Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, iki suėmimo Lietuvos Respublikoje gyveno adresu (duomenys neskelbtini); deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje teistas:

1. Panevėžio m. apylinkės teismo 2007 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 1 dalį - 1 metams 8 mėnesiams laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

2. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį - 7 metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartimi iš Kybartų pataisos namų perkeltas į atvirąją koloniją, bausmės neatlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 241 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. D. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje, Pravieniškių 2 k., Kaišiadorių r., atvirosios kolonijos sąlygomis, pagal Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus 2018 m. balandžio 25 d. įsakymą Nr. 2-616 „Dėl nuteistųjų, laisvės atėmimo bausmę atliekančių atvirosios kolonijos sąlygomis, išvykos į namus“ suteiktą teisę išvyko nuo 2018 m. balandžio 27 d. 18 val. 30 min. iki 2018 m. balandžio 29 d. 18 val. 30 min. į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ik nustatyto laiko, t. y. 2018 m. balandžio 29 d. 18 val. 30 min., be svarbios priežasties negrįžo į Pravieniškių- pataisos namus - atvirąją koloniją.

Kaltinamasis G. D. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad pasišalino iš įkalinimo įstaigos ir negrįžo laiku į ją. Mano, kad dėl to jo veika turėtų būti kvalifikuojama kaip vengimas atlikti bausmę. Nusikaltimas buvo padarytas atsižvelgiant į grėsmę sveikatai ir gyvybei. Tai nebuvo spontaniškai sugalvota, kad negrįžti. Nevengė atlikti bausmės, nes nedaug jau ir buvo likę, būtų atlikęs iki galo, bet kadangi 2018 m. vasario 20 d. buvo įvykdytas pasikėsinimas, kai į jį šovė, tai dėl to taip ir pasielgė. Jam buvo suteikta teisė išvykti už pataisos namų ribų. Savaitgaliais yra išvykos į namus. 2018 m. balandžio 27 d. 18.30 val. išvyko ir 2018 m. balandžio 29 d. 18.30 val. negrįžo, nes jau buvo išvykęs į Graikija. Išvyko dėl savo paties saugumo. Bet nepasislėpė nuo teisėsaugos. Gyveno beveik metus laiko, išsiėmė visus reikiamus dokumentus, dirbo legaliai. Banko sąskaitos buvo jo vardo, niekas nebuvo slepiama. Žinojo, kad vis tiek bausmę reikės pabaigti atlikti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė yra visiškai įrodyta teisiamojo posėdžio metu įrodymų tyrimo būdu ištirtais įrodymais:

Liudytojas Rolandas Levickas paaiškino, kad atvirojoje kolonijoje atliko direktoriaus budinčiojo padėjėjo pareigas. Nuteistieji buvo išleidžiami trumpalaikei savaitgalio išvykai į namus, už gerą elgesį. Dirbo penktadienį, kai G. D. buvo supažindintas su išvykimo tvarka pasirašytinai ir išleistas į namus. G. D. iš pataisos įstaigos išvyko teisėtu pagrindu, nes pagal įstatymą turi tokią teisę išvykti į namus 2 paroms, jei neturi nuobaudų. Parvykimo laikas nuteistajam buvo žinomas, nes jis pasirašė ant direktoriaus įsakymo kur buvo nurodytas sugrįžimo laikas, be to prieš tai nuteistajam būna išaiškinta tvarka. G. D. prieš išvažiuojant nesiskundė, kad jam kažkas gresia. G. D. gyveno bute su šeima, šalia atvirosios kolonijos, bet elgėsi gerai ir ilgai važiavo namo. Jis ne pirmą kartą išvažiavo. Anksčiau visą laiką grįždavo.

Liudytojas Virginijus Kasperas paaiškino, kad dirbo direktoriaus budinčiuoju padėjėju. 2018 m. balandžio 29 d. nuo 8.00 val. pradedant tarnybą, jis buvo informuotas, kad 2018 m. balandžio 27 d. nuo 18.30 val. į trumpalaikę išvyką į namus buvo išleistas nuteistasis G. D., kuris turėjo sugrįžti 2018 m. balandžio 29 d. 18.30 val. Iki minėto laiko nuteistasis G. D. į atvirąją koloniją nesugrįžo ir telefonu su juo nesusisiekė. Apie tai, kad nuteistasis G. D. nustatytu laiku į atvirąją koloniją nesugrįžo, jis informavo įstaigos vadovybę, Kalėjimų departamento budintįjį pareigūną. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas nuteistasis buvo išleistas į Panevėžio rajoną, jis nedelsiant telefonu susisiekė su Panevėžio policijos pareigūnais ir paprašė patikrinti G. D. išvykimo vietą. Po kiek laiko gavo pranešimą iš Panevėžio pareigūnų, kad nuteistais į namus adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo grįžęs. Taip pat buvo informuota Kaišiadorių policijos pareigūnai, kurie buvo nuvykę į G. D. žmonos nuomojamą butą (duomenys neskelbtini), tačiau ten jo taipogi nerado. Iki jo budėjimo pabaigos, nuteistasis G. D. į atvirąją koloniją nesugrįžo.

Iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2018 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr. 2-616 „Dėl nuteistųjų laisvės atėmimo bausmę, atliekančių atvirosios kolonijos sąlygomis, išvykos į namus“ matyti, kad nuteistajam G. D. suteikta teisė išvykti nuo 2018 m. balandžio 27 d. 18 val. 30 min. iki 2018 m. balandžio 29 d. 18 val. 30 min. į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 92-94).

Iš 2017 m. gegužės 19 d. G. D. pasižadėjimo „Sugrįžti nustatytu laiku į pataisos įstaigą“ matyti, kad jis pasirašytinai supažindintas su atsakomybe dėl laiku negrįžimo į pataisos įstaigą (t. 1, b. l. 96).

Iš 2018 m. balandžio 30 d. nutarimo „Paskelbti įtariamojo paiešką“ matyti, kad 2018 m. balandžio 30 d. buvo paskelbta nuteistojo įtariamojo G. D. paieška (t. 1, b. l. 126-127).

Iš 2018 m. gegužės 29 d. Kaišiadorių r. apylinkės teismo nutarties matyti, kad G. D. paskirta kardomoji priemonė suėmimas (be termino) (t. 1, b. l. 135-137).

Iš 2019 m. vasario 21 d. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pažymos Nr.PN/4040/65/LT/18 matyti, kad Graikijos SIRENE nacionalinis skyrius informavo, kad Lietuvos Respublikos pilietis G. D., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvena minėtoje šalyje adresu (duomenys neskelbtini) kartu su sugyventine M. S., gimusia (duomenys neskelbtini) Pažymi, kad G. D. kurį laiką dirbo parduotuvėje, o pastaruoju metu yra bedarbis. 2018 m. gegužės 11 d. jam buvo išduota Europos Sąjungos piliečio kortelė Nr. 2695127 (t. 1, b. l. 141).

Iš asmens faktinio sulaikymo akto matyti, kad 2020 m. kovo 4 d. 23 val. 55 min. paieškomas asmuo G. D. pristatytas į Kauno apskr. VPK areštinę (t. 1, b. l. 190).

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjo 2020 m. kovo 6 d. nutartimi palikta galioti Kaišiadorių r. apylinkės teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis skirti G. D. kardomąją priemonę suėmimą ir nustatytas dviejų mėnesių suėmimo terminas nuo 2020 m. kovo 6 d. iki 2020 m. gegužės 6 d. (t. 2 b. l. 39-40). Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartimi kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas 2 mėnesiams (t. 2, b. l. 131-133).

Iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2020 m. kovo 16 d. rašto Nr. PN/4040/65/LT/18 matyti, kad Graikijos SIRENE nacionalinis skyrius informavo, kad pagal Lietuvoje išduotą Europos arešto orderį G. D. sulaikyme išbuvo 321 dieną, t. y. nuo 2019 m. balandžio 18 d. iki 2020 m. kovo 4 d. (t. 2, b. l. 43).

Kaip nustatyta, atiduodant bylą į teismą kaltinamojo nusikalstama veika buvo kvalifikuota pagal BK 241 straipsnio 1 dalį. Iš kaltinimo formuluotės matyti, kad nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal BK 241 straipsnio 1 dalį G. D. buvo grindžiama tuo požymiu, kad jis iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, kur atliko laisvės atėmimo bausmę atvirosios kolonijos sąlygomis, pabėgo, nes vadovaujantis pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu buvo laikinai išleistas išvykti 2 paroms į namus ir negrįžo nustatytu laiku. Dėl to veika buvo kvalifikuojama kaip kalinio pabėgimas pagal BK 241 straipsnio 1 dalį.

Pažymėtina, kad pagal BK 241 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas būdamas sulaikytas, suimtas ar atlikdamas arešto, laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pabėgo iš jo laikymo vietos. Tuo tarpu BK 242 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už vengimą atlikti arešto, laisvės atėmimo bausmę ar sugrįžti į kardomojo kalinimo vietą. Šio straipsnio dispozicijoje išdėstytos dvi nusikalstamos veikos sudėtys: 1) tas, kas nuteistas arešto ar laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas vengė atlikti paskirtą bausmę arba 2) būdamas laikinai išleistas iš areštinės arba kardomojo kalinimo vietos be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo.

Nagrinėjamu atveju byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2018 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr.2-616 „Dėl nuteistųjų laisvės atėmimo bausmę, atliekančių atvirosios kolonijos sąlygomis, išvykos į namus“ G. D. buvo suteikta teisė išvykti į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. balandžio 27 d. 18 val. 30 min. iki 2018 m. balandžio 29 d. 18 val. 30 min., tačiau iki nustatyto laiko, t. y. 2018 m. balandžio 29 d. 18 val. 30 min., G. D. į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją negrįžo, o išvyko į Graikiją ir vėliau vykdant jo paiešką buvo sulaikytas nurodytoje užsienio valstybėje.

Pats kaltinamasis teikdamas paaiškinimus paties negrįžimo laiku į įkalinimo įstaigą fakto neginčijo, tik tvirtino, kad nesutinka su veikos kvalifikacija pagal BK 241 straipsnio 1 dalį, nes jo veiksmuose nėra pabėgimo požymių. Be to, tvirtino, kad jis tik negrįžo į pataisos įstaigą, iš kurios išvyko teisėtu pagrindu, dėl svarbių priežasčių.

Kadangi G. D. teisė išvykti laikinai iš pataisos įstaigos buvo suteikta Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2018 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 2-616 „Dėl nuteistųjų laisvės atėmimo bausmę, atliekančių atvirosios kolonijos sąlygomis, išvykos į namus“, konstatuotina, kad jis į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. balandžio 27 d. 18 val. 30 min. buvo išleistas ir išvyko teisėtu pagrindu, kas neatitinka BK 241 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pabėgimo požymio.

Sprendžiant klausimą dėl kaltinamojo kaltės pagal BK 242 straipsnį pažymėtina, kad šiame straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo sudėtis yra formali, pasekmių nereikalauja, todėl pakanka to, kad nuteistas asmuo nustatytu laiku negrįžtų į laisvės atėmimo vietą atlikti laisvės atėmimo bausmės. Nusikaltimas trunkamasis ir įtakos kiek valandų jis negrįžo į įkalinimo įstaigą, įtakos veikos kvalifikacijai neturi. Atsakomybę pagal komentuojamo straipsnio nuostatas šalinanti aplinkybė yra negrįžimas nustatytu laiku tik esant svarbiai priežasčiai. Sąrašo aplinkybių, kas gali būti laikoma svarbiomis priežastimis, įstatymas nenumato, tai yra vertinamasis požymis ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi diskrecijos teisę spręsti, ar aplinkybė yra pripažintina svarbia, ar ne. Svarbiomis priežastimis, trukdžiusiomis nustatytu laiku grįžti į įkalinimo vietą teismų praktikoje paprastai laikomos objektyvios priežastys, kurios sukliudė laiku grįžti ir kurios nepriklausė nuo nuteistojo valios, pavyzdžiui – sunki liga, transporto avarija, įvairios stichinės nelaimės ir panašiai. Be to negrįžimo laiku priežastys turi būti arba visuotinai žinomos, arba pagrįstos dokumentais, kurių svarbą kiekvienu atveju vertina teismas arba ikiteisminio tyrimo institucijos.

Įvertinus kaltinamojo nurodytas aplinkybes apie tai, kad jis dėl grėsmės sveikatai ir gyvybei negalėjo sugrįžti į įkalinimo įstaigą ir išanalizavus bylos medžiagą teismas daro išvadą, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog analizuojamu atveju į pataisos įstaigą G. D. negrįžo dėl svarbios priežasties, tai yra dėl grėsmės jo gyvybei ir sveikatai. Remiantis jo pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų visuma, išleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis išvyko ne savo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (kur jis buvo išleistas), bet į užsienį - Graikiją, kur gyveno adresu (duomenys neskelbtini) kartu su sugyventine.

Vertinant kaltinamojo parodymus, sprendžiant jų patikimumo ir objektyvumo klausimą visų pirma pažymėtina, kad iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pataisos namų direktoriaus įsakymu G. D. buvo išleistas į savo deklaruotą gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini). Su minėtame įsakyme aptartomis trumpalaikės išvykos sąlygomis, taisyklėmis ir judėjimo maršrutu jis buvo supažindintas pasirašytinai. Tačiau G. D. ne tik kad negrįžo į pataisos namus nustatytu laiku, bet ir vietoje buvimo savo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, jis išvyko iš Lietuvos Respublikos ir apsigyveno Graikijoje, kas neatitinka aukščiau nurodytame pataisos namų direktoriaus įsakyme numatytų sąlygų.

Be to, nors kaltinamasis tvirtina, kad negalėjo sugrįžti į pataisos namus dėl galimos grėsmės jo sveikatai ar gyvybei, apie tai jis nepranešė nei pataisos namų atsakingiems pareigūnams, nesikreipė ir į policiją ar kitą ikiteisminio tyrimo įstaigą ar prokuratūrą. Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad objektyviai egzistavusių kliūčių pranešti pataisos namų administracijai, policijai apie galimas grėsmes ir dėl to galimai susiklosčiusią situaciją G. D. po to, kai jis buvo išleistas iš pataisos namų, nebuvo. Nors teikdamas paaiškinimus kaltinamasis tvirtino, kad apie šias grėsmes jis nepranešęs, nes apie jas jau iš anksčiau pataisos namų pareigūnams buvo žinoma, to nepatvirtino nei liudytojai – pataisos namų pareigūnai – Virginijus Kasperas ir Rolandas Levickas. Kaltinamojo įvardintų grėsmių ir su tuo susijusių aplinkybių, kurios galėtų būti teismo įvertintos kaip svarbios priežastys nustatytu laiku negrįžti į pataisos įstaigą iš trumpalaikės išvykos, nepatvirtina ir kiti byloje esantys dokumentai. Byloje esantis prokuroro 2016 m. liepos 29 d. nutarimas sustabdyti ikiteisminį tyrimą (t. 2, b. l. 102) patvirtina, kad G. D. atžvilgiu smurtą nenustatyti asmenys vartojo 2016 m. gegužės 2 d. Be to, šis įvykis buvo užfiksuotas Kybartų pataisos namuose, todėl įvertinus laiko bei vietos aplinkybes, įvykis neturi ryšio su šioje byloje nagrinėjamu įvykiu. Kiti byloje esantys dokumentai (t. 2, b. l. 111-114) patvirtina apie galimą smurtą kaltinamojo atžvilgiu dar ankstesniais laikotarpiais ir neįrodo svarbių priežasčių negrįžti laiku į pataisos įstaigą nagrinėjamu atveju.

Iš aptarto seka, kad G. D. iš anksto savavališkai nusprendė nesilaikyti jam trumpalaikės išvykos metu nustatyto kelionės maršruto ir kitų sąlygų, su kuo buvo pasirašytinai supažindintas ir pasirašytinai pasižadėjo šių sąlygų laikytis – paleistas iš pataisos namų jis išvyko į Graikiją, kur nuolat gyveno iki kol buvo sulaikytas vykdant jo atžvilgiu išduotą Europos arešto orderį. Esant šių duomenų visumai, abejoti kaltinamojo G. D. veiksmų kvalifikavimu pagal BK 242 straipsnį nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Abejonių tuo, jog G. D. suvokė pažeidęs jam skirto trumpalaikio išvykimo tvarką, negrįždamas laiku atlikti bausmę suvokė, jog taip jis pažeidžia nustatytą tvarką, pats griauna pasitikėjimą juo, tačiau sąmoningai siekė ilgiau negu nurodyta leidime, negrįžti į bausmės atlikimo vietą, teismui nekyla. Todėl konstatuotina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Tokiu būdu yra pagrindas kaltinamojo veiką perkvalifikuoti iš BK 241 straipsnio 1 dalies į BK 242 straipsnį, ko bylos nagrinėjimo teisme metu prašė ir valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras, bei nuteisti paskiriant sankcijoje numatytą bausmę.

Teismo vertinimu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 70 straipsnio prasme šiuo atveju išduoto Lietuvos Respublikai kaltinamojo G. D. baudžiamosios atsakomybės ribos nebus peržengtos, nes nagrinėjant bylą teisme nepasitvirtinus daliai aplinkybių buvo pakeistas tik tos pačios nusikalstamos veikos, už kurias G. D. buvo išduotas Lietuvos Respublikai pagal Europos arešto orderį, kvalifikavimas. Todėl tai nelaikytina kita veika, kuri nebuvo nurodyta Europos arešto orderyje.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino, teikdamas paaiškinimus iš esmės patvirtino visas reikšmingas aplinkybes kaltinimui pagal BK 242 straipsnį pagrįsti, kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu buvo kaltinamas, nuoširdžiai gailėjosi. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas. Kadangi kaltinamojo paaiškinimuose nurodyta aplinkybė – grėsmė jo sveikatai ar gyvybei, kurio jis vertino kaip svarbią priežastį negrįžti laiku į pataisos įstaigą, neįrodyta, teismas neturi pagrindo jos vertinti kaip kaltinamojo atsakomybę galimai lengvinančios aplinkybės.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Jis anksčiau yra teistas tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje. Lietuvos Respublikoje teistas du kartus, naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. G. D. Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje nedirbo. Jis mokėsi (duomenys neskelbtini) virėjo specialybės, bausmės atlikimo metu 6 kartus pažeidė nustatytą tvarką. G. D. už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje buvo 8 kartus paskatintas. Nuo 2016 m. lapkričio 22 d. jam buvo leista gyventi šalia atvirosios kolonijos su žmona ir dukra. Todėl teismas sprendžia, jog kaltinamajam už nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 242 straipsnyje, padarymą yra pagrindas skirti sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, kurio dydis nustatytinas ne didesnis nei sankcijoje numatytas tokios rūšies bausmės dydžio vidurkis.

Kadangi nagrinėjamu atveju G. D. nusikalstamą veiką padarė būdamas neatlikęs Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo 7 metams bausmės, todėl bendrinant bausmes pagal abu nuosprendžius turėtų būti taikytinos BK 64 straipsnyje numatytos bausmių bendrinimo taisyklės. BK 64 str. numatyto bendrinimo principo esmė yra ta, kad prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa arba dalis tai dienai neatliktos bausmės pagal ankstesnį nuosprendį dalis. O jeigu ta neatliktoji bausmės dalis didesnė nei bausmė, paskirta nauju nuosprendžiu, tai prie jos pridedama visa arba dalis nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės.

Nustatyta, kad G. D. neatliktos bausmės pagal Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. nuosprendį dalys yra 2 metai 6 mėnesiai 7 dienos (t. 2, b. l. 89).

Į paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką privalės būti įskaitytas G. D. suėmime ir sulaikyme išbūtas laikas po to, kai vykdant Europos arešto orderį jis buvo sulaikytas bei laikomas suimtas Graikijoje, o vėliau pargabentas ir yra suimtas iki dabar Lietuvos Respublikoje. Nustatyta, kad Graikijoje G. D. iki jo pargabenimo į Lietuvos Respubliką buvo sulaikytas ir suimtas viso 321 dieną (nuo 2019 m. balandžio 18 d. iki 2020 m. kovo 4 d.), o nuo 2020 m. kovo 4 d. yra suimtas Lietuvos Respublikoje (t. 1, b. l. 190, t. 2, b. l. 43).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

G. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnyje, ir skirti jam terminuotą laisvės atėmimą 7 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu G. D. paskirta ir šiai dienai neatlikta bausme, tai yra prie šiai dienai neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pagal Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. nuosprendį (2 metų 6 mėnesių 7 dienų laisvės atėmimo) pridėti visą šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę terminuotą laisvės atėmimą 3 metams 1 mėnesiui 7 dienoms, bausmę atliekant pataisos namuose.

Paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityti G. D. sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką – 321 dieną, kai jis buvo sulaikytas ir suimtas Graikijoje, ir Lietuvos Respublikoje suėmime nuo 2020 m. kovo 4 d. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išbūtą laiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnis).

G. D. paskirtos kardomosios priemonės suėmimo terminą pratęsti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.