- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-12-11
- Bylos Nr.
- 1-1335-806/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-18-1-00566-2012-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Kaltinamasis
- L. R.
- Nukentėjusysis
- J. R.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. R. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. R. laikotarpiais nuo 2003-07-25 iki 2005 m. liepos mėn., nuo 2005 m. rugpjūčio mėn. iki 2007 m. liepos mėn., nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. iki 2008 m. liepos mėn., nuo 2008 m. rugsėjo mėn. iki 2009 m. rugsėjo mėn., nuo 2010 m. kovo mėn. iki 2011 m. gegužės mėn., nuo 2011 m. gruodžio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn., pagal 2003-07-25 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą vengė pareigos išlaikyti savo vaiką D. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantį su motina J. R., mokėti alimentus po 150 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo įsiskolinimas 2012-02-01 sudarė 8951 Lt.
Apklaustas teisme kaltinamasis L. R. prisipažino padaręs jam inkriminuotą veiką ir paaiškino, kad argumentai, kodėl nemokėjo yra tokie, kad atskaičiuojant tas įsiskolinimas eina per antstolius. Ta suma yra žymiai didesnė. Kitaip sumokėti L. R. negali, nes pinigų ,,nepaišo”. Išsiskyrė su žmona 2003 metais. Jei tokie alimentų nemokėjimo laikotarpiai užfiksuoti, tai vadinasi taip ir yra. Nemokėjimo priežastis ta, kad neturėjo pinigų. Visų pirma stengėsi dėl savęs gauti pinigų. Kiti stengiasi vogti, L. R. negalėjo taip gauti pinigų. Prie vaiko auklėjimo, pasak L. R., jis neprisideda, finansiškai prisideda prie vaiko gerovės tiek, kiek iš jo atskaičiuoja. L. R. pradėjo dirbti nuo rugpjūčio 27 dienos, pora kartų per tuos laikotarpius buvo prisiregistravęs darbo biržoje, jo požiūriu darbo birža nepadeda susirasti darbo, net gali pasakyti, kad tingėjo prisiregistruoti. L. R. paaiškino, kad dirbo pamainomis. L. R. norėtų susitaikyti, jis gali garantuoti, kad kol jis dirbs, tai ta suma apie 50 procentų bus atskaičiuojama, tačiau pažadėti, kad dirbs visą gyvenimą būtų mažiausiai kvaila.
Apklausta teisme nukentėjusioji J. R. paaiškino, kad viskas išdėstyta kaltinamajame akte. Skolos kaupėsi ir kaupėsi ir iki teismo priėjo. J. R. paaiškino, kad negaudavo išlaikymo, o kiek gaudavo, tai visos sumos užfiksuotos, nes buvo mokama oficialiai. Vaikui išlaikymas priteistas po 150 Lt. Vaikui dabar yra 13 metų. Iš pradžių po skyrybų susitikimai tėvo su vaiku vykdavo, bet vėliau tie susitikimai vis retėjo. Vėliau visai ryšiai nutrūko. Jokios pagalbos jie L. R. neprašė ir buvęs vyras nerodė jokios iniciatyvos. Kai buvęs vyras dirbo oficialiai, tai alimentai buvo išskaičiuojami. J. R. nežino, ar kaltinamasis dirbs oficialiai, kol dirbs, tai mokės tą įsiskolinimą, tačiau nežino, kiek tas darbas tęsis. Įsiskolinimas likęs apie 8000 Lt. J. R. nutarė susitaikyti, jei kaltinamasis įsipareigos atlyginti tą skolą.
2003 m. liepos 25 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendime nurodyta, jog L. R. įsipareigoja nepilnamečio sūnaus D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui mokėti po 150 Lt kas mėnesį iki sūnaus D. pilnametystės. (b.l. 21-22)
Antstolės N. Š. 2012-02-27 rašte Nr. 2-503-21 nurodyta, kad 2003-09-22 antstolei N. Š. vykdymui pateiktas vykdomasis dokumentas Nr. 2-503-21, kurį 2003-07-25 išdavė Vilniaus m. 2-os apylinkės teismas dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko R. L., (duomenys neskelbtini) išieškotojos R. J. naudai, sūnaus D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui. Išlaikymo įsiskolinimas 2012-02-01 yra 8951 Lt. ( b.l. 27 )
Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2008 m. sausio 30 d. direktoriaus sprendimu nutarė mokėti D. R., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2008 m. sausio 18 d. 150 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo už kiekvieną praėjusį mėnesį, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą. 2011-11-23 L. R. įsiskolinimas fondui - 6817,74 Lt. ( b.l. 5-7, 10 )
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012-02-27 pranešime Nr. (14.1.1) 1-1207 dėl duomenų pateikimo nurodė, kad L. R. dirbo nuo 2003-07-01 iki 2003-09-12 UAB „(duomenys neskelbtini)”, įmokos suma 457.42 Lt. Nuo 2004-02-10 iki 2004-05-19, nuo 2005-10-25 iki 2006-03-20 UAB „(duomenys neskelbtini)”, 2004-02-10 - 2004-03-31 įmokos suma 131.92 Lt; 2004-04-01 – 2004-05-19 įmokos suma 144.16 Lt; 2005-10-25 - 2005-12-31 įmokos suma 209.44 Lt; 2006-01-01- 2006-03- 20 įmokos suma 275.40 Lt. Nuo 2002-05-17 iki 2005-07-11 UAB „(duomenys neskelbtini)" 2005-05-17 - 2005-06-30 įmokos suma 561.00 Lt; 2005-07-01 - 2005-07-11 įmokos suma 154.27 Lt. Nuo 2007-04-03 iki 2007-07-02 UAB „(duomenys neskelbtini)” 2007-04-03 - 2007-06-30 įmokos suma 1400.73 Lt, 2007-07-01 - 2007-07-02 įmokos suma 138.82 Lt. Nuo 2008-05-06 iki 2008-08-04 UAB „(duomenys neskelbtini)” 2008-05-06 iki 2008-06-30 įmokų suma 1224.91 Lt., 2008-07-01 iki 2008-08-04 įmokų suma 683.29 Lt. Nuo 2011-03-15 iki 2011-11-14 UAB „(duomenys neskelbtini)”. (b.l. 81-84 )
Lietuvos darbo birža prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012-03-15 pranešime Nr. Sd- 832 dėl informacijos apie L. R. pateikimo nurodė, kad L. R. Lietuvos darbo biržoje buvo registruotas 2007-07-12 - 2007-07-17, 2009-09-03 - 2010-03-04 laikotarpiais. Registracijos laikotarpiu L. R. nedarbo socialinio draudimo išmoka nebuvo mokama, rekomendacijų įsidarbinti išduota nebuvo. ( b.l. 86, 87 )
Valstybės įmonės registrų centro Vilniaus filialo Nekilnojamojo turto registro duomenų administravimo skyriaus raštas, kuriame nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2012-02-20 duomenimis L. R. nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, neįregistruotos. (b.l. 89)
AB „Citadele“ banko, UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“, AB SEB lizingas, AB Šiaulių banko, UAB „Šiaulių banko lizingas“, AB Ūkio banko, UAB Ūkio banko lizingo, UAB Medicinos banko, UAB Medicinos banko lizingo, AB DNB banko, AB DNB lizingo, Swedbank AB, „Swedbank lizingas“, UAB, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus, AB banko „Finasta“ raštai kuriuose nurodyta, jog L. R. šiuose bankuose sąskaitų neturi ir nėra minėtų bankų klientas. (b.l. 93, 95, 100, 102, 104, 106, 108, 110, 112, 114, 117, 119-120, 124, 127 )
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnis numato atsakomybę už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui vengimą. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje numatyta nusikalstama veika – vengimas išlaikyti vaiką, nebūtinai reiškia tiesioginį atsisakymą mokėti priteistas lėšas (ar teikti kitą būtiną materialią paramą), nors ir turint tam galimybių. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas. Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais – kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan. BK 164 straipsnyje esanti norma vengimo išlaikyti vaikus tiesiogiai nesieja su pareigos nevykdymo piktybiškumu, tokio neveikimo sistemingumu. Tačiau šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką.
Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad L. R. vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikui išlaikyti.
Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2003-07-25 sprendimu nustatyta, jog L. R. privalo J. R. naudai mokėti lėšas sūnaus D. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 150 Lt kas mėnesį iki D. pilnametystės. Pats kaltinamasis pripažino padaręs šią veiką ir nurodė, kad žinojo apie priimtą teismo sprendimą dėl išlaikymo, vaiko išlaikyti negalėjo, nes neturėjo darbo ir jokių piniginių lėšų, todėl neturėjo lėšų sūnaus išlaikymui mokėti. Mokėti alimentų sąmoningai nevengė, kai turėjo pinigų, tai ir mokėjo vaikui pinigus. Liudytojos J. R. parodymai patvirtina, kad L. R., žinodamas apie pareigą mokėti išlaikymą savo vaikui, nesiėmė jokių veiksmų, kad šią pareigą vykdytų. Tiek J. R., tiek pats L. R. patvirtino, kad kaltinamasis kelis pastaruosius metus net nesidomi savo sūnumi ir su juo bei jo motina nebendrauja, prie vaiko auklėjimo neprisideda. Kaip matyti iš bylos medžiagos, L. R. visiškai nemokant alimentų, nuo 2008 metų sausio mėnesio jo pareigą išlaikyti vaiką turėjo perimti valstybė Vaikų išlaikymo fondo įstatymo nustatyta tvarka. Taigi įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, tas aplinkybes, kad kaltinamasis nuo pat 2003 metais priimto teismo sprendimo nesiėmė jokių veiksmų pareigai išlaikyti vaiką vykdyti, niekur nedirbo, aktyvių veiksmų įsidarbinti nesiėmė, kada nedirbo ir neteikė išlaikymo vaikui, ir nors buvo prisiregistravęs darbo biržoje, tačiau darbo paieška buvo nutraukta L. R. pageidavimu, o tai akivaizdžiai rodo, kad vengė įsidarbinti, jau ilgą laiką visiškai nesidomi savo vaiku ir nesistengia ne tik finansiškai, bet ir kitais būdais prisidėti prie vaiko išlaikymo ir auklėjimo, teismas daro išvadą, kad L. R. teismo paskirtos pareigos mokėti periodines įmokas sūnaus D. R. išlaikymui vengė sąmoningai ir tikslingai. Tokie L. R. veiksmai (neveikimas) kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą, atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis ir nukentėjusieji susitaikė ir paprašė šią baudžiamąją bylą nutraukti.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą esant kelių sąlygų visetui:
kaltinamasis turi pripažinti savo kaltę,jis turi savo noru atlyginti padarytą žalą arba susitarti dėl šios žalos atlyginimo, jis turi susitaikyti su nukentėjusiuoju,byloje turi būti nustatytas pagrindas, leidžiantis manyti, kad ateityje toks asmuo nebedarys naujų nuskalstamų veikų.
Lietuvos Respublikos BK 38 str. 2 d. numato atvejus, kai asmuo pagal šią normą nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas negali būti:
kai kaltinamasis yra recidyvistas ar pavojingas recidyvistas,kai jis anksčiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei 4 metai.
Kaltinamasis, padaręs nesunkų tyčinį nusikaltimą, savo kaltę pripažino, jis nėra recidyvistas ir anksčiau nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str. atleistas nebuvo. L. R. raštu įsipareigojo sumokėti įsiskolinimą J. R., kuris šiuo metu sudaro apie 8500 Lt per 24 mėnesius, t.y. iki 2014 m. gruodžio 15 d. L. R. anksčiau nebuvo teistas. Kaltinamasis ir nukentėjusioji susitaikė. Kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios ir įsipareigojo ateityje mokėti vaikui išlaikymą. Visa tai rodo, kad aplinkybių, draudžiančių nutraukti bylą dėl proceso dalyvių susitaikymo, nėra ir sudaro pagrindą manyti, kad ateityje L. R. nebedarys naujų nuskalstamų veikų. L. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str. dėl vengimo išlaikyti vaiką atleistinas taikant Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. nuostatas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 302-308 str., teismas
nusprendė:
L. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str. dėl vengimo išlaikyti vaiką atleisti jam ir nukentėjusiajai susitaikius ir šią baudžiamąją bylą nutraukti.
Patvirtinti tokio turinio šalių susitarimą dėl žalos atlyginimo:
L. R. savo noru įsipareigoja atlyginti 8951 Lt dydžio žalą nukentėjusiajai J. R. iki 2014-12-15 .
Kardomąją priemonę L. R. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskelbus nuosprendį, panaikinti.
Išaiškinti kaltinamajam, kad jam per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat, kad jam per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti, ir bus sprendžiamas klausimas dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.