Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rūta Mickevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. V. (A. V.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo A. V. prašymas dėl bausmės sušvelninimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-09-19 Vilniaus apygardos teisme gautas nuteistojo A. V. prašymas pritaikyti jam BK 75 straipsnį ir likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. V. skundas atmetamas.

Pagal BPK nuostatas įsiteisėjusiu ir vykdomu nuosprendžiu paskirta bausmė gali būti švelninama BPK 362¹ straipsnio tvarka, tada, kai reikia taikyti įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

Nuteistasis A. V. siekia, kad jam būtų vienu trečdaliu sumažinta likusi neatlikta laisvės atėmimo bausmė, kuri buvo paskirta Vilniaus apygardos teismo 2010-12-17 nuosprendžiu ir prašo taikyti BK 75 straipsnį.

BK 75 straipsnis reglamentuoja paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojo nauja BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, kurioje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Nagrinėjamu atveju A. V. Vilniaus apygardos teismo 2010-12-17 nuosprendžiu nuteistas už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, taigi šiuo atveju nėra formalių Baudžiamajame įstatyme nustatytų sąlygų, kurių pagrindu A. V. būtų galima taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Be to, pagal naujai formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 24 d.) nuostatos gali būti taikomos tik baudžiamąją bylą nagrinėjant instancine tvarka, šios nuostatos netaikytinos bausmės vykdymo procese (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-386-746/2015). Tuo tarpu nuteistasis A. V. pirmosios instancijos teismui prašymą taikyti BK 75 straipsnį padavė būtent bausmės vykdymo stadijoje, išnagrinėjus baudžiamąją bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Taigi BK 75 straipsnio nuostatos A. V. negali būti taikomos ir šiuo pagrindu.

Apygardos teismas, įvertinęs nuteistojo A. V. prašymo turinį, padarė išvadą, kad nuteistasis prašo taikyti ir BK 64¹ straipsnį ir šio straipsnio pagrindu vienu trečdaliu sumažinti likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį.

BK 64¹ straipsnis (įsigaliojo 2013-07-13) reglamentuoja bausmės skyrimą bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Pagal šio straipsnio 2 dalį, straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

Apygardos teismas pagrįstai vadovavosi galiojančia kasacinio teismo praktika, kurioje pažymima, kad BK 64¹ straipsnis lengvina teisiamų, o ne nuteistų asmenų padėtį, taip pat, kad šio straipsnio taikymas įstatymų leidėjo valia yra nukreiptas tik į ateitį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje (byloje Nr. 2A-7-1/2014) išaiškinta, jog taikant BK 64¹ straipsnio atgalinį veikimą, t. y. jau išnagrinėtose baudžiamosiose bylose, tiems patiems asmenims, toje pačioje byloje, esant toms pačioms aplinkybėms dar kartą būtų švelninama bausmė. Tokiu būdu konstituciniam humaniškumo principui būtų suteikiama dominuojanti reikšmė individualizuojant bausmę. Tuo tarpu Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad nagrinėjant bylą turi būti įgyvendinami visų konstitucinių teisės principų (teisėtumo, teisingumo, lygybės ir kt.) reikalavimai ir nė vienam iš jų negali būti suteikiama prioritetinė ar dominuojanti reikšmė, o pasielgus priešingai, tai vertintina kaip konstitucinių teisinės valstybės, lygybės ir kitų principų pažeidimas.

Nuteistojo A. V. prašymas sušvelninti jam paskirtą bausmę BK 64¹ straipsnio pagrindu atmestas pagrįstai.

Nuteistojo skunde nurodomos aplinkybės, kad jis atlikdamas bausmę įgijo profesiją, dirba, moka priteistas sumas ir kt., svarbios sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nes jos parodo nuteistojo elgesį atliekant bausmę. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Prašymų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos pateikimo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarties naikinti nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. V. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.