Telšių apylinkės teismo nutartis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. U., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, teismui perduotas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. U. 2020 m. birželio mėn. pabaigoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš kiemo, esančio adresu - (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, V. U. priklausantį, turtą – automobilį "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1500 eurų, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam V. U. 1500 eurų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Tai, kad V. U. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką teismo posėdyje patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duoti paties V. U., nukentėjusiojo, liudytojų parodymai duoti teisme ir ikiteisminio tyrimo metu bei kiti byloje esantys įrodymai.

Liudytoja D. P. parodė, kad V. ir V. U. jų kaimynai. Jie yra namo bendraturčiai. Namas jie paveldėjo po mamos mirties. V. brolis dirba Vokietijoje. Pas V. kieme stovėjo jo brolio mašina. V. vis vaikščiojo ir vaikščiojo apie tą mašiną. Į mašiną vis nešdavo kažkokius tai maišus, o po to vėl išimdavo. Paskui su vyru pamatė ir nuimtus ratus. Po mašina V. slėpė kažkokius tai puodus, apkrovė mašinos apačią šakomis. Paskui viską nurinko. Vėliau pamatė išnarstytą mašiną, o vėliau jos ir neliko. Kiek brolio mašina laiko stovėjo kieme, ji nežino. Dėl nuvaryto automobilio su juo nekalbėjo. Tralo irgi nematė. V. visą laiką vienas sukinėjosi apie mašiną. Anksčiau su V. bendravo. Pati klausė kam jis tą mašiną apkrovė kažkokiais tai ražais. V. jai kažką tai neaiškaus pasakojo, kad jį vežė policija. Paskui V. tapo labai piktas. Jis jiems yra išdaužęs mašinos stiklą. Jų augintinei paleido iš televizoriaus, bet nepataikė. Iškvietė policiją. Kartu atvažiavo ir greitoji, tačiau tą dieną V. neišvežė. Jiems į kiemą baldų lentas sumetė. Gatvė prie jų įvažiavimo į kiemą buvo uždėta rakandais, padėti radiatoriai, gėlių ant tvoros prikabinta. Tada vėl iškvietė policiją, atvažiavo greitoji ir V. išsivežė. Jie jaučiasi nesaugiai, jo bijo. V. reikalingas gydymas ir priežiūra. Piktybinis jis. Ryte matė V. vaikščiojantį apie malkinę kažkaip sustingusį. Pas jį buvo atėjusi paštininkė tą pačią dieną kaip ir pas juos. Atnešė šaukimus jiems į teismą, o paskui nuėjo pas V. Matė juos abu bendraujant. V. kažką tai šūkavo, garsiai ir piktai šnekėjo.

Liudytojas K. P. parodė, kad V. U. yra jų kaimynas. V. brolis V. grįžo iš Vokietijos, parsivarė mašiną ir ją paliko V. ir jam priklausančiame namo kieme. Matė kaip V. sukinėjosi kieme aplink tą mašiną, nusuko ratus, pakišo plytas, apdėjo krūmais. Kada mašiną išvarė iš kiemo, jis nematė. Niekas kitas ir negalėjo kaip tik V. V. J. matė, kaip mašiną tempė į tralą. Paskui mašina dingo. Jis paskambino V. į Vokietiją ir paklausė, kur dingo mašina. Šis labai nustebo sužinojęs, kad mašina dingo. Pasakė tik, kad V. prisidirbo. Atvažiavo policija, juos apklausė. Jo automobiliui Audi V. langus išdaužė, baldus į kiemą sumetė. Naktį prasidėjo fejerverkai. Atvažiavo greitoji, policija, gaisrinė. Įlipo pas V. per langą. Du mėnesius V. ligoninėje išbuvo. Po to prasidėjo įvykiai su brolio mašina. jiems ant tvoros dar gėles dėjo. Jis su žmona augina 8 metų vaikelį globotinį su negale. Palydėjo į mokyklos autobusą. Grįžta namo, kad kitą globotinį nuvežti į mokyklą, o ten jau V. pasiėmęs padangą, elektros laidų, visas putotas puola ant jų tvoros. Jį sustabdė. Iškvietė policiją, atvažiavo greitoji. Dabar V. grįžo iš ligoninės, piktas visas, nešiojasi dalgį, grasina. Turi saugoti vaikus, bijo išleisti į didįjį kiemą. Šiandien V. irgi matė visą piktą. Atvažiavo paštininkė įteikti šaukimų į teismą. Jiems įteikė, nuėjo pas V. Jis šaukė ant jos, bet nieko nedarė. Skundėsi ir V. ant brolio. Sakė, kad V. pavojingas. V. net bijo į savo namo pusę užeiti. Turi net randų nuo V. Kitiems kaimynams tai atrakcija, nes jie nesupranta kas iš tikrųjų vyksta. Prašo visų pagalbos, nes jis su žmona globoja keturis vaikučius ir bijo dėl jų. V. sveikata vis blogėja ir šiandieną jis yra neadekvatus. V. pasiėmęs pjūklą ir jį užsikūręs jiems grasino. Yra agresyvus, ant paštininkės rėkavo, o po teismo šaukimo įteikimo jam jie visi liko kalti.

Asmuo, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, V. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Po mamos mirties, kartu su broliu V., paveldėjo gyvenamą namą esantį (duomenys neskelbtini). Brolis paveldėjo 1/3, bet jo dar neįsiteisino. Jis broliui leidžia naudotis namo kiemu ir ūkiniu pastatu. 2020 metais, žiemos metu, brolis V. į kiemą atvarė automobilį VW Passat, juodos spalvos. Brolis nesakė kiek automobilis stovės kieme, nei kas ateis jo pasiimti. Neprašė ir automobilio saugoti ir užvedimo raktelių nedavė. Po kiek tai laiko norėjo atsikratyti automobilio, nes naktimis jis jam švietė ir trukdydavo jam ilsėtis. Jam atrodė, kad kažkas į tą automobilį buvo prikišęs kažkokių dalykų, kad švietė. Būnant namuose jis susirado pirmojo savo automobilio parduoto į utilizaciją dokumentus ir paskambinęs iškvietė tralą, kad automobilį išvežtų. Po savaitės laiko atvyko tralas. Kartu su vairuotoju uždėjo jo nuo automobilio nuimtus ratus ir tralu automobilį išgabeno iš namo kiemo. Ar gavo kokius dokumentus ir pinigus jis nepamena. Automobilio raktelius po kurio tai laiko rado kieme. Pripažįsta, kad automobilį iš kiemo išvežė be brolio žinios, tik džiaugėsi atsikratęs šiukšlėmis (1 t. 176-177 b. l.)

Nukentėjusysis V. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jo automobilis "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas jo ir brolio V. U. bendrame nuosavybės teise priklausančiame kieme esančiame (duomenys neskelbtini). Brolis V. jam buvo davęs žodinį leidimą laikyti mašiną jų bendrame kieme. Mašina buvo techniškai tvarkinga. Buvo išėmęs tik akumuliatorių. Mašinos nebėra, ji pavogta. Prašo surasti ir gražinti automobilį ar priteisti jo vertę. Reiškia civilinį ieškinį 1500 Eur. (1 t. 17-18, 43, 49-50, b. l.)

Liudytoja V. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Vasarą, tiksliai laiko nepamena pastebėjo, kad V. U. kieme stovi tamsios spalvos automobilis, modelio neįsidėmėjo. Jai būnant namuose ir žiūrint per virtuvės langą, pamatė V. U. kieme traliuką, kurio markės ir modelio ji neįsidėmėjo, tempiantį tą automobilį iš V. kiemo. Matė V. vaikščiojantį po kiemą. Kitų asmenų kieme nepastebėjo. Tai galėjo būti prieš tris savaites iki jos apklausos Policijos komisariate, t. y. 2020-10-01 (1 t. 67-68 b. l.)

Liudytoja Z. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Matė V. U. kieme stovintį automobilį, tačiau į jį jokio dėmesio nekreipė. Po to, vasarą pastebėjo, kad automobilio V. U. kieme nebėra. Apie automobilio dingimą ji nieko pasakyti negali, nes nematė ir daugiau nieko nežino. Žino tik, kad V. U. yra ligonis turintis psichinę negalią.

Surinkta pakankamai duomenų, kad pagrįsti nusikalstamos veikos padarymą. Yra paties V. U. parodymai, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, kurie patvirtino, kad V. U. elgėsi neadekvačiai, ardė automobilį, padėjo jį išvežti. Šios aplinkybės patvirtina, kad nusikalstama veika pilnai įrodyta, kad V. U. padarė nusikalstamą veika pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

V. U. inkriminuojamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymą patvirtina šie duomenys:

2020-07-15 įvykio vietos apžiūros protokole apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta kur stovėjo pavogtas automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 27-32 b. l.).

2020-12-30 Savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad V. U. pateikė VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelius. (1 t., 82-84 b. l.).

2020-11-05 Savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad V. U. pateikė VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelius. (1 t., 76 b. l.).

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus gauto ekspertizės akto Nr. 85TPK-266/2020 matyti, kad 2020 m. gruodžio 14 - gruodžio 16 d. ekspertizės akte Nr. 85TPK-266/2020 nurodyta, kad 1. V. U. šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu - paranoidine šizofrenija, šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu - paranoidine šizofrenija. V. U. nusikalstamos veikos, kurios padarymu įtariamas, metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo juos valdyti. V. U. ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu gali suteikti faktines aplinkybes apie jam inkriminuojamą veiką. V. U. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - stacionarinį stebėjimą ir gydymą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro tipo stebėjimo sąlygomis ( 1 t., 148-151 b. l.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 400 str. 2 d, numatyta, kad teisiamajame posėdyje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo turi būti apklausti nukentėjusieji bei liudytojai, patikrinti kitokie įrodymai, kad tas asmuo yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, išklausyta eksperto išvada dėl nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo ir patikrintos kitos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimdamas nutartį, teismas turi išspręsti šiuos klausimus: 1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika; 2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama; 3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tas asmuo padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas; 4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimą; 5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia.

Teismo ištirtų įrodymų visuma pagrindžia, kad V. U. nuo 2020 m. birželio mėn. pabaigoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš kiemo, esančio adresu - (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, V. U. priklausantį, turtą – automobilį "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1500 eurų, tokiu būdu padarydamas nusikalstamą veika pagal BK 178 str. 2 d. ir nukentėjusiajam V. U. 1500 eurų turtinę žalą.

Teismui nėra pagrindo netikėti byloje surinktais rašytiniais įrodymais. Juose užfiksuota įvykio vieta, nusikaltimo dalykas – automobilis "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas žmogus, padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, o tik toks, kuris pasižymi tam tikromis savybėmis. Viena iš jų yra pakaltinamumas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas Baudžiamojo kodekso uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, t. y. baudžiamosios teisės subjektais gali būti tik sąmoningi, normalios psichikos žmonės. Psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams. Teismo ekspertai nustatė, kad V. U. nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija F20.0, todėl jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl jis laikytinas nepakaltinamu ir rekomenduojama jam skirti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis - specializuotoje gydymo įstaigoje - Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Teisme apklaustas ekspertas patvirtino šią išvadą.

Teismas laiko neabejotinai įrodyta, kad kaltinamajam V. U. nustatyti tiek medicininis, tiek teisinis nepakaltinamumo kriterijai, todėl pripažintina, kad baudžiamojo kodekso uždraustos veikos padarymo metu jis buvo nepakaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsnio nuostatų prasme ir jam turi būti taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare. Vadovaujantis teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 85TPK-266/2020 (1 t., 148-151 b. l.) išvadomis ir eksperto patvirtinusio išvadą paaiškinimais teisiamajame posėdyje, atsižvelgiant į V. U. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą ir nustatytą jos socialinį pavojingumą sau ir visuomenei bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 2 dalies 2 punktu, jam skirtina priverčiamosios medicinos priemonės rūšis – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 2 dalis).

V. U. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus panaikintina.

Daiktiniai įrodymai: V. U. pateikti du automobilio rakteliai, kurie supakuoti popieriniame voke Nr. 002125, saugomi Telšių AVPK daiktinių įrodymų saugykloje, kvito serija TEL Nr. 0004577 nutarčiai įsiteisėjus, sunaikinti.

V. U. pateikti du automobilio rakteliai, kurie supakuoti popieriniame voke Nr. 002126, saugomi Telšių AVPK daiktinių įrodymų saugykloje, kvito serija TEL Nr. 0004577 nutarčiai įsiteisėjus, sunaikintini.

LR BK 17 straipsnio 2 dalis numato, kad asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką, todėl nukentėjusiojo V. U. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Pagal BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktus proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, o taip pat ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. BPK 51 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad nagrinėjant psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise gynyba, būtinas gynėjo dalyvavimas, todėl iš V. U. procesinės išlaidos už jo gynėjo advokato dalyvavimą procese nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 str., 98 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 str., 403 str., 404 str.,

nutaria:

pripažinti, kad V. U., būdamas nepakaltinamu, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

V. U. paskirtą kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus panaikinti.

Daiktinius įrodymus: V. U. pateiktus du automobilio raktelius, kurie supakuoti popieriniame voke Nr. 002125, saugomi Telšių AVPK daiktinių įrodymų saugykloje, kvito serija TEL Nr. 0004577 nutarčiai įsiteisėjus, sunaikinti.

V. U. pateiktus du automobilio raktelius, kurie supakuoti popieriniame voke Nr. 002126, saugomi Telšių AVPK daiktinių įrodymų saugykloje, kvito serija TEL Nr. 0004577 nutarčiai įsiteisėjus, sunaikinti.

Civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.