Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus, Jūratės Varanauskaitės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BAB bankas „SNORAS“ ieškinį atsakovui V. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

1) Atsakovas nedalyvavo viešame teismo posėdyje, nes vyko tik pasiruošimas teismo procesui. Atsakovas apie tai, jog vyks viešas teismo procesas, nebuvo informuotas.

2) Teismas, priimdamas sprendimą, visiškai ignoravo ir nenagrinėjo atsakovo pareikštų argumentų. Atsakovas buvo nurodęs, jog pats ieškovas nevykdė savo sutartinių pareigų, todėl pagal CK 6.64 straipsnio 1 dalį atsakovas turėjo pagrindą sustabdyti prievolių vykdymą. Teismas neįsigilino į sutarties turinį, kuriame nustatyta, kad ieškovas įsipareigojo teikti kreditą visą kortelės galiojimo laiką, neviršijant limito, o sumokėjus mėnesinę įmoką, atskaičius bankui palūkanas, vėl skolinti. Pagal sutartį kortelė galioja iki 2014-09-30. Pagal sutarties 12.1 punktą, atnaujinus kortelę, atitinkamai nukeliamas kredito pabaigos terminas. Todėl pagal sutartį atsakovas kreditą turi grąžinti iki 2016-09-30. Ieškovas 2011 m. lapkričio mėnesį nustojo vykdyti savo įsipareigojimus, nebuvo galima naudotis kortele ir banko suteiktu kreditu. Todėl atsakovas sustabdė periodinių įmokų mokėjimą. Kol kortelės galiojimo terminas nesibaigęs ir ieškovas negali vykdyti savo įsipareigojimų, atsakovas negali būti laikomas nevykdantis sutarties. Pagal sutartį kreditas turi būti grąžintas per 24 mėnesius nuo kortelės galiojimo pabaigos, tai yra nuo 2014-09-30.

3) Teismas rėmėsi tik ieškovo pateiktais įrodymais, nenagrinėdamas jų teisėtumo ir pagrįstumo. Ieškovo pateikti raginimai mokėti skolą ir pretenzija yra neteisėti, nes juose skaičiuojami delspinigiai nuo nesumokėtų įmokų yra prieštaraujantys sutarčiai. Tokie neteisėti įrodymai sudarė teismui pagrindą manyti, kad atsakovas žinojo apie jau nutrauktą sutartį, nors ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas buvo informuotas. Pagal sutarties 11.5 punktą ieškovas privalo pranešti apie ketinimą nutraukti sutartį anksčiau kredito termino pabaigos kortelės turėtojui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

Byloje kilo ginčas dėl kredito gavėjo pareigos grąžinti jam suteiktą kreditą ir mokėti delspinigius.

Byloje nustatyta, kad ieškovas su atsakovu 2008 m. rugpjūčio 21 d. Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartimi Nr. SL080806V990078 pratęsė 2006 m. liepos 12 Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr. Sl080806V99078 (b.l. 3-4). Pagal sutartį atsakovui buvo suteiktas 8.000,00 Lt kredito limitas, nustatyta 12,5 % metinė palūkanų norma ir bendros kredito 9.032,26 Lt sumos grąžinimo terminas iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. Atsakovas turėjo grąžinti kreditą mokėdamas po 400,00 Lt įmoką per mėnesį. Pagal sutarties 3.1.8 punktą atsakovas įsipareigojo laiku grąžinti kreditą, mokėti palūkanas ir kitus įkainiuose numatytus mokesčius, padengti visas pagrįstas ieškovo išlaidas, susijusias su kolos pagal sutartį išieškojimu.

Atsiliepime ir teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad kreditorius nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų 2011 m. lapkričio mėnesį ir atsakovas negalėjo naudotis nei kortele, nei kredito dalimi (b.l. 14; 37). Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat remiasi CK 6.64 straipsniu, apibrėžiančiu atvejus, kada kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, bei tvirtina, kad pagal sutarties nuostatas jis privalo kreditą grąžinti tik per 24 mėnesius nuo 2014 m. rugsėjo 30 d.

Pagal CK 6.64 straipsnio 1 dalį kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, kai: 1) skolininkas negali vykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dėl kitokios kreditoriaus kalės; 2) kreditorius dėl savo kaltės neįvykdo pareigų skolininkui ir dėl to skolininkas pagrįstai sustabdo prievolės vykdymą. Pagal šio straipsnio 3 dalį, jeigu kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas laikomas jos nepažeidusiu. Kol kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, skolininkas negali būti laikomas ją pažeidusiu. Minėtas straipsnis nustato bendruosius atvejus, kada kreditorius gali būti pripažįstamas pažeidęs prievolę. Šalių teisiniais santykiai yra kilę iš vartojimo kredito sutarties, todėl jiems taikomos sutarties sudarymo ir jos vykdymo metu galiojusios CK normos, reglamentuojančios paskolos sutartis.

CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalį, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą. Pagal CK 6.875 straipsnio 1 dalį paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas.

Ieškovo pateikta panaudoto kredito sumų suvestinė patvirtina, kad atsakovas nuo 2006 m. liepos 13 d. iki 2012 m. gegužės 25 d. panaudojo iš viso 29.808,58 Lt kredito (b.l. 23-30). Grąžinto kredito sumų suvestinė patvirtina, kad atsakovas nuo 2006 m. liepos 25 d. iki 2011 m. spalio 25 d. grąžino ieškovui 21.185,29 Lt suteikto kredito (b.l. 31-32). Taigi, atsakovas negrąžino ieškovui 8.623,29 Lt kredito. Minėti įrodymai patvirtina, kad ieškovas savo pareigą yra įvykdęs, tai yra suteikęs atsakovui Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartimi nustatytą kredito limitą. Tuo tarpu atsakovas nepateikė jokių duomenų patvirtinančių, kad jis būtų negavęs nurodytos 8.000,00 Lt kredito sumos. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovas tinkamai įvykdė savo prievolę suteikti kredito gavėjui sutartyje nurodytą pinigų sumą ir nėra pažeidęs prievolės pagal CK 6.64 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Ieškovas viešai paskelbė apie 2011 m. gruodžio 28 d. atnaujinamą įmokų už paskolas priėmimą bei delspinigių ir įsipareigojimų mokesčių nuo 2011 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. sausio 31 d. netaikymą (b.l. 15-16). Minėtame pranešime taip pat buvo nurodyta, kaip ir kur reikia mokėti įmokas. Taigi, šiuo pranešimu ieškovas atnaujino savo prievolės vykdymą, todėl atsakovas taip pat privalėjo pradėti mokėti ieškovui įmokas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nuo 2011 m. gruodžio 28 d. ieškovas nebegali būti pripažįstamas pažeidusiu prievolės priimti periodines įmokas pagal CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 3 dalį. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad po 2011 m. gruodžio 28 d. jis būtų mokėjęs ieškovui sutartyje nustatytas periodines įmokas.

Pagal sutarties 11.4 punktą ieškovas turi teisę nutraukti sutartį anksčiau laiko, jeigu mokėjimas yra uždelstas daugiau nei vieną mėnesį ir yra kitų įstatymų nustatytų sutarties nutraukimo ieškovo reikalavimu pagrindų, kortelės turėtojas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartyje nustatytus įsipareigojimus ir tai yra esminis šių sutarčių pažeidimas. Pagal sutarties 11.5 punktą ieškovas, ketindamas nutraukti sutartį anksčiau kredito termino pabaigos, privalo pranešti apie tai kortelės turėtojui. Nuo nurodyto pranešimo gavimo momento kortelė blokuojama (jeigu ji nebuvo blokuota anksčiau) ir naudotis kortele draudžiama.

Ieškovas 2008 m. birželio 2 d. priminė atsakovui apie 300,00 Lt įmokų ir 2,40 Lt delspinigių skolą (b.l. 7), 2012 m. balandžio 16 d. pranešė atsakovui apie jo nesumokėtas 1.984,71 Lt dydžio įmokas ir ragino jas sumokėti (b.l. 6), 2012 m. gegužės 7 d. siuntė atsakovui pretenziją dėl pareigos laiku mokėti įmokas nevykdymo ir perspėjo, kad nesumokėjus 2.384,71 Lt skolos ir 429,28 Lt delspinigių, sutartis bus nutraukta (b.l. 5). Atsakovo kortelė buvo blokuota (b.l. 34). Pranešimai buvo siųsti SMS žinute, sutartyje nurodytu atsakovo telefonu, o pretenzija – laišku sutartyje nurodytu atsakovo adresu. Taigi, ieškovas įvykdė sutarties 11.5 punkto sąlygą. Kadangi sutartis buvo nutraukta pagal 11.4 punktą, atsakovui nemokant periodinių įmokų, todėl atsakovas negali remtis sutarties 1.21, 1.24 ir 12.1 punktų sąlygomis, nustatančiomis kredito pabaigos termino nukėlimą. Toks sutarties pratęsimas yra galimas tik tada, kada yra tinkamai vykdoma kredito gavėjo pareiga mokėti periodines įmokas. Atsakovas šios pareigos nevykdė.

Pirmos instancijos teismas taip pat tinkamai vertino sutarties 9.10 punkte nustatytus 0,1 % dydžio delspinigius ir vadovaudamasis teismų praktika sumažino reikalaujamus priteisti iš atsakovo delspinigius.

Atsakovas dalyvavo parengiamajame teismo posėdyje, vykusiame 2013 m. birželio 11 d., kurio metu buvo pereita prie bylos nagrinėjimo iš esmės ir apie tai pranešta pagal CPK 249 straipsnį (b.l. 36-38). Atsakovas šio posėdžio metu pagal CPK 186 straipsnio 6 punktą prisiekė ir pasirašė priesaiką (b.l. 35). Taigi, atsakovui buvo išaiškinta apie bylos nagrinėjimą iš esmės, buvo tinkamai tiriami įrodymai, atsakovui buvo pranešta apie bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigą, jam suteikta teisė sakyti baigiamąją kalbą. Posėdžio metu atsakovas buvo pasirašytinai informuotas apie sprendimo paskelbimo vietą ir laiką (b.l. 39). Pagal CPK nuostatas šalių dalyvavimas teismui skelbiant sprendimą nėra būtinas ir tai nedaro teismo sprendimo neteisėtu.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.