Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2010-06-29 · Administracinė byla Nr. A-143-956-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-06-29
Bylos Nr.
A-143-956-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Pareiškėjas
L. T.
Atsakovas
Valstybės, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių
Kategorijos
  • 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A143 – 956/2010Procesinio sprendimo kategorija 16.6 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. birželio 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės,

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,dalyvaujant pareiškėjui L. T.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių rinktinės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. T. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių rinktinei dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas L. T. (toliau – pareiškėjas) skundu (b. l. 2 – 4) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių rinktinės (toliau – atsakovas, Šiaulių rinktinė, apeliantas) vado 2009 m. gegužės 7 d. įsakymą Nr. TE-62 „Dėl L. T. atleidimo iš vidaus tarnybos“ ir grąžinti jį į Šiaulių rinktinės Zarasų užkardos Sargybų poskyrio jaunesniojo specialisto vyresniojo puskarininkio pareigas.

Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu įsakymu 2009 m. gegužės 8 d. buvo atleistas iš vidaus tarnybos, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir remiantis 2009 m. gegužės 7 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 16-24. Pažymėjo, jog Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų policijos komisariato pareigūnai 2009 m. balandžio 26 d. surašė jam administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. F 170258 už tai, kad 2009 m. balandžio 26 d. 7 val. 35 min. būdamas neblaivus vairavo jam priklausantį automobilį, nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,89 promilių). Šio protokolo pagrindu Zarasų rajono apylinkės teisme pradėta administracinio teisės pažeidimo teisena, kuri dar nebaigta. Teigė, kad 2009 m. balandžio 26 d. buvo nušalintas nuo tarnybos, nepatikrinus girtumo, tarnyba turėjo prasidėti 8 val. Pareiškėjo nuomone, alkotesterio parodymai buvo klaidingi, nesuteikta galimybė nuvykti į gydymo įstaigą pasitikrinti girtumo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – Tvarka) 10 punktu, prašė sustabdyti tarnybinio patikrinimo procedūrą iki kol bus baigta administracinio teisės pažeidimo teisena. Pabrėžė, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, jog jo kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, todėl akivaizdu, kad pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas (Konstitucijos 31 str.). Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra tik pagrindas pradėti administracinę teiseną ir negali būti prilygintas nutarimui administracinio teisės pažeidimo byloje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A10-740/2007 atsakovas traktavo sau palankia linkme. Be to, kaip vienas iš pagrindų skirti tarnybinę nuobaudą nestabdant tarnybinio patikrinimo procedūros buvo jo 2009 m. gegužės 4 d. prašymas atleisti iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktą (prašymas dėl išėjimo į pensiją). Tarnybinė nuobauda paskirta skubotai dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba) vado 2008 m. rugsėjo 23 d. rašto Nr. (21)-14-3827. Pareiškėjo nuomone, skundžiamas teisės aktas yra neteisėtas, kadangi pažeisti Konstitucijos 31 straipsnis, Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 248 straipsnio 1 dalis, Tvarkos 10 punktas (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 89 str. 1 d.).

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 40 – 41) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad atliekant tarnybinį patikrinimą buvo vadovautasi tyrimo metu surinktais dokumentais. Faktas, kad pareiškėjas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, lengvo girtumo laipsnio, užfiksuotas administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. F 170258. Pareiškėjo paaiškinimas, kad alkoholio matuoklio parodymai klaidingi, laikytinas pasirinkta gynybos taktika, nes jis protokole pasirašė, jog sutinka su tikrinimo rezultatais. Teigė, kad Tvarkos 10 punkte yra numatyta išlyga, leidžianti užbaigti tarnybinį patikrinimą nesulaukus atitinkamos institucijos sprendimo. Pareiškėjo veiksmuose buvo konstatuoti savarankiško tarnybinio nusižengimo požymiai, dėl to pradėtas tarnybinis patikrinimas baigtas 2009 m. gegužės 7 d. surašant tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 16-24. Pabrėžė, kad pareiškėjas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą, tokio pareigūno atleidimas iš tarnybos yra vienintelė tokios veikos pasekmė, numatyta Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Pareiškėjas nesilaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado 2006 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 4-228 patvirtintų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų elgesio taisyklių (toliau – Taisyklės) 14.1 punkto reikalavimų. Atsakovas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A11-803/2005, 2008 m. sausio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-1561/2008. Teigė, kad Statutas už pareigūno vardo pažeminimą nenumato alternatyvių sprendimų. Skirti tarnybinės nuobaudos (švelnesnės ar griežtesnės) nebuvo teisinio pagrindo. Pažymėjo, jog pareiškėjo prašymas atleisti jį iš tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktą vertintinas kaip siekimas išvengti neigiamų pasekmių. Tokį prašymą jis pateikė 2009 m. balandžio 30 d., t. y. po veiksmų, kuriais pažemino pareigūno vardą. Patenkinus prašymą, būtų pažeistas visuomenės teisėtų lūkesčių principas ir viešasis interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1474/2008).

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 10 d. sprendimu (b. l. 52 – 55) pareiškėjo skundą patenkino. Teismas panaikino Šiaulių rinktinės vado 2009 m. gegužės 7 d. įsakymą Nr. TE-62 „Dėl L. T. atleidimo iš vidaus tarnybos“ ir skubiai grąžino pareiškėją į Šiaulių rinktinės Zarasų užkardos Sargybų poskyrio jaunesniojo specialisto vyresniojo puskarininkio pareigas.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl Šiaulių rinktinės vado 2009 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. TE-62, kuriuo pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu už tai, jog vairavo transporto priemonę neblaivus. Teismas nustatė, kad pareiškėjui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, jog jis 2009 m. balandžio 26 d. vairavo transporto priemonę neblaivus (nustatytas lengvas – 0,89 promilių, girtumo laipsnis), 2009 m. balandžio 27 d. atsakovas pradėjo tarnybinį patikrinimą, o tai atitinka Tvarkos 1 punktą. Atsižvelgęs į Tvarkos 10 punktą, teismas pažymėjo, kad nors atsakovui ir buvo žinoma, jog yra pradėta administracinio teisės pažeidimo teisena dėl 2009 m. balandžio 26 d. įvykio, tarnybinis patikrinimas nebuvo sustabdytas. 2009 m. gegužės 7 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas, būdamas neblaivus, pakeliui į tarnybą uniformuotas vairavo automobilį, todėl pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, atsakomybė už tai numatyta ATPK 126 straipsnio 1 dalyje. Atsakovas nurodė, jog faktas, kad pareiškėjas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, lengvo girtumo laipsnio, yra užfiksuotas administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. F 170258, surašytame 2009 m. balandžio 26 d. Teismas pabrėžė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui teisinių pasekmių nesukelia. Tai yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas ir fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą, todėl remdamasis vien juo atsakovas iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo teisme bei Zarasų rajono apylinkės teismo nutarimo įsiteisėjimo neturėjo teisės konstatuoti, kad pareiškėjas įvykdė veiką, dėl kurios kaltinimas buvo formuluojamas protokole, ir nesustabdęs tarnybinio patikrinimo daryti išvadą, jog protokole nurodyta pareiškėjo veika gali būti traktuojama kaip pareigūno vardo pažeminimas. Teismas pažymėjo, kad atsakovas tarnybinėje išvadoje aiškiai ir konkrečiai neatribojo tarnybinio nusižengimo nuo administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos veikos. Atliekant tarnybinį patikrinimą, buvo tiriamas ir vertinamas tik administracinio teisės pažeidimo protokolas, nebuvo vertinami jokie kiti epizodai. Kadangi pareigūno veikoje nėra savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo administracinio teisės pažeidimo, administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos rezultatai turėjo esminės reikšmės skiriant tarnybinę nuobaudą, t. y. atleidžiant pareigūną iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Teismas nurodė, kad šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas Statute nurodytas tarp kitų atleidimo iš tarnybos pagrindų kaip savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas. Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto turinį atskleidžia Statuto 2 straipsnio 7 dalis. Pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. Antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-489/2007). Pareigūno atsakomybė pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra galima, kai yra nustatoma paminėtų aplinkybių visuma. Todėl, nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė šiuo pagrindu yra negalima. Taigi ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Kadangi Zarasų rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutarimas, kuriuo pareiškėjui už pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda, nėra įsiteisėjęs, teismas padarė išvadą, kad atsakovas negalėjo konstatuoti, jog jau yra nustatyta pareiškėjo kaltė dėl to, kad jis, būdamas neblaivus, vairavo automobilį, todėl pažeidė KET 14 punkto reikalavimus. Nesant teisiškai reikšmingų aplinkybių visumos, pareiškėjo atsakomybė pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą nėra galima. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2006 m. liepos 3 d. pasitarime aprobuoto Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų teismuose praktikos apibendrinimo nuostatomis, teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju Tvarkos reikalavimų dėl tarnybinio patikrinimo sustabdymo nesilaikymas neužtikrino objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo bei skundžiamo įsakymo pagrįstumo. Teismas konstatavo, kad Šiaulių rinktinės vado 2009 m. gegužės 7 d. įsakymas Nr. TE-62, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas.

III.

Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 58 – 61) prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – palikti galioti Šiaulių rinktinės vado 2009 m. gegužės 7 d. įsakymą Nr. TE-62 „Dėl L. T. atleidimo iš vidaus tarnybos“.

Atsiliepimas

Atsakovas, iš esmės pakartodamas atsiliepimo į skundą argumentus, nurodo, kad tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjo veiksmuose buvo konstatuoti savarankiško tarnybinio nusižengimo požymiai, dėl to pradėtas tarnybinis patikrinimas nebuvo sustabdytas ir buvo baigtas 2009 m. gegužės 7 d. surašant tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 16-24, vadovaujantis Tvarkos 10 punktu. Pareiškėjas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą, tokio pareigūno atleidimas iš tarnybos yra vienintelė tokios veikos pasekmė, numatyta Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte.

Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 68 – 70) prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas, iš esmės pakartodamas skundo argumentus, nurodo, kad apeliantas nepateikė jokių svarių argumentų ar įrodymų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo sprendimas galėtų būti pakeistas ar panaikintas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Iš pareiškėjo skundžiamo atsakovo 2009 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. TE-62 bei 2009 m. gegužės 7 d. tarnybinio patikrinimo išvados, kuri pagal susiklosčiusią administracinių bylų nagrinėjimo teisminę praktiką yra skundžiamo įsakymo sudedamoji dalis, matyti, kad pareiškėjas yra atleistas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą (pagal Statuto 53 str. 1 d. 7 p.). Nurodyto atleidimo iš vidaus tarnybos neteisėtumą pareiškėjas sieja su, jo manymu, netinkamu Tvarkos 10 punkto taikymu. Pagal pareiškėją, atsakovas, vadovaudamasis šiuo Tvarkos punktu, privalėjo sustabdyti tarnybinį patikrinimą iki tol, kol bus išnagrinėta pagal tą patį faktą (tariamą automobilio vairavimą 2009-04-26 esant neblaiviam) jo atžvilgiu pradėta nagrinėti administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje jis kaltinamas padaręs ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Atsakovo pozicija yra grindžiama skirtingu negu pareiškėjo Tvarkos 10 punkto aiškinimu ir taikymu. Todėl nagrinėjamai bylai yra aktualus šios teisės normos taikymo aiškinimas.

Tvarkos 10 punkte nurodyta, kad, gavus <...> informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ir nustačius, kad dėl pareigūno veikos yra pradėta <...> bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena, tarnybinis patikrinimas pradedamas ir sustabdomas (išskyrus atvejus, kai pareigūno veikoje yra savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą). Tais atvejais, kai tikrintojas nustato pareigūno veikoje savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra šioje dalyje tęsiama bei baigiama laikantis šios Tvarkos reikalavimų.

Iš nurodytos teisės normos matyti, kad joje yra nustatyta bendra elgesio taisyklė (pagal kurią šioje normoje aprašytoje situacijoje tarnybinis patikrinimas yra sustabdomas) ir šios taisyklės išimtis (kai tarnybinis patikrinimas nėra sustabdomas bei tęsiamas toliau – kai faktinės aplinkybės leidžia atriboti tarnybinį nusižengimą nuo administracinio teisės pažeidimo). Pasisakydama dėl nurodytos išimties, kolegija pažymi, kad ją taikant būtina atlikti drausminio nusižengimo (šiuo atveju pareigūno vardo pažeminimo) ir administracinio teisės pažeidimo sudėčių palyginimą. Tačiau toks palyginimas nėra siejamas su abiems sudėtims nustatyti reikšmingų konkrečių įrodymų vertinimu, nes konkrečių įrodymų įvertinimas yra atskiras, nuo įvertinimo tikslų nepriklausantis objektyvių aplinkybių nustatymo procesas. Tai reiškia, kad, nustatant administracinei ir drausminei atsakomybei taikyti reikšmingas aplinkybes, tie patys įrodymai gali (o paprastai ir turi) būti įvertinami atskirai, neatsižvelgiant į tai, kokiai atsakomybės rūšiai nustatyti tai daroma.

Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, konstatuotina, kad byloje esantis 2009 m. balandžio 26 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas (jame esanti informacija apie faktą, kad pareiškėjas, būdamas neblaivus, vairavo automobilį) turi įrodomąją reikšmę tiek administracinio teisės pažeidimo byloje (ATPK 256 str.), tiek vidaus administravimo byloje (šiuo atveju byloje dėl pareigūno vardo pažeminimo fakto nustatymo). Todėl pirmosios instancijos teismo pateikti argumentai bei išvada dėl Tvarkos 10 punkto pažeidimo byloje nagrinėjamoje situacijoje negali būti pripažinti pagrįstais. Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė Tvarkos 10 punktą. Tai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą (ABTĮ 143 str.).

Pasisakydama dėl ginčo esmės, kolegija pažymi, kad pareiškėjas skundžia atleidimą iš užimamų pareigų pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies (bylai aktualios 2008-07-15 įstatymo Nr. X-1705 redakcijos) 7 punktą, todėl, sprendžiant šį administracinį ginčą, yra būtina išaiškinti nurodytos materialinės teisės normos taikymo klausimą.

Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Nurodyto punkto turinį atskleidžia Statuto 2 straipsnio 7 dalis, kurioje yra pateiktas sąvokos „Pareigūno vardo pažeminimas“ išaiškinimas. Pagal šią materialinės teisės normą, pareigūno vardo pažeminimas - tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis. Esminis elementas, suponuojantis nurodyto (Statuto 53 str. 1 d. 7 p. numatyto) atleidimo iš tarnybos pagrindo taikymą, yra visuomenės požiūris į atitinkamą pareigūno veikimą ar neveikimą tuo aspektu, kiek tai tiesiogiai paliečia vidaus tarnybos sistemos autoritetą ir kiek tai siejama su visuomenės lūkesčiais bei pasitikėjimu vidaus tarnybos sistema. Kolegija pažymi, kad šiam pagrindui konstatuoti taip pat yra būtina nustatyti pareigūno kaltę dėl atitinkamo veikimo ar neveikimo. Be to, yra būtina taikyti akivaizdumo kriterijų visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu.

Pagal paminėtame 2009 m. balandžio 26 d. administracinio teisės pažeidimo protokole esančią informaciją (tarp jos ir paties pareiškėjo paminėto fakto pripažinimą), pareiškėjas vairavo automobilį, būdamas neblaivus (girtumo laipsnis 0,89 promilių). Kaip pažymėta aukščiau, ši informacija laikytina įrodymu nagrinėjamoje administracinėje byloje. Byloje nėra jokių įrodymų, paneigiančių šios informacijos teisingumą arba sukeliančių pagrįstas abejones dėl jos teisingumo. Todėl teismas neturi (neturėjo) pagrindo nesutikti su atsakovo išvada dėl pareiškėjo vairavimo neblaiviam fakto nustatymo. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad nurodytas neblaivumas buvo kitų, o ne sąmoningo alkoholio vartojimo priežasčių padarinys. Todėl pareiškėjo kaltė sėdant už transporto priemonės vairo neblaiviam taip pat laikytina nustatyta.

Kaip nurodyta aukščiau, taikant Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą, pareiškėjo vairavimas esant girtam vertintinas pagal akivaizdumo kriterijų visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu.

Kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į nurodytus visuomenės požiūrio nustatymo kriterijus, tokiam įvertinimui nėra reikšminga, ar vairavimo neblaiviam faktas buvo nustatytas (ir buvo vertinamas) viešai, t. y. ar jis buvo nustatytas matant visuomenės atstovams, ar jis turėjo atitinkamą atgarsį visuomenėje. Taip pat nėra reikšminga, ar tai įvyko pareigūnui atliekant (arba ne) savo tarnybines pareigas, ar tuo metu pareigūnas turėjo (arba ne) jo statusą atitinkančius atributus, t. y. buvo ar nebuvo uniformuotas. Todėl šiuo klausimu pateikti pareiškėjo argumentai kolegijos pripažintini nereikšmingais bylai. Pareiškėjas yra vidaus reikalų sistemos, kurios viena iš užduočių yra tokio pobūdžio nusižengimų (vairavimo neblaiviam) prevencija, išaiškinimas bei atitinkamų poveikio priemonių taikymas, pareigūnas. Todėl akivaizdu, kad visuomenės požiūriu situacija, kai tokį nusižengimą padaro šios sistemos atstovas (pareigūnas), kelia nepasitikėjimą visa šia sistema ir ją kompromituoja.

Taigi konstatuotina, kad pareiškėjo vairavimo neblaiviam faktas Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo prasme atsakovo teisingai įvertintas (kvalifikuotas) kaip pareigūno vardo pažeminimas.

Kolegija taip pat pažymi, kad pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos. Tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bei ir tam, kad tokiu būdu būtų saugojamas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą. Todėl pareiškėjo argumentai dėl galimybės netaikyti šio jo atleidimo iš tarnybos pagrindo negali būti pripažinti pagrįstais. Be to, pažymėtina, kad Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto formuluotė nenumato galimybės pareigūno vardą pažeminusiam asmeniui (pareigūnui) taikyti kitokias drausminio pobūdžio priemones.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai (netinkamai) išaiškino byloje taikytinas materialinės teisės normas (Tvarkos 10 p., Statuto 53 str. 1 d. 7 p.). Todėl teismo priimtas sprendimas naikintinas, o pareiškėjo skundas atmestinas (ABTĮ 143 str., 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjo L. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

TeisėjaiAudrius BakaveckasAnatolijus BaranovasVaida Urmonaitė – Maculevičienė