Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-04-15 · Administracinė byla Nr. eI2-1275-561/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-04-15
Bylos Nr.
eI2-1275-561/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02901-2023-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Kaminskas, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Ina Kirkutienė
Pareiškėjas
A. B., Nemėžio musulmonų sunitų religinės bendruomenės
Atsakovas
Teisingumo ministerijai
Trečiasis asmuo
T. K., A. M.
Administracinė byla Nr. eI2-1275-561/2024 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02901-2023-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 15 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Inos Kirkutienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų A. B. ir Nemėžio musulmonų sunitų religinės bendruomenės skundą atsakovei Teisingumo ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims T. K. ir A. M. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai A. B. ir Nemėžio musulmonų sunitų religinė bendruomenė (toliau – ir Bendruomenė) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydami: 1) panaikinti Teisingumo ministerijos 2023 m. vasario 10 d. raštą Nr. (8.3.46E) 7R-682 (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti atsakovę išnagrinėti pareiškėjų 2022 m. gruodžio 12 d. pranešimą (kartu su 2022 m. lapkričio 8 d. tarybos posėdžio pataisytu protokolu) (toliau – ir Pranešimas) iš naujo.

Skunde nurodo, kad pagrindu duomenims pakeisti tapo Bendruomenės tarybos 2022 m. lapkričio 8 d. posėdžio protokolas (toliau – ir Protokolas), kuriuo nuspręsta, kad Bendruomenės pirmininko pareigas eitų tarybos posėdžio metu laikinai einančiu pirmininko pareigas A. B. Atsakovė 2022 m. lapkričio 30 d. raštu nurodė, kad atsisako surašyti prašymą ir išvadą dėl Bendruomenės pasikeitusių duomenų pateikimo. Pareiškėjai Protokolą pataisė ir kartu su Pranešimu pateikė atsakovei, tačiau atsakovė ir šio Pranešimo netenkino ir priėmė skundžiamą Raštą.

Paaiškina, kad Bendruomenės pirmininkas buvo pašalintas iš Bendruomenės narių, ko pasėkoje neteko Bendruomenės pirmininko, Bendruomenės tarybos nario ir Bendruomenės nario statuso. Pareiškėjų teigimu, atsakovė nevertino Protokole išdėstytų aplinkybių, kodėl buvo priimtas toks sprendimas ir pirmininkas buvo pašalintas. Skunde detalizuoja tarybos narių išsakytą nuomonę ir teigia, kad šios aplinkybės nebuvo įvertintos.

Pasisakydami dėl aplinkybės, kad Bendruomenės pirmininkas T. K. nebuvo pakviestas į susirinkimą nurodo, kad nėra pateikiami nesutikimai su tarybos priimtu sprendimu dėl nario pašalinimo iš Bendruomenės. Pažymi, kad posėdis nebuvo sušauktas slaptai ir pažymi, kad tarybos posėdžių sušaukimas nėra reglamentuotas. Apie 2022 m. lapkričio 8 d. posėdį buvo pateikta informacija per penktadienines maldas, todėl sprendžia, kad tie, kas dalyvavo maldose, buvo tinkamai informuoti apie rengiamą posėdį.

Rašte yra minima, kad Bendruomenės tarybos pirmininku buvo išrinktas T. K. ir remiasi Bendruomenės tarybos 2018 m. vasario 17 d. Bendruomenės tarybos posėdžio protokolu, kuris pareiškėjams nėra žinomas. Nurodo, kad neprisimena, kad vyko toks posėdis ir, kad jo metu buvo priimti sprendimai. Kelia klausimus dėl tokio posėdžio teisėtumo, nurodydami, kad nėra aišku, kas tokį posėdį sušaukė.

Skunde teismui kelia klausimus dėl vykusių teisminių ginčų tarp Bendruomenės ir atsakovės ir teigia, kad teisminiai ginčai buvo baigti taikos sutartimi, tačiau ir šios turinys pareiškėjams nėra žinomas. Pažymi, kad pasibaigus Bendruomenės tarybos kadencijai, niekas nekėlė klausimo dėl Bendruomenės pirmininko kadencijos pasibaigimo.

Dėl atsakovės argumento, kad Bendruomenės įstatai nenumato galimybės išrinkti asmenį laikinai einantį pirmininko pareigas nurodo, kad įstatuose tokio draudimo nėra. T. K. buvo pašalintas iš Bendruomenės narių, todėl teigia, kad jis negalėjo eiti pirmininko pareigų. Bendruomenė, neturėdama pirmininko, nusprendė, kad jis bus renkamas artimiausio visuotinio Bendruomenės narių susirinkimo metu. Nesant draudimo išsirinkti laikinai einantį pirmininką buvo nuspręsta paskirti asmenį iš tarybos narių gretų, taip kompensuojant pirmininko praradimą ir užtikrinant Bendruomenės gyvavimą ir veiklos vykdymą. Pareiškėjai sutinka, kad tai yra nauja situacija, tačiau nurodo, kad tokia situacija nepagrindžia atsakovei teisės registruoti Bendruomenės pasikeitusius duomenis.

Akcentuoja, kad skundžiamą raštą rengė ir jį pasirašė ne pirmąjį atsakymą rengęs atsakovės specialistas, o kitas asmuo ar asmenų grupė.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į pareiškėjų skundą su pareiškėjų skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjų skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas A. B. nėra įgijęs ir neturi teisės veikti Bendruomenės vardu. Todėl tiek teisiškai, tiek faktiškai vienintelis pareiškėjas šioje byloje yra A. B.

Nurodo, kad pareiškėjo skundo (ir, atitinkamai, šio byloje nagrinėjamo ginčo) objektas – Rašto – kuriuo atsisakyta įtraukti į Juridinių asmenų registrą (toliau – ir Registras) A. B., kaip asmenį, galintį sudaryti sandorius bendruomenės vardu – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atliekant šį patikrinimą turėtų būti įvertintas pareiškėjų 2022 m. gruodžio 12 d. pranešimo ir kartu pateiktų dokumentų atitiktis Bendruomenės įstatų, patvirtintų 2018 m. vasario 11 d., nuostatoms ir teisės aktų reikalavimams. Būtent dėl tokios neatitikties Raštu ir buvo atsisakyta pareiškėją įtraukti į Registrą kaip asmenį, galintį sudaryti sandorius bendruomenės vardu.

Pareiškėjas 2022 m. lapkričio 15 d. pateikė Teisingumo ministerijai pranešimą, kuriuo prašė patvirtinti Nemėžio musulmonų sunitų religinės bendruomenės pasikeitusių duomenų tikrumą ir pateikti prašymą ir išvadą valstybės įmonei Registrų centrui (toliau – ir VĮRC) dėl jų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą (toliau – ir Registras). Pareiškėjas pateikė informaciją, jo įsitikinimu, patvirtinančią, kad jis yra išrinktas laikinai einančiu bendruomenės pirmininko pareigas. Šios informacijos pagrindu pareiškėjas prašė jį įtraukti į Registrą kaip asmenį, galintį sudaryti sandorius bendruomenės vardu.

Teisingumo ministerija išsiuntė pareiškėjams 2022 m. lapkričio 30 d. raštą Nr. 7R-5344 „Dėl Nemėžio musulmonų sunitų religinės bendruomenės pateiktų dokumentų“, kuriame nurodė, kad pareiškėjų pateiktas bendruomenės tarybos 2022 m. lapkričio 8 d. posėdžio protokolas neatitinka bendruomenės įstatų ir teisės aktų reikalavimų, taip pat – kad, sprendžiant iš protokolo, tarybos posėdis buvo sušauktas ir sprendimas pakeisti Bendruomenės pirmininką buvo priimtas nesilaikant Bendruomenės įstatų reikalavimų.

Šalies argumentai

Teisingumo ministerija 2022 m. gruodžio 13 d. iš pareiškėjų gavo raštą su patikslintu 2022 m. lapkričio 8 d. protokolu ir prašymą patvirtinti pasikeitusių duomenų tikrumą ir pateikti prašymą ir išvadą VĮRC dėl jų įtraukimo į Registrą, t. y. įtraukti pareiškėją į Registrą kaip asmenį, galintį sudaryti sandorius bendruomenės vardu.

Pažymi, kad taip pat buvo gautas T. K. (kuris tuo metu Registre buvo nurodytas kaip asmuo, galintis sudaryti sandorius bendruomenės vardu) 2023 m. sausio 3 d. raštas. Šiame rašte pateikti paaiškinimai ir argumentai dėl, be kita ko, Bendruomenės tarybos 2022 m. lapkričio 8 d. posėdžio (kuriame, kaip teigia pareiškėjas, jis buvo išrinktas laikinai einančiu bendruomenės pirmininko pareigas) organizavimo teisėtumo atsižvelgiant į Bendruomenės įstatų reikalavimus. T. K. nurodė, kad minėto tarybos posėdžio sušaukimą ir posėdyje priimtus sprendimus laiko neatitinkančiais Bendruomenės įstatų ir todėl neteisėtais.

Greta paminėtų A. B. ir T. K. raštų Teisingumo ministerija yra gavusi dar vieną prašymą pakeisti Bendruomenės duomenis Registre iš asmenų, teigiančių, kad jie veikia Bendruomenės vardu. Minėtasis prašymas nebuvo Teisingumo ministerijos patenkintas, nes taip pat neatitiko Bendruomenės įstatų reikalavimų. Akivaizdu, kad įgyti ar išlaikyti teisę veikti Bendruomenės vardu šiuo metu siekia bent trys skirtingi asmenys, turintys, tikėtina, prieštaraujančius interesus. Todėl Teisingumo ministerija prašymus pakeisti Bendruomenės duomenis (konkrečiai – duomenis dėl asmens, galinčio sudaryti sandorius bendruomenės vardu) nagrinėja itin atidžiai, visapusiškai ir nuosekliai.

Pažymi, kad Teisingumo ministerija visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo pateiktus dokumentus – Pranešimą ir kartu pateiktus dokumentus, pataisytą pranešimą su jame pateiktais argumentais, pataisytą protokolą, taip pat įvertino T. K. rašte nurodytas aplinkybes. Po išsamios ir visapusiškos analizės prieita išvados, kad pareiškėjo 2022 m. lapkričio 15 d. prašymas ir pataisytas prašymas neatitinka teisės aktų ir bendruomenės įstatų reikalavimų.

Išnagrinėjus pateiktus dokumentus, Teisingumo ministerija nustatė, kad pareiškėjas siekia tapti Bendruomenės pirmininku, tačiau Bendruomenės tarybos 2022 m. lapkričio 8 d. posėdžio protokolas, kuriuo grindžiamas prašymas pakeisti Bendruomenės Registro duomenis išbraukiant Registre įrašytą T. K. ir vietoje jo įrašant pareiškėją, neatitinka pačios Bendruomenės įstatų 3.3.6, 3.4.2, 3.4.5 papunkčių reikalavimų: tarybos posėdis buvo organizuojamas nesilaikant įstatuose numatytos jo šaukimo tvarkos (jį organizavo ne Bendruomenės tarybos pirmininkas, kuris taip pat net nebuvo pakviestas į susirinkimą ar net informuotas apie jį), taip pat, kad 2018 m. vasario 11 d. ketveriems metams išrinkta taryba, pasibaigus kadencijai, pagal įstatus turėjusi sušaukti Bendruomenės narių susirinkimą, kuris išrinktų naują tarybą, minėtame posėdyje pati priėmė sprendimus, keičiančius ir pačios tarybos sudėtį (kurią pagal įstatus keičia Bendruomenės narių susirinkimas), ir Bendruomenės Registro duomenis.

Pažymi, kad Bendruomenės įstatai nustato pirmininko pakeitimo tvarką, kuria pareiškėjas galėjo pasinaudoti, tačiau to nepadarė: pasibaigus Bendruomenės tarybos kadencijai naują Bendruomenės tarybą išrenka Bendruomenės narių susirinkimas, o Bendruomenės susirinkimo išrinkta taryba iš savo narių tarpo išrenka pirmininką. Tuo atveju, jei, vadovaujantis įstatų nuostatomis, Bendruomenės narių susirinkimo nesušaukia Bendruomenės taryba, Bendruomenės narių susirinkimą gali sušaukti viena trečioji Bendruomenės narių (Bendruomenės įstatų 3.2–3.4 papunkčiai).

Taigi Bendruomenės įstatai (kurie yra parengti būtent pačios Bendruomenės) numato būdą, kaip tokiu atveju, koks susidaręs nagrinėjamu atveju, teisėtai turėtų būti išrenkamas Bendruomenės pirmininkas. Vis dėlto, pareiškėjas šio būdo nesirenka, o siekia Bendruomenės pirmininku tapti (ir į Registrą įrašytas būti) įstatuose nenumatytu būdu. Tuo tarpu būtent Teisingumo ministerijos atsakomybė yra patikrinti, ar Bendruomenės pirmininko (kuris būtent ir gali būti įtrauktas į Registrą kaip asmuo, galintis sandorius sudaryti Bendruomenės vardu) išrinkimo/patvirtinimo būdas atitinka pačios Bendruomenės įstatus. Šiuo atveju pareiškėjo pasirinktas būdas įstatų akivaizdžiai neatitinka.

Atsiliepimas

Atsakovės teigimu, pareiškėjas, siekdamas užimti Bendruomenės pirmininko pareigas, nepagrįstai nurodo, neva Bendruomenė gali turėti laikinai einančiojo pirmininko pareigas asmenį, net jei įstatuose nėra numatyta tokia galimybė. Pagal Bendruomenės įstatų 3.4.3 papunktį taryba renka pirmininką ir sekretorių iš savo narių tarpo, taigi, tik tarybai suteikta teisė rinkti pirmininką. Šiuo atveju pats tarybos posėdis buvo organizuojamas nesilaikant įstatuose numatytos jo šaukimo tvarkos – posėdį turėjo šaukti tarybos pirmininkas, o jis į posėdį netgi nebuvo pakviestas ir posėdžio metu buvo pašalintas iš Bendruomenės narių. Atitinkamai, posėdžiui esant sušauktam neteisėtai, ir laikinai einančio pirmininko pareigas asmens išrinkimas šio posėdžio metu neatitinka teisės aktų reikalavimų.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas klaidina teismą nurodydamas, kad pareiškėjui nebuvo žinoma apie 2018 m. vasario 17 d. Bendruomenės tarybos posėdžio protokolą, kurio 6-tu darbotvarkės punktu buvo nutarta, vadovaujantis įstatų 3.4 ir 3.4.3 papunkčiais, Bendruomenės tarybos pirmininku išrinkti T. K. Pagal 2018 m. vasario 17 d. Bendruomenės tarybos posėdžio protokolą matyti, kad pareiškėjas A. B. pats dalyvavo susirinkime ir net buvo paskirtas atsakingu už religinę veiklą ir su ja susijusias apeigas. Taigi, šis faktas paneigia pataisytame prašyme esantį teiginį, kad Bendruomenės tarybos pirmininkas niekada nebuvo išrinktas, ir todėl rengiant tarybos posėdį neturėjusi būti taikoma įstatų nuostata, kad už tarybos posėdžio sušaukimą atsakingas tarybos pirmininkas. Skunde pareiškėjas akivaizdžiai selektyviai renkasi, kurias ankstesnės tarybos veiklos aplinkybes prisiminti, o kurių ne.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakydama į pareiškėjo teiginius dėl taikos sutarties tarp Teisingumo ministerijos ir Nemėžio musulmonų sunitų religinės bendruomenės, informuoja, kad Regionų administracinis teismas (buvęs Vilniaus apygardos administracinis teismas) 2018 m. lapkričio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-3395-244/2018 pagal Bendruomenės skundą atsakovei Teisingumo ministerijai priėmė Bendruomenės pareiškimą dėl skundo atsisakymo ir administracinę bylą nutraukė. Pažymi, kad taikos sutartis tarp Teisingumo ministerijos ir Bendruomenės nebuvo pasirašyta. Ginčas tarp Teisingumo ministerijos ir Bendruomenės buvo praktiškai išspręstas pastarajai pateikus teisės aktų reikalavimus atitinkantį pataisytą prašymą su minėtu 2018 m. vasario 17 d. Bendruomenės tarybos posėdžio protokolu, o Teisingumo ministerijai priėmus Bendruomenę tenkinusį sprendimą. Vis dėlto, pabrėžia, kad ir šios aplinkybės neturi įtakos sprendžiant dėl pareiškėjo skunde suformuluotų reikalavimų.

Pabrėžia, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo viceministrų veiklos sričių sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2021 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1R-327 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo viceministrų veiklos sričių ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos kanclerio administravimo sričių sąrašų bei Lietuvos Respublikos teisingumo viceministrų pavadavimo eilės patvirtinimo“, 3.7 papunkčiu, Teisingumo viceministrės G. G.-D. veiklos sritis apima religinių bendruomenių ir bendrijų registravimą ir veiklą. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Teisingumo ministerijos raštas pasirašytas Teisingumo viceministrės G. G.-D., todėl nepagrįsti pareiškėjų argumentai, kad klausimą dėl pareiškėjų prašymo turėjo spręsti kitas Teisingumo ministerijos atstovas.

Atsakovė prašo teismo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų (toliau – ir ABTĮ) Bendruomenės skundą palikti nenagrinėtą, nes pareiškėjas, paduodamas skundą Bendruomenės vardu negalėjo jos atstovauti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo T. K. atsiliepimo į pareiškėjų skundą nepateikė.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. atsiliepime į pareiškėjų skundą su pareiškėjų skundu nesutinka ir prašo teismo jo netenkinti.

Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjui yra žinoma, kad pagal Bendruomenės įstatų punktą 3.4.5. tarybos posėdžiai vyksta ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius. Tarybos posėdžiai yra protokoluojami. Už tarybos posėdžio sušaukimą atsakingas tarybos pirmininkas. Šiuo atveju buvo atsakingas T. K. Jokių išimčių Bendruomenės įstatai, patvirtinti 2018 m. vasario 11 d., nenumato. A. B. kartu su kitais Bendruomenės tarybos nariais turėjo atsiskaityti ir surengti valdymo ir revizoriaus rinkimus iki 2022 metų vasario 11 d., tačiau to nepadarė. Jeigu tarybos pirmininkas nešaukė tarybos susirinkimo tai kiti tarybos nariai galėjo surinkti Bendruomenės narių parašus ir tokiu būdu sušaukti Bendruomenės narių susirinkimą. Taip kaip numato Bendruomenės įstatų 3.2. punktas. Pagrindinis Bendruomenės organas yra Bendruomenės narių susirinkimas, kuris: 3.2.1 punktas: šaukiamas ne rečiau kaip kartą per 4 metus; susirinkimą šaukia Taryba arba trečdalis Bendruomenės narių; apie susirinkimo vietą ir laiką pranešama visiems nariams per Bendruomenės pamaldas ne vėliau kaip prieš tris savaites iki susirinkimo. Tačiau nei A. B., nei kiti tarybos nariai to nepadarė, bet sušaukė tarybos posėdį nesilaikant Bendruomenės įstatų, kuriame nušalino tarybos pirmininką T. K., išrinko naują tarybos bei Bendruomenės pirmininką A. B., paskyrė Bendruomenės narių susirinkimą 2022 m. gruodžio 3 d.

Paaiškina, kad A. B. atsiuntė kvietimą į 2022 m. gruodžio 3 d. Bendruomenės susirinkimą ir paprašė informuoti papildomai Bendruomenės narius socialiniuose tinkluose. Tačiau nebuvo žinoma, kad tarybos posėdį, kuriame buvo priimtas šis nutarimas, sušaukė ne tarybos pirmininkas. 2022 m. gruodžio 3 d. susirinkime nesusirinko kvorumas, todėl susirinkimo metu buvo nuspręsta šaukti pakartotiną Bendruomenės susirinkimą 2022 m. gruodžio 18 d.

2022 m. gruodžio 18 d. Bendruomenės narių susirinkime iš tarybos narių dalyvavo tik I. V., kiti tarybos nariai neatvyko. Šiame susirinkime buvo išrinkta naujos sudėties taryba ir revizinė komisija bei Imamas, taryba iš savo narių išrinko tarybos pirmininką. A. M. buvo išrinktas nauju Bendruomenės vadovu. Visi reikiami dokumentai buvo pateikti Teisingumo ministerijai patikrinti ir pakeisti Bendruomenės vadovą. Tačiau po kurio laiko gavo raštą iš Teisingumo ministerijos atstovų su prašymu patikslinti, kas šaukė Bendruomenės susirinkimą ir, jeigu šaukė taryba, pateikti tarybos protokolą ar jo kopiją. Kadangi tarybos posėdžio protokolo gauti nepavyko, kreipėsi į tarybos narį I. V. Buvo paprašyta pateikti raštiškai paaiškinimą apie tarybos posėdžio sušaukimą ir priimtus sprendinius. Tada ir sužinojo, kad tarybos susirinkimą sušaukė ne tarybos pirmininkas (T. K.), o A. B. Teisingumo ministerija, išnagrinėjusi pateiktus dokumentus ir įrodymus, konstatavo, kad Bendruomenės narių susirinkimas sušauktas nesilaikant Bendruomenės įstatų ir susirinkimo nutarimai yra negaliojantys.

Gavęs tokį atsakymą iš Teisingumo ministerijos, ėmė rinkti Bendruomenės narių parašus ir šaukti susirinkimą, kuriame rinko naujus tarybos narius ir revizorių. Pirmasis susirinkimas vyko 2023 m. balandžio 15 d., tačiau jame nesusirinko kvorumas, todėl 2023 m. gegužės 6 d. įvyko pakartotinis Bendruomenės narių susirinkimas, kuriame buvo išrinkti nauji Bendruomenės organai. Teisingumo ministerijos atsakingi darbuotojai patikrinę visus pateiktus dokumentus patvirtino jų teisėtumą ir patvirtino naują Bendruomenės atstovą – A. M. Apie šiuos susirinkimus A. B. žinojo ir buvo ne kartą kviečiamas juose dalyvauti ir kelti savo kandidatūrą, jeigu tik pats to nori. A. B. galėjo atvykti į Bendruomenės narių susirinkimus ir jeigu Bendruomenės nariai jį išrinktų, galėjo tapti Bendruomenės vadovu, tačiau pasirinko nedalyvauti teisėtuose Bendruomenės susirinkimuose ir nesilaikant Bendruomenės įstatuose numatytų punktų mėgina tapti jos pirmininku.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl atsakovės Rašto, kuriuo buvo atsisakyta įtraukti į Juridinių asmenų registrą pareiškėją A. B., kaip asmenį, galintį sudaryti sandorius Bendruomenės vardu, teisėtumo bei pagrįstumo.

Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas A. B. 2022 m. lapkričio 15 d. pateikė Teisingumo ministerijai pranešimą, kuriuo prašė patvirtinti Nemėžio musulmonų sunitų religinės bendruomenės pasikeitusių duomenų tikrumą ir pateikti prašymą ir išvadą VĮRC dėl jų įtraukimo į Registrą. Pareiškėjas pateikė informaciją, kad jis yra išrinktas laikinai einančiu Bendruomenės pirmininko pareigas. Šios informacijos pagrindu pareiškėjas prašė jį įtraukti į Registrą kaip asmenį, galintį sudaryti sandorius Bendruomenės vardu.

Atsakovė 2022 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. 7R-5344 „Dėl Nemėžio musulmonų sunitų religinės bendruomenės pateiktų dokumentų“ nurodė, kad pareiškėjų pateiktas Bendruomenės tarybos 2022 m. lapkričio 8 d. posėdžio protokolas neatitinka Bendruomenės įstatų ir teisės aktų reikalavimų, taip pat – kad, sprendžiant iš protokolo, tarybos posėdis buvo sušauktas ir sprendimas pakeisti Bendruomenės pirmininką buvo priimtas nesilaikant bendruomenės įstatų reikalavimų.

Pareiškėjai 2022 m. gruodžio 13 d. pateikė atsakovei raštą su patikslintu 2022 m. lapkričio 8 d. protokolu ir prašymą patvirtinti pasikeitusių duomenų tikrumą ir pateikti prašymą ir išvadą VĮRC dėl jų įtraukimo į Registrą, t. y. įtraukti pareiškėją į Registrą kaip asmenį, galintį sudaryti sandorius bendruomenės vardu.

Atsakovė 2023 m. sausio 3 d. gavo T. K. (kuris tuo metu Registre buvo nurodytas kaip asmuo, galintis sudaryti sandorius Bendruomenės vardu) raštą, kuriame buvo pateikti paaiškinimai ir argumentai dėl Bendruomenės tarybos 2022 m. lapkričio 8 d. posėdžio organizavimo teisėtumo atsižvelgiant į Bendruomenės įstatų reikalavimus. T. K. nurodė, kad minėto tarybos posėdžio sušaukimą ir posėdyje priimtus sprendimus laiko neatitinkančiais Bendruomenės įstatų ir todėl neteisėtais.

Pareiškėjas 2023 m. sausio 19 d. papildomai pateikė informaciją atsakovei ir dar kartą prašė peržiūrėti ir patvirtinti 2022 m. lapkričio 8 d. Bendruomenės neeilinio tarybos narių posėdžio nuostatas, patvirtinti Bendruomenės pasikeitusių duomenų tikrumą ir pateikti prašymą bei išvadą VĮRC dėl jų įtraukimo į Registrą, nurodant A. B. kaip asmenį, turintį teisę sudaryti sandorius bendruomenės vardu.

Teisingumo ministerija 2023 m. vasario 10 d. raštu Nr. (8.3.46E) 7R-682 „Dėl Nemėžio musulmonų sunitų religinės bendruomenės pateiktų dokumentų“ atsisakė surašyti prašymą ir išvadą, kad Bendruomenės pasikeitusius duomenis įtraukti į Registrą galima, ir perduoti atitinkamą prašymą ir išvadą Registro tvarkytojui. Rašte Teisingumo ministerija išdėstė atsisakymo motyvus, nurodydama, kokiais aspektais pareiškėjo 2022 m. gruodžio 13 d. prašymas ir kartu pateikti dokumentai neatitiko teisės aktų ir Bendruomenės įstatų reikalavimų.

Pareiškėjai, nesutikdami su Raštu, su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Raštą ir įpareigoti atsakovę išnagrinėti pareiškėjų Pranešimą iš naujo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas (toliau – ir Įstatymas) bei Juridinių asmenų registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 (toliau – ir Nuostatai).

Įstatymo 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad religinės bendruomenės ir bendrijos nevykdo valstybės funkcijų, o valstybė nevykdo religinių bendruomenių ir bendrijų funkcijų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad religinės bendruomenės ir bendrijos turi teisę laisvai organizuotis pagal savo hierarchinę ir institucinę struktūrą, vidaus gyvenimą tvarkyti savarankiškai pagal savo kanonus, statutus bei kitas normas.

Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tradicinės religinės bendruomenės ir bendrijos, turinčios juridinio asmens teises, praneša apie tai Teisingumo ministerijai.

Nuostatų 38 punktas nustato, kad duomenis, informaciją ir dokumentus apie Registro objektus Registro tvarkytojui teikia: tradicinių religinių bendruomenių ar bendrijų, į Registrą įtraukiant tradicines religines bendruomenes ar bendrijas, jų filialus ar atstovybes, keičiant jų duomenis, išbraukiant juos iš Registro, – Teisingumo ministerija, kuriai Nuostatuose nurodytus duomenis ir dokumentus pateikia pagal konkrečios tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos kanonus, statutus ar kitas normas kompetentinga vadovybė; prašymus pakeisti Registro informaciją tiesiogiai Registro tvarkytojui gali teikti asmenys, turintys teisę tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos vardu sudaryti sandorius (38.4 papunktis). Dokumentų ir duomenų tiekėjai atsako už Registrui teikiamų dokumentų ir duomenų teisingumą ir jų pateikimą (Nuostatų 41.2 papunktis).

Nuostatų 56.1 papunktyje nustatyta, kad Teisingumo ministerija, gavusi tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos, jos filialo ar atstovybės dokumentus, surašo prašymą ir išvadą, kuria patvirtina prašyme surašytų duomenų tikrumą, ir nurodo, kad tradicinę religinę bendruomenę ar bendriją, jos filialą ar atstovybę įtraukti į Registrą, jų duomenis ar duomenų pakeitimus įrašyti į Registrą, taip pat išbraukti tradicinę religinę bendruomenę ar bendriją, jos filialą ar atstovybę iš Registro galima, ir perduoda prašymą ir išvadą Registro tvarkytojui.

Taigi, nagrinėjamu atveju būtina įvertinti pareiškėjų Pranešimo ir pateiktų dokumentų atsakovei atitiktį Bendruomenės įstatų (patvirtintų 2018 m. vasario 11 d.) (toliau – ir Įstatai) nuostatoms.

Įstatų 3.1 papunktis nustato, kad Bendruomenės organai yra Bendruomenės narių susirinkimas, Bendruomenės taryba, Bendruomenės vadovas (bendruomenės įstatuose toliau vadinamas pirmininku), Bendruomenės revizorius.

Bendruomenės pagrindinis organas yra Bendruomenės narių susirinkimas (3.2 papunktis), kuris yra šaukiamas ne rečiau kaip kartą per 4 metus, kurį šaukia taryba arba trečdalis Bendruomenės narių (3.2.1 papunktis). Bendruomenės narių susirinkimo kompetencijos yra nustatytos Įstatų 3.3 punkte. Viena iš kompetencijų – renka tarybą (Įstatų 3.3.6 papunktis). Bendruomenės tarybą sudaro penki per susirinkimą atviru balsavimu išrinkti Bendruomenės nariai (3.4.1 papunktis). Taryba renkama keturiems metams, kadencijos pabaigoje Taryba atsiskaito narių susirinkimui, tarybos nariai gali būti perrenkami (3.4.2 papunktis). Taryba renka pirmininką ir sekretorių iš savo narių tarpo (3.4.3 papunktis); tarybos posėdis laikomas įvykusiu, jei jame dalyvauja daugiau nei pusė narių. Sprendimai priimami paprasta balsų dauguma (3.4.4 papunktis); tarybos posėdžiai protokoluojami. Už tarybos posėdžio sušaukimą atsakingas tarybos pirmininkas (3.4.5 papunktis); viena iš tarybos funkcijų – šaukti bendruomenės narių susirinkimą (3.5.6 papunktis); pirmininkas yra vienasmenis bendruomenės valdymo organas (3.6 papunktis).

Taigi, pacituotos Įstatų nuostatos leidžia spręsti, kad pasibaigus Bendruomenės tarybos kadencijai naują bendruomenės tarybą išrenka Bendruomenės narių susirinkimas, o Bendruomenės susirinkimo išrinkta taryba iš savo narių tarpo išrenka pirmininką. Jeigu Bendruomenės narių susirinkimo nesušaukia Bendruomenės taryba, Bendruomenės narių susirinkimą gali sušaukti viena trečioji bendruomenės narių (Įstatų 3.2 – 3.4 papunkčiai).

Pareiškėjas teismui nurodo, kad nepaisant to, kad Įstatuose nėra nustatyta, kad Bendruomenė gali turėti laikinai einantį pirmininką, tačiau toks būdas Įstatuose nėra draudžiamas. Pažymėtina, kad atsakovė pagrįstai teismui nurodo, kad pagal Bendruomenės įstatų 3.4.3 papunktį taryba renka pirmininką ir sekretorių iš savo narių tarpo, taigi, tik tarybai suteikta teisė rinkti pirmininką. Nagrinėjamu atveju pats tarybos posėdis buvo organizuojamas nesilaikant Įstatuose numatytos jo šaukimo tvarkos – posėdį turėjo šaukti tarybos pirmininkas. Nustatytos bylos aplinkybės patvirtina, kad tarybos posėdį sušaukė ne tuometinis pirmininkas T. K. Iš pateikto pirmininko 2023 m. sausio 3 d. rašto matyti, kad jis net nebuvo informuotas apie posėdžio sušaukimą. Dar daugiau, posėdžio metu jis buvo pašalintas iš Bendruomenės narių. Taigi, atsakovė pagrįstai sprendė, kad posėdžiui esant sušauktam neteisėtai, ir laikinai einančio pirmininko pareigas asmens išrinkimas šio posėdžio metu neatitinka teisės aktų reikalavimų.

Pareiškėjas skunde teismui nurodo, kad atsakovė nevertino aplinkybių, susijusių su Bendruomenės pirmininko pašalinimu iš Bendruomenės narių; neva rėmėsi dokumentais, kurie pareiškėjui nėra žinomi (2018 m. vasario 17 d. Bendruomenės tarybos posėdžio protokolas). Teismas su šiais argumentais nesutinka. Rašte pareiškėjo nurodomos aplinkybės buvo aptartos ir pateiktas jų vertinimas.

Pasisakant dėl pareiškėjo argumento, kad jam nėra žinomas 2018 m. vasario 17 d. Bendruomenės tarybos posėdžio protokolas ir jo turinys pažymėtina, kad iš minimo protokolo turinio matyti, kad pareiškėjas ne tik dalyvavo tokiame susirinkime, tačiau buvo išrinktas atsakingu asmeniu už religinę veiklą ir su ja susijusiomis apeigomis (7.2 papunktis). Minėtas protokolas taip pat patvirtina, kad pirmininku buvo išrinktas T. K., todėl pareiškėjo argumentai, kad toks dokumentas jam nebuvo žinomas, o Bendruomenės pirmininkas apskritai nebuvo išrinktas vertinami kritiškai.

Skunde teismui pareiškėjas akcentuoja ir vykusius Bendruomenės ir atsakovės teisminius ginčus, kurie neva pasibaigė taikos sutartimi. Atsakovė pateikė paaiškinimus, kad taikos sutartis nebuvo sudaryta, ginčas buvo baigtas, nes Bendruomenė atsisakė skundo reikalavimų. Teismas pažymi, kad šios pareiškėjo minimos aplinkybės nėra niekaip susijusios su keliamu ginču, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Pareiškėjas taip pat kelia abejones dėl asmens, pasirašiusio Raštą, ir nurodo, kad pirminis Raštas į pareiškėjų kreipimąsi buvo pasirašytas kito asmens. Teismas pažymi, kad keliamos abejonės nėra pagrįstos. Skundžiamas raštas yra pasirašytas Teisingumo viceministrės. Atsakovė teismui nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo viceministrų veiklos sričių sąrašo, patvirtinto Teisingumo ministro 2021 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 1R-327 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo viceministrų veiklos sričių ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos kanclerio administravimo sričių sąrašų bei Lietuvos Respublikos teisingumo viceministrų pavadavimo eilės patvirtinimo“, 3.7 papunkčiu tokią teisę Teisingumo viceministrė turėjo.

Dėl nurodytų argumentų teismas sprendžia, jog Teisingumo ministerijos 2023 m. vasario 10 d. raštas Nr. (8.3.46E) 7R-682 yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovė, priimdama skundžiamą aktą, teisės aktų nuostatų nepažeidė, todėl nėra pagrindo jo naikinti skunde nurodytais argumentais bei galiojančiu teisiniu reglamentavimu, o kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą panaikinti šioje byloje skundžiamą raštą, nenustatyta.

Antrasis reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovę išnagrinėti pareiškėjų 2022 m. gruodžio 12 d. pranešimą (kartu su 2022 m. lapkričio 8 d. tarybos posėdžio pataisytu protokolu) iš naujo yra išvestinis skundo reikalavimas iš reikalavimo panaikinti Raštą. Teismui konstatavus Rašto teisėtumą bei pagrįstumą, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas.

Pažymėtina, kad su skundu į teismą kreipėsi du pareiškėjai, t. y. A. B. ir Nemėžio musulmonų sunitų religinė bendruomenė. Pagal ABTĮ 47 straipsnio 1 dalį proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. ABTĮ 47 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bylas juridinių asmenų vardu gali vesti institucijų, įstaigų, tarnybų, įmonių, organizacijų vadovai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – ir kiti darbuotojai ar valstybės tarnautojai, veikiantys pagal įstatymuose, kituose teisės aktuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šie asmenys pateikia teismui dokumentus, patvirtinančius jų pareigas. ABTĮ 24 straipsnio 4 dalis nustato, kad skundą (prašymą, pareiškimą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Prie atstovo paduodamo skundo (prašymo, pareiškimo) turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus. Ginčo, kad pareiškėjas A. B. yra Bendruomenės tarybos, kurios kadencija pasibaigusi, narys, nėra. Bendruomenės įstatai nenustato teisės tarybos nariams vienasmeniškai veikti Bendruomenės vardu. Skundo padavimo teismui metu Registre kaip asmuo, turintis teisę sudaryti sandorius bendruomenės vardu, buvo nurodytas bendruomenės tarybos, kurios kadencija yra pasibaigusi, pirmininkas T. K. Šiuo metu Bendruomenės pirmininkas yra A. M., todėl pritartina atsakovei, kad Bendrovės vardu skundą teismui padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, todėl Bendrovės skundas paliekamas nenagrinėtu (ABTĮ 105 straipsnio 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 105 straipsnio 3 punktu, 132–134 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. B. skundą atmesti.

Pareiškėjos Nemėžio musulmonų sunitų religinės bendruomenės skundą palikti nenagrinėtą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Jūratė Gaidytė-LavrinovičArūnas KaminskasIna Kirkutienė