- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-16
- Bylos Nr.
- e2S-840-945/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20422-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Suinteresuotas asmuo
- L. K.
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Kategorijos
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
- 3.5.18Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės
- 3.5.21.1Išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotojo asmens L. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ prašymą dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo, suinteresuotieji asmenys antstolė A. A., A. K., L. K.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu (e. b. l. 1–2) nustatyti skolininko A. K. turto dalį, esančią bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine L. K., lygią ½. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad skolininkui vengiant įvykdyti prievoles bei nevykdant antstolio patvarkymų, 2018 m. lapkričio 14 d. gavo antstolės pasiūlymą kreiptis į teismą dėl A. K. turto dalies, esančios bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje su L. K., nustatymo. Antstolė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnyje įtvirtinta tvarka, pasiūlė skolininkui iki 2018 m. spalio 30 d. pateikti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar padalijimo bendru skolininko ar kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, tačiau informacija iš skolininko nebuvo gauta.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotasis asmuo antstolė A. A. atsiliepime (e. b. l. 21–22) nurodė, kad sutinka su pareiškėjos prašymu.
3. Suinteresuotasis asmuo L. K. atsiliepime (e. b. l. 23) nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos prašymu, nes neturi jokio bendro turto su sutuoktiniu, sutuoktinis su ja negyvena, ji yra nedarbinga, pati turi skolų, vaikams iš sutuoktinio priteistas išlaikymas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 15 d. nutartimi (e. b. l. 47–49) pareiškėjos prašymą tenkino, nustatė, kad suinteresuotajam asmeniui (skolininkui) A. K. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklauso ½ dalis suinteresuotojo asmens L. K. gaunamų išmokų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus. Teismas nustatė, kad antstolė A. A. vykdo 2015 m. birželio 22 d. Vilniaus miesto 22-ojo notaro biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. JS-4514 dėl 1 025,80 Eur skolos ir 20 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. K. išieškojimo pirminei kreditorei (išieškotojai) uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „mogo LT“, kuri 2018 m. spalio 1 d. antstolės patvarkymu buvo pakeista išieškotoja UAB „Legal Balance“. Teismas nustatė, kad skolininkas nedirba, turi vieną transporto priemonę Honda Civic, gamybos metai 1990 m., kuri yra išregistruota, kito turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą, nėra. Teismas taip pat nustatė, kad skolininkas 1992 m. birželio 4 d. sudarė santuoką su L. K., kuri gauna nuolatinę išmoką iš VSDFV Kauno skyriaus pensijų skyriaus 2-ojo poskyrio. Antstolė 2018 m. spalio 1 d. patvarkymu Nr. S-18-36-23206 areštavo skolininko sutuoktinės gaunamų išmokų dalį ir pasiūlė skolininkui per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstolei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Patvarkymas skolininkui ir jo sutuoktinei buvo įteiktas 2018 m. spalio 10 d., tačiau skolininkas sutikimo per nustatytą terminą nepateikė. 2018 m. lapkričio 7 d. patvarkymu Nr. S-18-36-26436 antstolė pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Teismas sprendė, kad suinteresuotasis asmuo L. K. atsiliepime tik deklaratyviai nurodė, jog su sutuoktiniu bendro ūkio neveda, tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų. Teismas konstatavo, kad suinteresuotojo asmens argumentai dėl sunkios jos finansinės padėties, nėra teisiškai reikšmingi. Nesant duomenų, sudarančių pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, teismas sprendė, kad skolininkės ir jos sutuoktinio po santuokos sudarymo įgyto turto dalys yra lygios ir yra pagrindas pripažinti, jog skolininkui priklauso ½ dalis jo sutuoktinės gaunamų išmokų.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu (e. b. l. 62–64) suinteresuotasis asmuo L. K. (toliau – apeliantė) prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos prašymą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, prijungti prie bylos 2019 m. sausio 22 d. antstolės S. V. „Pažymą dėl išlaikymo įsiskolinimo“ vykdomojoje byloje Nr. 0114/03/03976 ir kitus pridedamus dokumentus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismui buvo žinoma, kad suinteresuotasis asmuo turto neturi, yra nedarbinga, turi skolų už būsto nuomą ir komunalinius mokesčius, tačiau teismas nepagrįstai nusprendė, kad šios aplinkybės nesudaro pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro lygių dalių principo.
1.2. Bylą nagrinėjęs teismas nenustatė bendro sutuoktinių turto balanso, todėl pažeidė CK 3.118 straipsnio 1 dalį. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nustatytą prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, suinteresuotasis asmuo paneigė įstatymo CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų pagrindu, tačiau teismas visiškai nevertino suinteresuotojo asmens sveikatos būklės ir turtinės padėties.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Nenustatęs absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų, teismas atskirajame skunde nustatytose ribose toliau tikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Atskirajame skunde keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas prašymas nustatyti skolininko turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Dėl prašymo priimti naujus rašytinius įrodymus
8. Atskirųjų skundų nagrinėjimui taikomos teisės normos, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). CPK 306 straipsnio 3 dalis nustato, kad kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami įrodymai, numatyti CPK 314 straipsnyje, ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. CPK 314 straipsnyje nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
9. Prie atskirojo skundo apeliantė pateikė 2019 m. sausio 22 d. antstolės S. V. „Pažymą dėl išlaikymo įsiskolinimo“, kurioje nurodyta, kad nuo 1998 m. suinteresuotajam asmeniui A. K. yra susidaręs išlaikymo dviem nepilnamečiams sūnums įsiskolinimas, kurio suma iki sūnų pilnametystės sudaro 45 773 Eur, taip pat darbingumo lygio pažymą, VSDFV pažymą.
10. Teismas pažymi, kad šiuose dokumentuose nurodytas aplinkybes apeliantė akcentavo atsiliepime į prašymą (e. b. l. 23). Vadovaujantis CPK 142 straipsnio 2 dalies 3 punktu, kartu su teismui teikiamu atsiliepimu į pareikštą reikalavimą turi būti pateikiami įrodymai, kuriais grindžiami nesutikimo su reiškiamu reikalavimu motyvai. Apeliantei aiškiai įvardijus nesutikimo su pateiktu prašymu motyvus, bet nepateikus jokių jos poziciją patvirtinančių įrodymų, teismas ne tik nenustatė termino pateikto procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnis), neišaiškino apeliantei įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp šalių tvarkos (CPK 178 straipsnis), bet ir bylą išnagrinėjęs rašytinio proceso tvarka sprendimą grindė įrodymų nepateikimu. Nors formaliai byloje pateiktas prašymas galėjo būti išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka (CPK 593 straipsnio 3 dalis), byloje esant išdėstytai apeliantės pozicijai dėl pateikto prašymo nepagrįstumo ir įvardintoms su apeliantės turtine padėtimi bei tarpusavio santykiais su skolininku susijusioms aplinkybėms, kurios yra reikšmingos pateikto prašymo pagrįstumui įvertinti, šioje nutarties pastraipoje aptarta proceso eiga nulėmė apeliantės teisių teikti į bylą įrodymus suvaržymą, kuris pripažįstamas pagrindu su atskiruoju skundu pateiktiems įrodymams priimti.
Dėl skolininko turto dalies nustatymo
11. Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens, išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko turto dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją, pagal kurią preziumuojama, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Be kita ko, materialinės teisės normose įtvirtinta galimybė nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, atsižvelgiant į svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnis).
12. Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje. Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis), todėl tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą bei pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis).
13. Šis teisinis reglamentavimas patvirtina, kad skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymas teismine tvarka negali būti vertinamas kaip formalus įstatyme įtvirtintos prezumpcijos patvirtinimas. Bet kokie argumentai, kuriais yra ginčijamas reikalavimo pripažinti, kad skolininkui priklauso ½ dalis jo sutuoktinio pajamų, turi būti išsamiai patikrinti ir teismo įvertinti. Nagrinėjamu atveju apeliantė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad A. K. jos nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje niekada negyveno, jog iš jo yra priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. Šios aplinkybės yra reikšmingos vertinant, ar skolininkas ir apeliantė vedė bendrą ūkį ir kartu kūrė bendrąją nuosavybę. Be to, atsiliepime akcentuojama ir sunki turtinė apeliantės padėtis, kuri gali tapti pagrindu nukrypti nuo lygių turto dalių principo.
14. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad nagrinėjant pareiškėjos prašymą ir nustatant skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje iš esmės buvo vertinti tik pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai, pareiškėjos ir antstolės argumentai. Kaip minėta nutarties 10 pastraipoje, apeliantės galimybės teikti į bylą jos poziciją pagrindžiančius įrodymus buvo ribotos, dėl šių įrodymų nepateikimo apeliantės nurodytos aplinkybės nebuvo įvertintos, teismas išnagrinėjo bylą neatskleisdamas kilusio ginčo esmės, kas, vadovaujantis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pripažįstama pagrindu skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas pažymi, kad aptarti proceso trūkumai negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, kadangi pasisakant dėl pirmosios instancijos teismo netirtų aplinkybių būtų užkirsta proceso dalyvių teisė į apeliaciją.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartį ir pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ prašymą dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.