- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-23
- Bylos Nr.
- I3-1684-872/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06282-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Fausta Vitkienė, Agnė Stankevičienė
- Pareiškėjas
- M. G.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės, Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. G. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. G. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2023 m. balandžio 5 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl išieškojimo iš Marjan Gasporovič, vykdant užsienio valstybės prašymą“ (toliau – ir Raštas).
Skunde nurodo, jog VMI buvo gautas Norvegijos mokesčių surinkimo tarnybos 2023 m. kovo 21 d. prašymas išieškoti iš pareiškėjo 12 383,50 Eur sumą už nesumokėtus mokesčius. Pareiškėjas apie gautą prašymą buvo informuotas VMI 2023 m. balandžio 5 d. skundžiamu Raštu, kuriame nurodyta, jog skolą pareiškėjui reikia sumokėti į VMI nurodytą banko sąskaitą ir tai, jog Norvegijos kompetentingos institucijos prašoma išieškoti skola gali būti užginčyta vadovaujantis Norvegijos įstatymais, pateikiant skundą Norvegijos kompetentingai institucijai.
Teigia, jog iš skundžiamo VMI Rašto turinio matyti, kad Raštu yra nuspręsta išieškoti iš pareiškėjo 12383,5 Eur ((duomenys neskelbtini) NOK) sumą, tačiau nenurodytas faktinis bei teisinis pagrindas, remiantis kuriuo pareiškėjui buvo nustatytas mokestinis reikalavimas sumokėti sprendime įvardinamus „pajamų ir kapitalo mokesčius“. Pareiškėjo teigimu, skundžiamas Raštas neatitinka Viešojo administravimo 10 straipsnio 5 dalies ir 5 punkto reikalavimų.
Paaiškina, kad laikotarpyje nuo 2021 m. sausio l d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Norvegijos Karalystėje pareiškėjas nebuvo bei jokių pajamų iš darbinės veiklos Norvegijos Karalystės teritorijoje negavo, be to, minėtoje valstybėje pareiškėjas neturi savo vardu registruoto jokio nekilnojamojo turto, kadangi socialiniais ryšiais yra susietas tik su Lietuvos Respublika.
Atsiliepimas
Atsakovas VMI pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, jog VMI 2023 m. kovo 29 d. gavo Norvegijos mokesčių surinkimo tarnybos 2023 m. kovo 21 prašymą išieškoti iš pareiškėjo M. G. 12383,50 Eur ((duomenys neskelbtini) NOK) nesumokėtų mokesčių už 2021 m. bei su prašymu susijusius dokumentus.
Prašymas pateiktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir Norvegijos Karalystės 1993-04-27 pasirašytos sutarties dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo 28 straipsniu: „Pagalba renkant mokesčius“. Sutarties 28 straipsnio „Pagalba renkant mokesčius”, 1 dalyje nurodyta, kad sutartį sudarančios šalys įsipareigoja teikti viena kitai pagalbą renkant nesumokėtus mokesčių mokėtojo mokesčius, kurių dydį galutinai nustato pagalbos prašymą pateikusios sutartį sudarančios šalies įstatymai.
Šalies argumentai
Pažymi, kad Sutarties nuostatos susitariančioms šalims nesuteikia teisės tikrinti pateikto prašymo pagrįstumo. Jeigu pateiktas prašymas jį gavusios šalies laikomas priimtinu ir atitinkančiu minėtos Sutarties 28 straipsnio 1-3 dalies nuostatas, jis vykdomas be jokių kitų procedūrų. Mokesčių administratorius, priimdamas Norvegijos mokesčių surinkimo tarnybos prašymą padėti iš pareiškėjo išieškoti mokesčius, neprivalėjo aiškintis, kokie veiksmai Norvegijoje buvo atlikti išieškant mokesčius, ir dėl kokių priežasčių mokesčių nebuvo galima išieškoti Norvegijoje. Vadovaujantis Sutarties 26 straipsnio 1 dalimi, reglamentuojančia, jog jeigu asmuo mano, kad vienos ar abiejų šalių veiksmai baigiasi ar baigsis jo apmokestinimu, jis gali, neatsižvelgiant į tų šalių įstatymuose numatytas priemones, šiuo klausimu kreiptis į sutartį sudarančios šalies, kurios rezidentas jis yra, kompetentingą asmenį. Toks pareiškimas turi būti paduotas per trejus metus nuo pirmo pranešimo apie veiksmus, vedančius prie šios sutarties nuostatų neatitinkančio apmokestinimo.
Teigia, jog pareiškėjas apie gautą Prašymą informuotas 2023 m. balandžio 5 d. VMI Raštu, kartu pateikiant Suvienodinto dokumento, leidžiančio vykdyti reikalavimą, vadovaujantis Tarybos direktyva 2010/24/ES, kopiją. Pažymi, jog pareiškėjas galėjo kreiptis į Norvegijos Tarnybą dėl apmokestinimo ir apie tai informuoti VMI. Norvegijos mokesčių surinkimo tarnyba patvirtino, kad prašymas išieškoti atitinka Norvegijos teisinius ir administracinius reikalavimus bei visi teisiniai reikalavimai mokestinei skolai išieškoti yra įvykdyti.
Teigia, kad skundžiamas Raštas yra informacinio - aiškinamojo pobūdžio (primenama apie nesumokėtus mokesčius ir jų dydį) ir pats savaime nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių. Pareiškėjui mokėtinas sumas paskaičiavo Norvegijos mokesčių surinkimo tarnyba, todėl pareiškėjas turėjo galimybes ginti savo teises, ginčydamas išieškotinos sumos ir pagrindą, ir dydį, remdamasis Sutarties nuostatomis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilęs ginčas dėl skolos išieškojimo vykdant užsienio valstybės prašymą.
Pagal byloje esančius rašytinius duomenis nustatyta, kad skundžiamu VMI 2023 m. balandžio 5 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas M. G. buvo informuotas, kad VMI gautas Norvegijos mokesčių surinkimo tarnybos 2023 m. kovo 21 d. prašymas išieškoti iš pareiškėjo 12 383,5 Eur nesumokėtų mokesčių už 2021 metus bei su prašymu susiję dokumentai.
Nustatyta, jog Norvegijos mokesčių surinkimo tarnybos 2023 m. kovo 21 d. prašymas pateiktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir Norvegijos Karalystės 1993 m. balandžio 27 d. pasirašytos sutarties dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo 28 straipsniu „pagalba renkant mokesčius“. Prašoma skolą sumokėti į VMI sąskaitą. Pareiškėjas taip pat informuotas, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio nuostatomis, nuo užsienio valstybės kompetentingos institucijos prašomų išieškoti mokesčių Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka skaičiuojami delspinigiai. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo prašymo išieškoti VMI gavimo dienos. Pranešama, kad jeigu per 30 dienų nuo šio rašto gavimo dienos mokestinė prievolė nebus įvykdyta, gali būti priimtas nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš sąskaitų, o nepavykus išieškoti iš sąskaitose esančių lėšų, bus priimtas sprendimas išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą, kuris pateikiamas vykdyti antstoliui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Pažymima, kad Norvegijos kompetentingos institucijos prašoma išieškoti skola gali būti užginčyta vadovaujantis Norvegijos įstatymais, pateikiant skundą Norvegijos kompetentingai institucijai.
Pareiškėjas teigia, jog iš skundžiamo VMI Rašto turinio matyti, kad juo yra nuspręsta išieškoti iš pareiškėjo 12383,5 Eur ((duomenys neskelbtini) NOK) sumą, tačiau nenurodytas nei faktinis, nei teisinis pagrindas, remiantis kuriuo jam yra nustatytas mokestinis reikalavimas sumokėti mokesčius. Paaiškina, jog laikotarpyje nuo 2021 m. sausio l d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. jis Norvegijos Karalystėje nebuvo bei jokių pajamų iš darbinės veiklos Norvegijos Karalystės teritorijoje negavo, be to, minėtoje valstybėje jis neturi savo vardu registruoto jokio nekilnojamojo turto, kadangi socialiniais ryšiais susietas tik su Lietuvos Respublika.
Atsakovė nurodo, jog skundžiamas raštas yra informacinio - aiškinamojo pobūdžio (primenama apie nesumokėtus mokesčius ir jų dydį) ir pats savaime nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių.
Pažymėtina, jog skundžiamas VMI 2023 m. balandžio 5 d. Raštas priimtas įgyvendinant Įstatyme įtvirtintą Lietuvos Respublikos institucijos pareigą pranešti apie su reikalavimais susijusius dokumentus (Įstatymo 9 str.). Įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašančiosios institucijos prašymu Lietuvos Respublikos institucija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais dokumentų įteikimo tvarką, praneša adresatui apie visus dokumentus, įskaitant ir teisminius, susijusius su šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytais reikalavimais (Įstatymo 2 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad šis įstatymas, inter alia (be kita ko), taikomas, kai Lietuvos Respublikos institucijos teikia pagalbą kitoms Europos Sąjungos valstybių narių institucijoms dėl reikalavimų, susijusių su visais bet kokio pobūdžio mokesčiais ir muitais, kuriuos taiko valstybė narė arba jos teritoriniai ar administraciniai padaliniai, įskaitant vietos valdžios institucijas, arba kurie taikomi valstybės narės arba jos padalinių ar Europos Sąjungos vardu); tai neapriboja prašančiosios institucijos teisės tiesiogiai pranešti Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiam asmeniui registruotu laišku arba elektroniniu paštu. Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos institucija nedelsdama praneša (nurodo pranešimo skolininkui datą) prašančiajai institucijai apie visus veiksmus, kurių imtasi dėl jos prašymo pateikti pranešimą apie su reikalavimu susijusius dokumentus.
Pagal Įstatymo 10 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos institucija vykdo išieškojimą Lietuvos Respublikoje prašančiosios institucijos naudai gavusi prašančiosios institucijos prašymą vykdyti išieškojimą ir nustatytos formos suvienodintą dokumentą, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą Lietuvos Respublikoje; suvienodintas dokumentas yra pakankamas pagrindas vykdyti išieškojimą ir taikyti išieškojimo užtikrinimo priemones, kurių imamasi Lietuvos Respublikoje. Prašymo vykdyti išieškojimą tvarka reglamentuota Įstatymo 11 straipsnyje, kurio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad Lietuvos Respublikos institucija, vykdydama prašančiosios institucijos prašymą vykdyti išieškojimą, atlieka jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas procedūras, kurias taiko tiesioginiams asmenų įsiskolinimams išieškoti.
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 33 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad mokesčių administratorius turi teisę priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas. Pagal šio įstatymo 34 straipsnį mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas savo funkcijas ir įgyvendindamas jam MAĮ suteiktas teises, atliekamus veiksmus įformina sprendimais ir kitais dokumentais, kurių formas ir užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius.
Teisėjų kolegija įvertinusi aktualų teisinį reguliavimą ir skundžiamame VMI 2023 m. balandžio 5 d. rašte išdėstytą informaciją apie VMI ketinimą pradėti mokestinės nepriemokos išieškojimą iš pareiškėjo, pažymi, kad skundžiamas Raštas nelaikytinas teisės aktų reikalavimus atitinkančiu sprendimu išieškoti paminėtą mokestinę nepriemoką pagal užsienio valstybės prašymą iš pareiškėjo. Skundžiamu Raštu VMI tik informavo pareiškėją apie tai, kad toks sprendimas bus priimtas tuo atveju, jeigu pareiškėjas per 30 dienų nuo šio rašto gavimo dienos mokestinės prievolės neįvykdys.
Atsižvelgusi į nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą ir nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Raštas yra išimtinai informacinio pobūdžio. Raštas, nepaisant to, kad jame nurodyta, jog jis yra skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka, pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia, šis Raštas yra tarpinis aktas, tik informuojantis pareiškėją apie VMI gautą Norvegijos mokesčių surinkimo tarnybos prašymą išieškoti iš jo nesumokėtus mokesčius ir mokestinės prievolės neįvykdymo pasekmes.
Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Raštą negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme objektu, nes yra informacinio pobūdžio viešojo administravimo subjekto dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui tiesioginių pasekmių.
Pabrėžtina, kad šioje byloje nėra duomenų, kad yra priimtas teisės aktų reikalavimus atitinkantis galutinis VMI sprendimas, kuriuo nuspręsta išieškoti 12 383,50 Eur sumą iš pareiškėjo pagal užsienio valstybės prašymą.
Taigi, nustačius, jog VMI Raštas nesukelia jokių teisinių pasekmių, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo reikalavimas dėl šio Rašto panaikinimo negali būti tenkinamas, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Likusieji pareiškėjo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.
Netenkinus pareiškėjo skundo, pareiškėjui nepriteisiamos patirtos bylinėjimosi išlaidos (ABTĮ 40 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo M. G. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.