- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-11
- Bylos Nr.
- 2A-569-638/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12461-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas, Mindaugas Šimonis, Diana Labokaitė
- Ieškovas
- D. G.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Transporto vystymo grupė“
- Trečiasis asmuo
- E. I.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Mindaugo Šimonio, Arvydo Žibo,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-21527-959/2018 pagal ieškovo D. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Transporto vystymo grupė“, trečiasis asmuo E. I. SE, veikiantis per E. I. SE Lietuvos filialą, dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. G. ieškinyje prašė panaikinti 2018 m. birželio 27 d. Kauno teritorinės darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-3441 darbo byloje Nr. APS-2-10204 bei atmesti UAB „Transporto vystymo grupė“ prašymą dėl įpareigojimo atlyginti 3814,94 Eur žalą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi nutarė ieškinį dalyje, kurioje prašoma panaikinti 2018 m. birželio 27 d. Kauno teritorinio darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-3441 darbo byloje Nr. APS-2-10204, atsisakyti priimti, kitoje dalyje ieškinį priėmė.
3. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis, vykdydamas darbdavio nurodymus, gabeno krovinį nurodytu maršrutu Miuncheno mieste, Vokietijoje. Dėl neatsargumo (nesant jokios tyčios sąmoningai pažeisti kelių eismo taisyklių reikalavimus ir/ar vairuotojo-ekspeditoriaus pareigas) jis pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko buvo nežymiai kliudyta tilto konstrukcija. Iš įvykio vietos ieškovas nuvažiavo iki automobilių stovėjimo aikštelės, esančios už 200 metrų. Pranešti policijai apie eismo įvykį ieškovas paprašė šalia dirbusio darbuotojo, su kuriuo bendravo žodžiu. Ieškovas neprivalėjo apie tą patį įvykį informuoti policijos papildomai, be to, ieškovas turi bendravimo užsienio kalba barjerą. Ieškovo veiksmuose nebuvo jokios tyčios pažeisti kelių eismo taisyklių reikalavimus. Ieškovo veika neatitinka jokio nusikaltimo požymių, už tokią veiką nekyla baudžiamoji atsakomybė Lietuvoje.
Šalies argumentai
4. Atsakovė su ieškovo ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad su ieškovu D. G. 2012 m. birželio 5 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 557, pagal kurią ieškovas nuo 2012 m. birželio 5 d. įsipareigojo dirbti pas atsakovę vairuotoju-ekspeditoriumi. Ieškovas nuo 2017 m. sausio 9 d. iki 2017 m. sausio 18 d. buvo išsiųstas į komandiruotę krovinių pervežimui maršrutu Lietuva – D. B. – Olandija – Vokietija - Lietuva. Priėmimo-perdavimo aktu 2017 m. sausio 9 d. ieškovas iš atsakovės priėmė puspriekabę, kurią naudojo minėtos komandiruotės metu. Ieškovas 2017 m. sausio 15 d., vykdydamas krovinių pervežimą, komandiruotės metu sukėlė eismo įvykį, t. y. Miuncheno mieste, Vokietijoje, vairuodamas vilkiką su puspriekabe bandė pravažiuoti po žemesniu nei transporto priemonė tiltu, kliudė tiltą puspriekabės viršumi ir apgadino tiek tiltą, tiek puspriekabę, ant tilto konstrukcijų palikdamas puspriekabės dalis. Miuncheno policija, atvykusi į įvykio vietą, surašė protokolą dėl įvykusio eismo įvykio. Policija nustatė, jog požeminis kelias buvo apgadintas nutrynimo būdu, ant tilto virš požeminio kelio liko kaboti puspriekabės dangos dalis, kurią reikėjo pašalinti. Apie įvykį taip pat buvo pranešta draudimo bendrovei, kurioje atsakovė yra apdraudusi savo civilinę atsakomybę. Dėl neleistino pasišalinimo iš įvykio vietos ieškovui D. G. Miuncheno apylinkės teisme buvo iškelta baudžiamoji byla Nr. 953 Cs 432 Js 122248/17. Baudžiamojoje byloje ieškovui buvo skirta 2 400 Eur bauda bei 6 mėn. atimta teisė vairuoti transporto priemones Vokietijoje. Atsakovė 2018 m. kovo 1 d. gavo draudimo bendrovės ERGO Lietuva pranešimą „Dėl žalos Nr. 4304473-2850_1-001 atlyginimo regreso tvarka”, kuriame buvo nurodyta, jog dėl ieškovo sukelto įvykio – tilto Vokietijoje apgadinimo – ERGO Lietuva, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, turėjo išmokėti draudimo išmoką žalą patyrusio asmens (Miuncheno savivaldybės) draudikui ERGO Versicherung AG, kadangi šiuo atveju buvo atlyginami nuostoliai, padaryti valdant ERGO Lietuva transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustą transporto priemonę. Draudimo išmoka sudarė 3 814,94 Eur, iš kurios 3 491,25 Eur sudarė nuostolių (tilto remonto) suma ir 323,69 Eur žalos administravimo suma. Atsakovė 2018 m. balandžio 11 d. bankiniu pavedimu atlygino žalos sumą draudimo bendrovei ERGO Lietuva ir tokiu būdu įgijo reikalavimo teisę į nuostolį sukėlusį darbuotoją ieškovą D. G.. Ieškovo D. G. padaryta žala atsakovei sudaro 3 814,94 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas tenkino atsakovės UAB „Transporto vystymo grupė“ reikalavimą dėl įpareigojimo atlyginti žalą ir įpareigojo ieškovą D. G. atlyginti atsakovei UAB „Transporto vystymo grupė“ 3814,94 Eur žalą. Teismas priteisė iš ieškovo D. G. atsakovei UAB „Transporto vystymo grupė“ 800 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nurodė, kad 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo 2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymu Nr. XII-2603 patvirtintas naujos redakcijos Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – DK). Įstatymo 6 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog jeigu prašymas nagrinėti individualų darbo ginčą yra paduotas iki DK įsigaliojimo, prašymas yra sprendžiamas pagal iki DK įsigaliojimo galiojusias nuostatas. Teismas vertino, kad atsakovė prašymu į darbo ginčų komisiją kreipėsi 2018 m. gegužės 18 d., t. y., po naujojo DK įsigaliojimo, todėl ieškinys nagrinėtinas vadovaujantis naujojo DK nuostatomis.
7. Teismas nurodė, kad atsakovė, inicijuodama individualų darbo ginčą dėl teisės, pareiškė regresinį reikalavimą dėl darbuotojo veiksmais padarytos žalos, kurią atsakovė atlygino, priteisimo iš žalą padariusio darbuotojo. Teismas sprendė, kad žala atsakovei kilo dėl ieškovo tyčinių veiksmų (pasišalinant iš eismo įvykio vietos), kuriais buvo siekiama išvengti ne žalos atsiradimo, o prievolės žalą atlyginti. Teismas pažymėjo, kad byloje nenustatyta, jog atsakovės patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos jos veiklos pobūdis, jai tenkanti komercinė ir gamybinė rizika, nes žala padaryta Vokietijoje nusikalstamais laikomais darbuotojo veiksmais – neteisėtu pasišalinimu iš eismo įvykio vietos, kurių neatlikus trečiasis asmuo (draudikas) nebūtų įgijęs atgręžtinio reikalavimo teisės į atsakovę ir žalos atsakovei nebūtų atsiradę. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės reikalaujamos priteisti žalos dydis – 3 814,94 Eur yra protingas ir pagrįstas.
8. Teismas, spręsdamas dėl neteisėtos veikos, nurodė, kad byloje nustatytas ieškovo neteisėtų veiksmų daugetas: 1) kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs žalą Miuncheno savivaldybės administracijai; 2) pasišalinimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, sukėlęs žalą atsakovei. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamai bylai aktualus antrasis ieškovo neteisėtas veiksmas, nes tik šis veiksmas yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su atsakovei kilusia žala. Teismas sprendė, kad ieškovas, būdamas eismo įvykio dalyviu, suvokdamas arba tikėdamasis, kad jo veiksmais buvo padaryta žala svetimam turtui, neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos, dėl ko buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn Vokietijoje. Tokiais savo veiksmais ieškovas pažeidė ne tik V. F. Respublikos teisės aktų reikalavimus, tačiau ir vairuotojo pareiginių nuostatų Nr. 27, su kuriais jis buvo supažindintas, 7.3, 7.14, 40-42 punktų reikalavimus.
9. Teismas, spręsdamas dėl priežastinio ryšio, nurodė, kad jeigu ieškovas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų, t. y. nebūtų neteisėtai pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, tai pareiga grąžinti trečiajam asmeniui sumokėtas dėl padarytos žalos sumas pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą atsakovei nebūtų atsiradusi. Todėl teismas sprendė, kad atsakovei kilusi žala yra ieškovo neteisėtų veiksmų rezultatas, t. y. teismas konstatavo esant priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo.
10. Teismas, pasisakydamas dėl kaltės, nurodė, kad ieškovas tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, t. y. suvokdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą kelių eismo taisyklėms ir norėdamas taip elgtis. Miuncheno apylinkės teismo baudžiamajame įsakyme konstatuotos faktinės aplinkybės, kad nuo eismo įvykio vietos ieškovas nuvažiavo apie 2 km atstumą ir sustojo aikštelėje, esančioje priešingoje kelio pusėje. Ieškovas apie eismo įvykį nedelsiant neinformavo nei policijos, nei savo darbdavio, taip pažeisdamas, be kita ko, pareiginių nuostatų 40 ir 42 punktų reikalavimus. Ieškovo paaiškinimus apie tai, kad ieškovas neva paprašė iškviesti policiją šalia dirbusio sniegą valiusio darbuotojo vienu vieninteliu gestu – pridėdamas nykštį prie ausies ir mažąjį pirštą prie lūpų, –teismas laikė ieškovo gynybine pozicija, juos vertino kritiškai ir jais nesivadovavo.
11. Teismas nurodė, kad pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais, žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Teismas vertino, kad ieškovas pasišalino iš eismo įvykio vietos tyčia. Teismas pažymėjo, kad tokiais savo neteisėtais veiksmais ieškovas siekė išvengti atsakomybės už padarytą žalą, pasislėpti nuo tyrimą atliekančių pareigūnų bei apsunkinti arba padaryti neįmanomu įvykio kaltininko nustatymą. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas taip elgėsi žinodamas, kad konkreti žala atsiras arba labai tikėtina, kad atsiras, t. y. žalą padarė tyčia. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, jog reikalavimas taikyti ieškovui visišką materialinę atsakomybę DK 154 straipsnio 1 punktu pagrindu yra pagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Ieškovas D. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškovo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
12.1. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, jog dėl teisės normų taikymo galimybių (senojo ar naujojo DK) ieškovas neturėjo jokios galimybės apsispręsti ir jų pasirinkti, nes procesą inicijavo atsakovė, kreipdamasi į darbo ginčų komisiją 2018 m. gegužės 18 d., kai tuo tarpu žala padaryta buvo 2017 m. sausio 15 d., t. y. galiojant senajam DK.
12.2. Ieškovas su atsakove nebuvo sudaręs jokios visiškos materialinės atsakomybės sutarties ir atsakovė nepateikė tai paneigiančių dokumentų. Todėl ieškovas nesutinka su teismo padaryta išvada apie tyčios buvimą. Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimo faktas buvo sąlygotas pasirinkto vykimo maršruto - pro viaduką, esant ir aiškiai atsakovės kaltei, kuri nesuteikė jokios navigacinės įrangos savo darbuotojui - ieškovui dėl vykimo į objektą. Išvykimas iš eismo įvykio vietos buvo sąlygotas ne tiesioginės tyčios išvengti pasekmių, nes tam nebuvo jokių pagrindų (yra galiojantis civilinės atsakomybės draudimas, ieškovas buvo blaivus), o dėl būtinojo reikalingumo - dėl užkardyto pravažiavimo pro viaduką, sudarytos realios kliūtys kitam eismo transportui.
12.3. Teismas turi vadovautis naujo DK 153 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato, kad darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, - ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio.
12.4. Ieškovas nebuvo nei atsakovės, nei trečiojo asmens kviečiamas pasisakyti, išdėstyti savo pozicijos dėl padarytos žalos apskaičiavimo, dydžio nustatymo. Todėl ši rizika dėl neteisingai nustatytos turtinės žalos dydžio yra atsakovės ir trečiojo asmens, kadangi regresinis atsakovės reikalavimas tai nėra tiesioginė ieškovo veiksmais padaryta žala atsakovei. Iš byloje esančių fotonuotraukų iš įvykio vietos matyti akivaizdžiai seni tilto konstrukcijos pažeidimai - akivaizdžios rūdžių pažeistos tilto konstrukcijos, kurios negali būti siejamos su ieškovo ką tik padarytais metalinių konstrukcijų pažeidimais. Todėl manytina, kad atsakovė neįrodė, jog visą atsakovės atlygintą žalą trečiajam asmeniui padarė vienas ieškovas.
12.5. Atsakovė niekaip nepadėjo ieškovui gintis nuo pareikštų kaltinimų (nedėjo pastangų ieškovui padėti pasinaudoti advokato ar kito teisininko, galinčio padėti procese, nesudarė galimybės naudotis vertėjo pagalba ir pan.), nors kaip minėta, ieškovas vykdė atsakovės pavedimą dėl vykimo į komandiruotę ir vykdė atsakovei naudingas darbines funkcijas.
12.6. Ieškovo veika neatitinka jokio nusikaltimo požymių, už tokią veiką nekyla baudžiamoji atsakomybė Lietuvoje, todėl ieškovas nesutinka dėl regresinio reikalavimo būtent tuo pagrindu.
Atsiliepimas
13. Atsakovė UAB „Transporto vystymo grupė“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
13.1.Teismas tinkamai išanalizavo ir įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus ir vadovaudamasis kasacinio teismo formuojama praktika pagrįstai sprendė, kad byloje surinkti rašytiniai įrodymai leidžia konstatuoti, jog ieškovas D. G. tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, t. y. suvokdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą kelių eismo taisyklėms ir norėdamas taip elgtis.
13.2. Ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo argumentus apie tai, kad ieškovo naudota navigacinė įranga netinkama naudoti tolimųjų reisų vairuotojams. Kelių eismo taisyklių pažeidimą ieškovas padarė ne dėl tariamai netinkamos navigacijos naudojimo, ir ne dėl paties ieškovo pasirinkto vykimo maršruto, o dėl ieškovo sąmoningai pasirinkto veikimo būdo - kelių eismo ženklų, perspėjančių apie tilto aukštį, nepaisymo.
13.3. Darbuotojų išrašas iš žurnalo patvirtina, kad ieškovas buvo pasirašytinai supažindintas su atsakovės direktoriaus 2011 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. DS15 patvirtintais vairuotojo pareiginiais nuostatais Nr. 27. Šių nuostatų 40 p. įpareigojo ieškovą, kaip asmenį, einantį vairuotojo pareigas, įvykus avarijai apie ją pranešti vadovaujantiems darbuotojams. Nuostatų 41 punktas įpareigojo ieškovą imtis visų priemonių, kad žala būtų kuo mažesnės, o pagal nuostatų 42 punktą įpareigojo ieškovą apie eismo įvykį informuoti ir policiją, ir draudimo kompaniją. Faktą, kad ieškovui buvo perduotas galiojantis draudimo polisas, patvirtina byloje esantis rašytinis įrodymas, t. y. ieškovo pasirašytas transporto priemonės priėmimo – perdavimo aktas.
13.4. Ieškovo apeliaciniame skunde akcentuotas argumentas, kad ieškovas nebuvo sudaręs su atsakove visiškos materialinės atsakomybės sutarties, vertintinas kaip neatitinkantis tikrovės. Teismui atsakovas pateikė su ieškovu 2012 m. birželio 5 d. sudarytos ir ieškovo pasirašytos darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės sutarties kopiją.
13.5. Atmestini apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad tariamai pati atsakovė prisidėjo prie žalos atsiradimo. Atsakovė parengė ir supažindino ieškovą su vairuotojo pareiginiais nuostatais, kuriuose išdėstė, kokius veiksmus ieškovas turėtų atlikti, kad būtų išvengta žalos, apdraudė ieškovui perduotą darbo įrankį - transporto priemonę civilinės atsakomybės draudimu, tačiau žala vis tiek buvo patirta ieškovui atlikus neteisėtus veiksmus, t. y. ieškovas neinformavo nei policijos, nei atsakovės apie eismo įvykį ir iš įvykio vietos pasišalino.
13.6. Pareiginių nuostatų nebuvimas ieškovo atsakomybės už nerūpestingumą atliekant tiesiogines darbo funkcijas nešalina. Faktas, kad darbuotojas sąmoningai nesiėmė priemonių žalai išvengti nors galėjo jų imtis, įrodo darbuotojo veiksmų tyčios buvimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
15. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad šalių darbo teisiniai santykiai prasidėjo 2012 m. birželio 5 d. ( t.1, b.l. 35), eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala darbdaviui, įvyko 2017 m. sausio 15d. , prašymas darbo ginčų komisijai dėl žalos atlyginimo iš darbuotojo buvo pateiktas 2018 m. gegužės 18 d. ( t.1, b.l. 20), ieškinys teismui buvo pateiktas 2018 m. liepos 26 d. ( t.1, b.l. 3). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad byla nagrinėjama pagal Darbo kodekso, įsigaliojusio nuo 2017 m. liepos 1 d., taisykles, nes individualus darbo ginčas pradėtas jau įsigaliojus naujam DK (Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 7 dalis).
16. Darbo kodekso, galiojusio iki 2017 m. liepos 1 d. 255 str. numatė, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei žala buvo padaryta tyčia arba žala buvo padaryta nusikalstama veika, kuri konstatuota Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Darbo kodekso, įsigaliojusio nuo 2017 m. liepos 1 d., 154 str. numato, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą šiais atvejais: žala padaryta tyčia arba žala padaryta veika, turinčia nusikaltimo požymių. Sugretinus abi redakcijas matyti, kad iš esmės visiškas žalos atlyginimo principas esant darbuotojo tyčiai arba nusikalstamai veikai, nepasikeitė. Todėl apelianto argumentai, kad jis neturėjo galimybės pasirinkti, pagal kurio Darbo kodekso nuostatas turi būti nagrinėjamas ginčas, yra nepagrįsti, nes apeliantas nenurodo, kuo jo teisinė padėtis būtų skirtinga, jeigu ginčas būtų nagrinėjamas pagal anksčiau galiojusio Darbo kodekso nuostatas.
17. Apeliantas pabrėžė, kad su juo nebuvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis ir jis neatsimena, kad būtų supažindintas ir pasirašęs vairuotojo pareigines instrukcijas. Pirmosios instancijos teismas ir nenustatė tokios aplinkybės, kad su ieškovu būtų buvusi sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Tačiau byloje yra pateiktas Darbuotojų, supažindintų su pareiginiais nuostatais, registracijos žurnalas, kuriame ieškovas yra pasirašęs, kad buvo supažindintas su nuostatais Nr. 27 ( t.1, b.l. 33-34). Vairuotojo pareiginių nuostatų Nr. 27, patvirtintų atsakovo UAB „Transporto vystymo grupė“ direktoriaus 2011 m. gruodžio 15 d. įsakymu, 7.3 p. nustatyta, kad vairuotojas turi žinoti kelių eismo taisykles, saugaus eismo reikalavimus, kelio ženklus, kelių ženklinimą, eismo reguliavimo signalus ir t.t. ( t.1, b.l. 157). Net jeigu apeliantas ir neprisimena fakto, kad tokius nuostatus yra pasirašęs, tai jis kaip vairuotojo pažymėjimą turintis asmuo ( t.1, b.l. 136), privalo žinoti kelių eismo taisykles, kelių ženklinimą ir jų laikytis.
18. Byloje nėra ginčo, kad 2017 m. sausio 15 d. apie 7 val.10 min. ieškovas vairavo automobilį su puspriekabe GG-373(LT), važiavo Vokietijoje, Miunchene, Thalkirkechener gatve požeminiu keliu, kai ant įvažiavimo po tiltu buvo ženklas, kad aukštis yra 3,7 m, o ieškovo vairuojamos transporto priemonės aukštis buvo 4,1 m. Nepaisydamas aukščių skirtumo, ieškovas pradėjo važiuoti po tiltu, pasikabino su puspriekabe ant požeminio kelio tilto, apgadino požeminį kelią, puspriekabę, ant tilto virš požeminio kelio liko kaboti puspriekabės dalis, kurią reikėjo pašalinti, visas žalos dydis buvo nustatytas 7250 Eur, tačiau buvo pritaikyta 50 proc. nuolaida ir galutinai prašyta atlyginti 3491,25 Eur ( t.1, b.l. 54-71). Nėra ginčo ir dėl aplinkybės, kad apeliantas, kai jo vairuojamas automobilis kliudė tilto konstrukciją, iškart nesustojo, o nuvažiavo toliau. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į prieštaravimą tarp apelianto 2017 m. sausio 20 d. rašyto paaiškinimo, kuriame jis nurodė, kad užkliudęs tiltą apsisuko ir nuvažiavo į iškrovimą už 2 km (b.l. 73) ir apelianto pozicijos, išdėstytos ieškinio pareiškime, kad jis po užkliuvimo įvykio nuvažiavo tik 200 metrų ir aikštelėje laukė policijos ( t.1, b.l. 4).
19. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo pareiga atlyginti darbdaviui padarytą žalą kyla iš DK 154 str. 1 p., t.y. kai žala padaryta tyčiniais ieškovo veiksmais jam pasitraukus iš eismo įvykio vietos. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka, nes, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pasitraukimas iš eismo įvykio vietos gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasišalina siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartis Nr. 2AT-7-3-2013).
20. Apeliantas argumentuoja, kad jo veiksmai buvo sąlygoti ne tyčios, o neatsargumo, nes jis pasitraukė tik todėl, kad nenorėjo užblokuoti pravažiavimo pro viaduką. Taigi, apeliantas tik nurodo savo suvoktas priežastis, motyvus, kodėl jis pasitraukė iš įvykio vietos, o paties pasitraukimo fakto neginčija. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatant asmens kaltę turi būti vertinamas asmens, padariusio pažeidimą, vidinis (psichinis) santykis su objektyviaisiais pažeidimo sudėties požymiais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad subjektyvieji administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais apie jo suvokimą darant veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-677/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-648/2018). Šioje byloje buvo vertinami ne tik apelianto paaiškinimai, bet ir kitos nustatytos aplinkybės, kaip minėta, tai, kad ieškovas iškart po įvykio nuvažiavo dar du kilometrus į išsikrovimą, tai, kad nėra objektyvių duomenų apie ieškovo pastangas pranešti darbdaviui arba policijai apie eismo įvykį, taip pat ir Miuncheno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. baudžiamasis įsakymas, pagal kurį ieškovas buvo apkaltintas už neleistiną pasišalinimą iš įvykio vietos pagal V. B. kodekso nuostatas ( t.1, b.l. 88-89) ir nebuvimas duomenų, kad ieškovas skundė šį įsakymą. Visuma išvardintų įrodymų ir leido teismui spręsti apie tyčios buvimą, su kuo nėra pagrindo nesutikti. Priežastys, kodėl asmuo pasitraukia iš eismo įvykio vietos, neturi reikšmės kvalifikuojant kaltę kaip tyčinę.
21. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2009; 2010 kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2010). Kiti apelianto išdėstyti argumentai nėra reikšmingi priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui vertinti. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo civilinę bylą teisingai, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reguliuojančias darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės sąlygas (DK 154 str.), nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ( CPK 185 str.), todėl apeliacinį skundą tenkinti nėra pagrindo.
22. Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovui iš ieškovo priteistinos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą - 800 Eur (t.2, b.l. 26). Valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos, nes yra mažesnės negu minimalus nustatytas priteistinas dydis ( CPK 96 str. 6 d.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui UAB „Transporto vystymo grupė“, įm.k. 161438434, iš ieškovo D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.