Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjui V. K. (V. K.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lukiškių tardymo izoliatoriui – kalėjimui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 2014-03-14 sprendimą Nr. 96-622;panaikinti Lukiškių TI-K 2014-04-03 sprendimą Nr. 96-769;panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2014-05-20 sprendimą Nr. 2S-2706;priteisti iš atsakovo 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Atsakovų, trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, jiems apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas

Šioje byloje ginčas kilęs dėl Lukiškių TI-K 2014-03-14 sprendimo Nr. 96-622, 2014-04-03 sprendimo Nr. 96-769 ir Kalėjimų departamento 2014-05-20 sprendimo Nr. 2S-2706 teisėtumo ir pagrįstumo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2014-02-20 kreipėsi su prašymu į Lukiškių TI-K direktorių dėl leistinų interneto svetainių sąrašo papildymo pareiškėjo prašomomis interneto svetainėmis (b. l. 20-22).

Lukiškių TI-K 2014-03-14 sprendime Nr. 96-622 paaiškino, kad papildyti leistinų interneto puslapių sąrašo pareiškėjo prašomomis interneto svetainėmis nėra pagrindo. Informavo, kad naudojantis riboto interneto prieiga (toliau – ir RIP) siekiama pagerinti suimtųjų ir nuteistųjų galimybes susipažinti su galiojančiais teisės aktais, valstybės institucijų kompetencija, darbu, sudaryti galimybes efektyviau ginti savo teises, sąmoningai vykdyti pareigas, ugdyti pilietiškumą bei teisinę sąmonę. RIP naudojimosi metu draudžiama įvairiais būdais perduoti ir palikti kitiems asmenims bet kokią informaciją (b. l. 14).

Pareiškėjas 2014-03-07 pateikė prašymą Lukiškių TI-K direktoriui padaryti Lukiškių TI-K direktoriaus 2012-08-08 įsakymo Nr. 1-101 ir 2013-05-28 įsakymo Nr. 1-88 su priedais kopijas. Nurodė, kad už kopijas sumokės iš savo sąskaitos (b. l. 24).

Lukiškių TI-K 2014-04-03 raštu Nr. 96-769 pareiškėjas informuotas, kad jo prašymas iš dalies tenkintinas - Lukiškių TI-K direktoriaus 2013-05-28 įsakymo Nr. 1-88 kopijos pareiškėjui bus parengtos, o už kopijų parengimą, išlaidos bus išskaičiuotos iš pareiškėjo asmeninės sąskaitos, esančios Lukiškių TI-K, vadovaujantis Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039. Lukiškių TI-K direktoriaus 2012-08-08 įsakymas Nr. 1-101 yra skirtas pareigūnams ir šis įsakymas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl šio įsakymo kopijos nebus pateiktos (b. l. 23).

Nesutikdamas su pateiktais atsakymais, pareiškėjas 2014-04-14 skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą (b. l. 37-40).

Kalėjimų departamentas 2014-05-20 sprendimu Nr. 2S-2706 pareiškėjo skundo netenkino, priėjęs išvadą, kad Lukiškių TI-K pareiškėjui pateikė aiškius ir teisės aktais pagrįstus atsakymus. Pažymėjo, kad Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 42 punktas neįpareigoja Lukiškių TI-K administraciją daryti visų parašomų dokumentų kopijų, o tik tų, kurios reikalingos suimtajam pridėti prie skundo, pasiūlymo, prašymo ir t.t. Kiekvienu atveju būtina nurodyti, kokiam tikslui reikalingos dokumentų kopijos.

Šiuo atveju teismas turi nustatyti, ar Lukiškių TI-K pagrįstai atsisakė papildyti leistinų interneto puslapių sąrašą, nepateikė prašomo įsakymo kopijos ir ar dėl šių veiksmų kilo žala pareiškėjui.

Bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta teisė nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais, kurių techninius parametrus ir naudojimosi jais tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Bausmių vykdymo kodeksas, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės tiesiogiai nenumato nuteistųjų teisės naudotis internetu. Vis dėlto, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-09-28 nutartyje administracinėje byloje Nr. A17-788/2007 yra konstatavęs, kad Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnyje numatyta teisė naudotis kompiuteriu, pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles apima ir teisę naudotis internetine paslauga. Pastaroji teisė, lemianti ir tam tikras pareigas Pataisos įstaigų administracijoms (pavyzdžiui, sudaryti nuteistiesiems internetinės prieigos galimybes) Bausmių vykdymo kodekse nėra atskirai numatyta bei išskirta.

Lukiškių TI-K direktoriaus 2013-05-28 įsakymu Nr. 1-88 patvirtintoje Suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi riboto interneto prieiga tvarkos aprašyme nustatyta, kad riboto interneto prieiga, įrengta įstaigos bibliotekos patalpose gali naudotis visi įstaigoje laikomi suimtieji ir nuteistieji, išskyrus asmenis, patalpintus į drausmės izoliatorių (2 punktas). Pagal šio aprašo 7 punktą leistinų interneto svetainių sąrašą sudaro bibliotekos darbuotojas, sąrašą tvirtina Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkas. Pagal 8.1 punktą, riboto interneto prieigos naudojimosi metu draudžiama siųsti elektroninius laiškus ar kitais būdais perduoti ar palikti kitiems asmenims bet kokią informaciją, o pagal 8.3 punktą, lankytis kitose interneto svetainėse, negu nurodyta leistinų interneto svetainių sąraše.

Aptartas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad atsakovo veiksmai, nepapildant riboto interneto prieigos konkrečiais pareiškėjo prašytais interneto svetainių adresais (pvz. www.edieta.lt, www.gerasfm.lt, www.eteismas.lt, www.lrytas.lt ir kt.), yra teisėti. Pareiškėjo prašymo tenkinimas šiuo atveju lemtų Suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi riboto interneto prieiga tvarkos aprašymo nepaisymą, nes leidus naudotis pareiškėjo pageidautomis interneto svetainėmis būtų pažeistas draudimas, įtvirtintas Tvarkos 8.1 punkte, nebūtų užtikrinti tikslai, kurių siekiama šia tvarka, o būtent – pagerinti suimtųjų ir nuteistųjų galimybes susipažinti su galiojančiais teisės aktais, valstybės institucijų kompetencija ir darbu; praplėsti suimtųjų ir nuteistųjų akiratį bei sudaryti galimybes efektyviau ginti savo teises ir sąmoningai vykdyti pareigas ir kt. (1 punktas). Pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo tam tikrų asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas ir pateisinamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. pvz., 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. pvz., 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickinson prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04). Šie išaiškinimai aktualūs ir nagrinėjamoje byloje, nuo jų nukrypti teismas neturi pagrindo. Nustatytos faktinės aplinkybės ir reglamentavimas leidžia teismui daryti išvadą, kad Lukiškių TI-K pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo 2014-02-20 prašymą.

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 42 punkte nustatyta, kad jeigu suimtasis nori prie pasiūlymo, prašymo (pareiškimo), peticijos ar skundo pridėti dokumentų ar kitos medžiagos kopijas, tardymo izoliatoriaus administracija privalo suimtajam padaryti prašomų dokumentų ir medžiagos kopijas. Šios paslaugos suimtajam suteikiamos vadovaujantis Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039. Jeigu suimtojo asmeninėje sąskaitoje nepakanka lėšų tardymo izoliatoriaus administracijai atlyginti už kopijų parengimą, ši suma iš suimtojo asmeninės sąskaitos nurašoma, kai jis tampa mokus.

Kaip matyti iš bylos faktinių aplinkybių, iš dalies tenkinant pareiškėjo 2014-03-07 prašymą, jam buvo padarytos Lukiškių TI-K direktoriaus 2013-05-28 įsakymo Nr. 1-88 kopijos, 3 šio dokumento lapai buvo pateikti kartu su 2014-04-03 sprendimu Nr. 96-769 (b. l. 23). Pareiškėjo skundo argumentas, jog gavo tik du kopijų lapus nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Dėl nepakankamo kopijų kiekio gavimo jis nesiskundė nei Lukiškių TI-K, nei Kalėjimų departamentui, todėl pareiškėjo skundas šiuo aspektu nėra pagrįstas.

Remiantis atsakovo pateikta medžiaga konstatuotina, kad pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog už kopijų padarymą iš jo asmeninės sąskaitos buvo nuskaičiuoti 5,8 Lt. Iš atsiskaitymo su kreditoriais apskaitos žiniaraščio 2014-01-01 – 2014-06-30 matyti, kad pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje 2014-03-03 buvo 5,8 Lt, tačiau ši suma Lukiškių TI-K administracijos nebuvo išskaičiuota (b. l. 30-31).

Kaip minėta, tardymo izoliatoriaus administracijai pareiga suimtajam padaryti prašomų dokumentų ir medžiagos kopijas yra nustatyta tuo atveju, jeigu suimtasis nori jas pridėti prie pasiūlymo, prašymo (pareiškimo), peticijos ar skundo. Pareiškėjas nei Lukiškių TI-K, nei teismui nenurodė, kokiu tikslu prašė Lukiškių TI-K direktoriaus 2012-08-08 įsakymo Nr. 1-101 kopijos, kuris, pasak atsakovo yra skirtas pareigūnams, todėl atsakovas neprivalėjo tenkinti tokio pareiškėjo prašymo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą sprendžia, kad Lukiškių TI-K 2014-03-14 sprendimas Nr. 96-622, 2014-04-03 sprendimas Nr. 96-769, Kalėjimų departamento 2014-05-20 sprendimas Nr. 2S-2706 priimti ir pasirašyti tam įgaliotų subjektų, laikantis teisės aktuose numatytos tvarkos ir terminų, pakankamai aiškūs ir motyvuoti, todėl pareiškėjo skundas dėl šių sprendimų panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti neturtinę žalą.

Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nustato CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis anksčiau nurodyta CK 6.271 straipsnio nuostata, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme nustatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007), neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Teismas nustatė, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Nenustačius byloje neteisėtų Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamento veiksmų, nėra būtinų sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio) deliktinės atsakomybės atsiradimui ir nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teismas

nusprendžia:

pareiškėjo V. K. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.