas į atsakovei asmeninės nuosavybės teisėmis priklausantį pirmiau minėtą žemės sklypą. Atsakovė minėtoje byloje patirdama nuostolius dėl vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje sustabdymo pirmiau minėtoje civilinėje byloje pasinaudojo teise ginti savo pažeistas teises bei kreipėsi į teismą su prašymu dėl tų nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Teismas tokį atsakovės prašymą įvertino kaip teisėtą bei pagrįstą ir 2015 m. gegužės 20 d. nutartimi jį tenkino - įpareigojo D. Č. per 10 dienų po nutarties įsiteisėjimo į antstolio T. U. depozitinę sąskaitą įmokėti 3737,74 sumą arba pateikti tokiai pačiai sumai banko garantiją. Jokio piktnaudžiavimo, neteisėto veikimo ieškovo atžvilgiu atsakovės tokiuose veiksmuose nėra. 2014 m. lapkričio 10 d. prašymu, adresuotu antstoliui T. U., atsakovė prašė parduoti jai priklausantį 13,64 ha žemės sklypą jos pasiūlytam pirkėjui V. G. už 60000 Lt. Tokį prašymą atsakovė turėjo teisę pateikti pagal civilinio proceso kodekso normas ir vykdomąją bylą vykdantis antstolis taip pat nenustatė, jog toks atsakovės veiksmas būtų nepagrįstas, neatitiktų teisinio reguliavimo. Atsakovei ieškovas nėra siūlęs pirkti šį žemės sklypą už didesnę nei 60000 Lt, kas atitinka 17377,20 Eur, kainą, tuo labiau, kad pats ieškovas neįvykdė kredito sutarties bei neatsiskaitė su banku. Ieškovas ieškinyje nepagrįstai nurodo, kad jis 2001 m. gegužės 29 dovanojimo sutartimi atsakovei dovanojo žemės sklypą su žodine sąlyga, jog atsakovė ūkininkaus žemės sklype, sklype esančioje sodyboje prižiūrės gyvenančius ieškovo tėvus. CK 6.469 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis turi būti notarinės formos. Iš šalių sudarytos bei notarės N. M. patvirtintos 2001 m. gegužės 29 d. sutarties matyti, kad dovanojimas, priešingai nei nurodo ieškovas, buvo be sąlygų. Jokių žodinių sąlygų atsakovė su ieškovu taip pat nesudarė (I t. 66-71 b.l.)

Atsakovė teismo posėdyje nesutiko su ieškiniu ir paaiškino iš esmės tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos jos atsiliepime į ieškinį; nesutiko su ieškovo argumentais, kad ji galėjo įtakoti 22 metų dukrą D. nebendrauti su ieškovu ir jo tėvais, neigė aplinkybės dėl neteisėto veikimo prieš ieškovą, kaip dovanos davėją, nes iš bendrovės „L.“, kurios prezidentu buvo tuometinis jos sutuoktinis (ieškovas), 2007-2008 metų laikotarpiu ji negavo 30 000 litų grynais ir tokių pinigų nebuvo jos ūkio kasoje, aiškino, kad santuokos metu visiems šeimos finansiniams reikalams vadovavo pats ieškovas, sudarinėjo įvarius sandorius, o ji tik pasirašydavo ant dokumentų, su jais gerai nesusipažinusi, arba pati savo ranka surašydavo ieškovo liepiama kokį nors dokumentą, betarpiškai ieškovu pasitikėdama; o jos ūkis faktiškai nevykdė jokios veiklos.

Į procesą įtrauktas trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, V. G. nurodė, kad jis nėra tiesiogiai susijęs su ieškinyje nurodomomis ginčo sklypo dovanojimo, prižiūrėjimo ir naudojimo aplinkybėmis, todėl neturi galimybės dėl šių aplinkybių plačiau ir išsamiau pasisakyti. Teigia, kad jokie ieškinyje nurodomi atsakovės veiksmai nei kiekvienas atskirai, nei visi kartu nelaikytini kažkaip pažeidžiantys moralės normas, apie kurių pasireiškimą socialiniame gyvenime pasisako Ieškovas. Kiekvienas asmuo, teisėtai disponuodamas savo turtu, pats sprendžia kaip jis bus valdomas ar naudojamas, todėl teiginiai, jog ūkininko ūkio nevystymas lemia moralės normų pažeidimą, negali būti laikomi pagrįstais. Kreipimasis į valstybinės valdžios institucijas (policiją ar teismą) pats savaime negali būti laikomas prieštaraujančiu moralei ar sąmoningu veikimu prieš vieną ar kitą asmenį. Atsakovės civilinėje byloje Nr. e2-1222-722/2015 teiktas prašymas dėl galimų jos nuostolių užtikrinimo buvo teismo, įvertinusio faktines prašymo padavimo aplinkybes, tenkintas, todėl neteisus Ieškovas, teikdamas jog Atsakovės prašymai yra visiškai nepagrįsti. Be to, aptartas prašymas nėra tiesiogiai nukreiptas prieš dovanotoją, o reikštas tikslu užsitikrinti galimų kilti nuostolių atlyginimą. Ieškovo teiginiai, kad atsakovė pažeidė žodinį susitarimą dėl ieškovo tėvų priežiūros nėra susiję su byloje keliamais reikalavimais. Be to pareiga rūpintis savo tėvų priežiūra tenka jų vaikams, o ne jų buvusiems sutuoktiniams (šiuo atveju Atsakovei). Su ieškinio reikalavimu siejamos teisinės pasekmės – sklypo susigrąžinimas – negalėtų būti pasiektos, nes ieškovas turi prievolę kredito įstaigai ir prievolė užtikrinta įkeitus atsakovei priklausantį ginčo sklypą. Hipotekai sekant paskui daiktą, ieškovas, ieškinio patenkinimo atveju, liktų tokioje pačioje padėtyje, kaip ir iki ieškinio padavimo. Trečiasis asmuo ginčo žemės sklypą įgijo iš varžytinių, atlygintinai, todėl jis cituoto įstatymo prasme laikytinas sąžiningu įgijėju, iš kurio turtas, taikant restituciją, negali būti išreikalautas. Ieškinio tenkinimo atveju priteisiant ieškovui iš atsakovės ekvivalentą pinigais, ieškovas nepagrįstai praturtėtų, nes iš ginčo turto vertės per hipotekos teisinio reglamentavimo subtilybes būtų padengta didžioji dalis jo prievolės kreditoriams, o atsakovei dargi ir tektų mokėti papildomus pinigus ieškovui, kuris iš esmės nepatirtų jokių neigiamų padarinių dėl negrąžinto kredito. Trečiasis asmuo 2015-11-17 perleido nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą sutuoktiniams V. ir M. T., užsiimantiems ūkininkavimo veikla, kas reiškia, jog nuo šiol žemės sklypu bus tinkamai rūpinamasi, nuolat didinant jo agrarinę vertę. Žemės sklypas buvo perleistas vykdant šalių dar gerokai iki šios civilinės bylos inicijavimo teisme sudarytą preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį (II t. 21-24 b.l.).

Teismo posėdyje trečiasis asmuo nedalyvavo, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, trečiojo asmens atstovas teikė atitinkamą prašymą bylą nagrinėti iš esmės jam nedalyvaujant.

Į procesą įtraukti tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, V. T. ir M. T. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog ieškovo ieškinys nėra pagrįstas. Iš esmės nurodomi tapatūs motyvai trečiojo asmens V. G. atsiliepimui, papildomai nurodant, kad ginčo žemės sklypą 2015-11-17 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu V. G. pardavė tretiesiems asmenims sutuoktiniams V. ir M. T.. Galimybė sudaryti sutartį atsirado po to, kai V. G. įvykdė Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 str. 3 d. įtvirtintą pareigą ir apie sprendimą parduoti žemę pranešė Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui, kuris apie tokią galimybę pranešė tretiesiems asmenims, kaip gretimo žemės ūkio paskirties žemės sklypo savininkams. Tretieji asmenys sutiko įsigyti gretimą sklypą, tačiau nebūdami teisininkais, sandorio įforminimą, kaip ir numato įstatymai, patikėjo notarui, kuris, vykdydamas savo pareigas ir nustatęs, jog nėra kliūčių žemės sklypui įsigyti, patvirtino Trečiųjų asmenų ir V. G. pirkimo-pardavimo sutartį, kaip atitinkantį visus įstatymų keliamus reikalavimus. Tretieji asmenys V. ir M. T. žemės sklypą įsigijo sąžiningai, pagal atlygintinį sandorį, įstatymuose nustatyta specialia visų asmenų interesus užtikrinančia tvarka, todėl sklypas iš jų taip pat negali būti išreikalautas, jei byloje būtų taikoma restitucija panaikinus ginčo dovanojimo sandorį. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškinys teismui pareikštas praleidus bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą, ir yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti (II t. 46-50 b.l.)

Teismo posėdyje tretieji asmenys nedalyvavo, trečiojo asmens atstovas teikė atitinkamą prašymą bylą nagrinėti iš esmės jam nedalyvaujant.

Ieškinys atmestinas.

Lietuvos Respublikos CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisminės gynybos prieinamumo principas garantuoja kiekvienam asmeniui, manančiam esant jo pažeistas teises ar įstatymo saugomą interesą, teisę į teisminę gynybą. LR CPK 13 straipsnyje nustatytas dispozityvumo principas reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę, kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti ir, suformuluodamas ieškinio pagrindą bei dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Nagrinėjamo ginčo atveju teismas neišeina iš pateikto ieškinio ribų ir vertina esmines aplinkybes, kuriomis ieškovas, būdamas dovanos (žemės sklypo) davėju pagal 2001-05-29 notarine tvarka sudarytą dovanojimo sutartį, grindžia ieškinį dėl dovanojimo dalyje panaikinimo, atsakovei (apdovanotojai) atlikus veiksmus, kurie neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Taigi šioje byloje įrodinėjimo dalykas – dovanojimo panaikinimas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste - CK) 6.472 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste - CPK) 178 straipsnis) šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Byloje nustatyta, kad notarine tvarka patvirtintos ir Registrų centre įregistruotos 2001-05-29 dovanojimo sutarties Nr. XXX pagrindu D. Č. padovanojo tuometinei sutuoktinei D. Č. 1979/2968 dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 29,68 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančią (duomenys neskelbtini)

CK 6.472 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat, kai atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu.

Ieškovas teikė pradiniame ieškinyje ir patikslintame procesiniame dokumente argumentus, kad po dovanojimo sutarties sudarymo, praėjus daugiau nei dešimčiai metų, atsakovė 2013-2014 metų laikotarpiu atliko ieškovo atžvilgiu atliko gerai moralei prieštaraujančius veiksmus: pirma, nuolat be pagrindo kreipėsi į policiją, pareikšdama, kad ieškovas galimai padarė tam tikras nusikalstamas veikas, nukreiptas asmeniškai prieš atsakovę; antra, atsakovė nesirūpino jai dovanotu žemės sklypu; ieškovas pats apie 10 metų dirba atsakovei dovanotą žemę, moka mokesčius, palaiko žemės tinkamą agrarinę būklę; be to atsakovė nesikreipė dėl ūkio išregistravimo, nes jos ūkio žemės sklypas yra varžytynių objektas, kad vykdymo procese atsakovė sąmoningai veikia prieš ieškovo interesus, kadangi ieškovas siūlosi jį nupirkti didesne kaina nei jį perka atsakovės siūlomas pirkėjas; be to šis žemės sklypas turi ypatingą ieškovui reikšmę, nes tai ieškovo senelių žemė, taip pat dovanojimas buvo su žodine sąlyga, kad apdovanotoji ūkininkaus ginčo žemės sklype, sklype esančioje sodyboje prižiūrės gyvenančius ieškovo tėvus; be to ieškovas vienas moka palūkanas bankui už solidariai su atsakovę paimtą paskolą. Ieškovo teigimu, tokie atsakovės veiksmai pažeidžia geros moralės nuostatas ir sukuria pagrindą dovanojimo panaikinimui. Išklausius šalių paaiškinimus, įvertinus teiktus rašytinius duomenis bei atsižvelgdamas į prijungtą šalių santuokos nutraukimo bylos Nr.2-8879/2011 medžiagą, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė nė vienos iš ieškinio aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima pripažinti atsakovę atlikus prieš buvusį sutuoktinį veiksmus, neabejotinai griežtai smerkiamus geros moralės požiūriu.

Pirma, atsakovės kreipimasis į policijos pareigūnus 2013-2014 metų laikotarpiu negali būti griežtai smerkiama moralės atžvilgiu, nes kiekvienam piliečiui garantuojama teisė kreiptis atitinkamu pareiškimu į teisėsaugos institucijas dėl savo teisių apsaugos ar jų gynimo. Konstatuotina, kad dar 2010-05-24 teiktame ieškinyje dėl šalių santuokos nutraukimo atsakovė pagrindinėmis šeimos iširimo priežastimis buvo nurodžiusi paties ieškovo netinkamą elgesį: neištikimybę, atsakovės gąsdinimą naktimis, reiškimą nepagrįstų pretenzijų; 2012-11-28 teismo sprendimu šalių santuoka nutraukta, teismui vertinant abiejų sutuoktinių nelojalumą vienas kitam, savitarpio pagalbos, moralinės paramos nebuvimą šeimoje, skirtingą supratimą apie santuoką ir pripažinus abiejų sutuoktinių kaltę (civilinė byla Nr.2-88-79/2011, I t., 2; 59 b.l.; II t., 93-98 b.l.). 2013-05-23 policijos pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal atsakovės rašytą pareiškimą dėl ieškovo elgesio viešoje vietoje ir atsakovės įžeidinėjimo (medžiaga Nr.0113000258319 – 1 t., 155-161 b.l.) bei 2014-06-10 policijos pareigūno teikimas dėl netinkamo ieškovo elgesio atsakovės darbovietėje pagal 2014-05-29 atsakovės protokolą – pareiškimą (medžiaga Nr.0114000278207– 1 t., 162-170 b.l.) nepagrindžia ieškovo subjektyvių teiginių, kad po santuokos nutraukimo atsakovės veiksmai dėl kreipimosi į policiją vertinami kaip veikimas prieš dovanos davėją ir griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad tokiais pareiškimais policijai atsakovė iš esmės siekė, kad ieškovas daugiau jos asmeniškai nepersekiotų, neįžeidinėtų, ir tai vertintina ne kaip apdovanotosios sąmoningas veikimas prieš dovanos davėją, bet kaip visiškai leistina moters reakcija į buvusio vyro, kaip stipresnės lyties atstovo, nederamą elgesį jos atžvilgiu viešose vietose. Be to teismas atkreipia dėmesį, kad abiejuose protokoluose – pareiškimuose atsakovė, kaip pareiškėja, buvo policijos įspėta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, ir policijos pareigūnai nė vienu iš tirtų atsakovės pareiškimų apie ieškovo elgesį atveju nenustatė tokių aplinkybių ir atsakovei nepritaikė atitinkamos atsakomybės.

Antra, atmestini ieškovo argumentai apie atsakovės nesirūpinimą dovana, nevykdomą ūkininkavimą tame žemės sklype, taip pat nesilaikymą vykdyti dovanojimo sandoryje žodinį susitarimą prižiūrėti žemės sklype esančią sodybą ir ieškovo tėvus. Tokius deklaratyvius teiginius ieškovas nurodė ieškinyje ir teikė vien žodinius paaiškinimus teismo posėdyje, jiems pagrįsti nepateikdamas jokių rašytinių duomenų. CK 6.467 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo dovanodamas turtą, gali nustatyti sąlygą, jog šis turtas turi būti naudojamas tam tikram tikslui, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Atsakovė neigė prisiėmusi kokias nors išskirtines pareigas dovanojimo sandorio sudarymo metu, nurodydama, kad notarine tvarka patvirtintoje sutartyje nėra jokių numatytų specialių sąlygų, išlygų. Iš pateiktos byloje 2001-05-29 sutarties turinio matyti, kad tarp ieškovo ir atsakovės sudarytame dovanojime įtvirtinta, kad pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis: žemės ūkio paskirties žemė; be to nenumatyta kokių nors dovanojamo turto naudojimo sąlygų, išskyrus dovanos gavėjos įsipareigojimus perimti buvusius žemės ūkio veiklos apribojimus, nustatytus vandens telkinių apsaugos zonoje, melioracinės sistemos, privačių miškų tvarkymo, pelkių ir kitose apsaugos zonose ( I t., b. l. 47-48). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovei disponuojant gauta dovana, žemės sklypas iš esmės buvo performuotas, padalytas į kelis atskirus žemės sklypus, 2001-2012 metų laikotarpiu dalis dovanotos žemės atsakovės perleista kitiems asmenims, tame tarpe padovanota ir šalių pilnametei dukrai D. Č. ( I t. 28-33 b.l.). Tuo pačiu teismas konstatuoja, kad ieškovas teiktu ieškiniu neprašė naikinti viso dovanojimo, pareiškė reikalavimą dalyje tik dėl 13,64 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); šiam nekilnojamam daiktui 2006-12-13 nustačius hipoteką; 2009-06-12 Šiaulių apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjo taikius areštą bei apribojus disponavimo teisę ( I t., 28-36 b.l.). Atitinkamai ieškovas neįrodė, kad tokiu dovanojimo panaikinimo atveju išskirtinai turi būti atsižvelgiama tik į dovanos davėjo asmeninių interesų užtikrinimą, siekį atgauti ginčo sklypą ir jame buvusią senelių sodybą, bei vertinant tik atsakovės, kaip solidarios skolininkės su ieškovu, veiksmus priverstinio vykdymo procese. Konstatuotina, kad atsakovė, kaip dovanos gavėja, negali būti vertinama vien abstrakčiai atsakinga dovanos davėjui ir griežtai smerkiama geros moralės požiūriu už nesusiklosčiusius pilnametės šalių dukros D. santykius su ieškovu, už nevykdomą buvusio sutuoktinio tėvų priežiūrą, nes po šalių santuokos nutraukimo baigėsi visos įstatymų reglamentuotos sutuoktinių tarpusavio teisės ir moralinės pareigos. Tuo pačiu teismas konstatuoja, kad jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, abu sutuoktiniai turi teisę reikalauti grąžinti vienas kitam dovanotus nekilnojamuosius daiktus, jeigu nuo dovanojimo sutarties sudarymo nėra praėję daugiau kaip 10 metų ir nekilnojamasis daiktas nėra perleistas tretiesiems asmenims (CK 3.70 str. 4 d.). Atsakovė šioje byloje neprašė taikyti šios ieškinio senaties termino, todėl teismas savo iniciatyva ieškinio senaties negali taikyti ir tuo klausimu neturi pagrindo daugiau argumentuoti. Tačiau įstatymas numato, kad jeigu asmuo piktnaudžiauja šeimos teise, teismas gali atsisakyti ją ginti ( CK 3.5 str. 3 d.). Todėl teismas vertina, kad ieškovas šiame ginče nepagrįstai remiasi esminiais šeimos teisiniais santykiais, prašydamas naikinti daugiau kaip prieš 14 metų sudarytą dovanojimą sutuoktine, nes pačiam ieškovui seniai žinoma faktinė aplinkybė, jog dar santuokos metu buvo pradėta ir po santuokos nutraukimo su atsakove vykdoma ginčo sklypo priverstinio pardavimo iš varžytynių procedūra, nevykdant abiem šalims savo solidarių prievolių pagal kreditavimo sutartį; tą patvirtina tiek ieškovo, tiek atsakovės paaiškinimai, tiek ir šalių santuokos nutraukimo byloje esantis rašytinis įrodymas - prijungtas 2011-06-04 Šiaulių apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas dėl priverstinio pardavimo iš varžytynių įkeistą D. Č. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą - 13,6400 ha žemės sklypo ir priverstinio 133758,08 Lt skolos išieškojimo kreditoriui AB Parex bankui, todėl teismas vertina kritiškai ieškovo subjektyvius teiginius ir niekuo nepagrįstus argumentus, kad šiame žemės sklype būtent atsakovė nesilaikė pareigos tinkamai prižiūrėti žemės sklypą, jame vykdyti ūkininko veiklą ir taip sąmoningai veikė prieš ieškovą, kaip dovanos davėją. Atitinkamai ieškovas byloje nepateikė jokių įrodymų, kad po šalių santuokos nutraukimo jis turėjo įgalinimus ūkininkauti tame atsakovei dovanotame žemės sklype, kad jo vadovaudama bendrovė „ L.“ nuomojo ir tinkamai prižiūrėjo ginčo sklype esančios jo senelių sodybos liekanas, medžiais apaugusią teritoriją. Tokių faktinių aplinkybių ieškovas nenurodė savo ieškinyje, tik bylos pasirengimo ir nagrinėjimo stadijoje ieškovas teikė naujus žodinius argumentus bei rašytinius įrodymus - ūkininkės D. Č. pasirašytą 2008-06-20 kasos pajamų kvitą 30 000 litų sumai dėl jame neįvardintos sodybvietės nuomos 30 metų Lietuvos ir JAV UAB „L.“, pasirašant kvite bendrovės prezidentui D. Č.; bei atitinkamai 2007 m. užpildytą ūkininko veiklos apskaitos dokumentą (pinigų, pirkimo ir pardavimo žurnalą.) Teismas atkreipia dėmesį, kad santuokos nutraukimo byloje šalys iš viso nesidalino ūkininko ūkio bei iš šios ūkinės veiklos kilusių prievolių vienas kitam ar kokiam nors kreditoriui ( 2011-11-28 teismo sprendimas civilinėje byloje Nr.2-88-79/2011). Atitinkamai teismas vertina, kad ieškovo nurodyti nuomos sutartiniai santykiai, kuriuos buvus iš esmės neigia atsakovė, gali būti siejami tik su juridinio asmens, bet ne su paties ieškovo, kaip fizinio asmens ir dovanos davėjo, teisėmis ir pareigomis, todėl iš esmės neturi sąsajumo su nagrinėjamu ginču ir nevertinami geros moralės požiūriu ginčijame dovanojime. Be to ieškovas neteikė byloje pačios nuomos sutarties, teismo posėdyje savo paaiškinimais tik nurodęs, kad ši sutartis nebuvo registruota nekilnojamojo turto registre, tačiau dėl tokios sutarties buvimo jis jau buvo pareiškęs pretenzijas dabartiniams žemės sklypo savininkams – V. ir M. T.. Teismas konstatuoja, kad sandorio ar juridinio fakto neįregistravimas (nepaviešinimas) viešame registre pats savaime neapsprendžia daikto valdytojo ar sandorio šalies teisių bei pareigų apimties, tačiau prieš trečiuosius asmenis tokie faktai negali būti panaudojami ir ieškovas neturi teisės tokiu neįregistruotu sandoriu procese įrodinėti savo, kaip dovanotojo, teisių prieš atsakovę ir trečiuosius asmenis ( ginčo sklypo dabartinius savininkus V. ir M. T., remdamasis kitais įrodymais (CK 1.75 str. 2 d.).

Trečia, ieškovas ieškinyje taip pat kaip atsakovės nesąžiningumą vertino aplinkybes, kai vykdomojoje byloje Nr.0136/12/00224, vykdomoje antstolio T. U. kontoroje, už ginčo sklypą atsakovė 2014-11-10 prašymu pasiūlė pirkėją jai priklausančiam žemės sklypui, o pasiūlytasis pirkėjas V. G. sumokėjo 60 000 litų; turto pardavimo procedūra šios bylos nagrinėjimo eigoje buvo baigta, ginčo sklypą pardavus atsakovės pasiūlytam pirkėjui - trečiajam asmeniui V. G., o šiam vėliau pardavus žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , tretiesiems asmenims M. T. ir V. T.. Teismas atmeta subjektyvius ir niekuo nepagrįstus ieškovo teiginius apie jo paties patirtus turtinius nuostolius, galimai padarytą atsakovės ir trečiųjų asmenų nusikalstamą veiką priverstiniame turto pardavime. Teismas iš esmės remiasi atsakovės ir trečiųjų asmenų teiktais argumentais byloje, kad ginčo žemės sklypas įgytas atlygintinai, įstatymo nustatyta tvarka, antstoliui vykdant varžytinių procedūras, todėl tokio turto įgijėjas įstatymo prasme laikytinas sąžiningu įgijėju, iš kurio turtas, net jei būtų naikinamas dovanojimas ir taikoma restitucija, negali būti išreikalautas (CK 6.153 str. 1 d.). Teismas atkreipia dėmesį, kad esant priverstiniams vykdymo veiksmams ir atsakovei, kaip skolininkei, turint procesinę teisę pasiūlyti savo pirkėją iki varžytinių paskelbimo, tokių atsakovės veiksmų iš esmės negalima sieti su nagrinėjamu dovanojimo ginču, be to atsižvelgiama į normaliai rūpestingo, atidaus ir protingo žmogaus (bonus pater familias) suvokimo ir elgesio standartus, veikiant analogiškoje situacijoje, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovės veiksmai, kuriems nepritaria ieškovas, būdamas solidarus su atsakove skolininkas vykdymo procese, yra griežtai smerktini geros moralės atžvilgiu ir rodo ypatingą nedėkingumą ieškovui.

Visų nurodytų argumentų pagrindu teismas daro galutinę išvadą, kad ieškinys atmestinas tuo pagrindu, kad nėra įrodytas (LR CPK 178 str.), teismo nustatytos byloje faktinės aplinkybės nėra pagrindas dovanojimą panaikinti, t. y. faktines bylos aplinkybes nėra pagrindo teisiškai kvalifikuoti kaip pagrindą taikyti LR CK 6.472 straipsnio 1 d. nuostatas dėl sandorio panaikinimo ir 3 dalyje numatytas teisines dovanojimo panaikinimo pasekmes.

Išnagrinėjęs bylą, teismas sprendžia bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo atsakovei bei valstybei (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis 96 straipsnis, 98 straipsnis ). Atsakovės atstovas advokatas Drąsutis Narmontas nurodė, kad byloje atsakovė patyrė 242,00 Eur išlaidų, kurias sudaro procesinių dokumentų rengimas ir advokato atstovavimas teisme. Atsakovės patirtos išlaidos dėl advokato atstovavimo procese yra pagrįstos dokumentais (II t., 117-118 b.l.), jos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų rekomendacijų dydžius, todėl įvertinus ginčo sudėtingumą, įrodymų apimtį, teismas jų neturi pagrindo mažinti ir iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 242,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų ir veikiantys atsakovės pusėje, nepateikė rašytinių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl teismas neturi pagrindo jų priteisti iš ieškovo.

Susidariusios 10,40 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei iš ieškovo priteistinos, nes jos didesnės nei minimali valstybei priteistina iš šalies bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 2 dalis, LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 279 straipsniu, 307 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei D. Č. (po pavardės pakeitimo – M.) asmens kodas (duomenys neskelbtini) patirtas 242,00 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės biudžetui 10,40 Eur (dešimt eurų 40 centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000, arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.