Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2020-03-24 · Civilinė byla Nr. e2-3026-1025/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-24
Bylos Nr.
e2-3026-1025/2020
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-00283-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Matulevičienė
Ieškovas
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos
Atsakovas
T. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-3026-1025/2020Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00283-2020-8Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.6.1. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 24 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Asta Matulevičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui T. S. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 120,00 Eur žalos atlyginimą. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, prašo priimti sprendimą už akių.

Atsakovui ieškinys ir jo priedai įteikti įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau - CPK) 130 straipsnis). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui teismo nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovei pateikus prašymą atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį priimti sprendimą už akių, yra pagrindas byloje priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 262 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje pateiktų įrodymų formalus vertinimas sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad reikalavimas yra pagrįstas (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos šios faktinės bylos aplinkybės. 2019 m. rugsėjo 20 d. Valstybinė ligonių kasa iš Suomijos kompetentingos institucijos gavo sąskaitas (S080), patvirtinančias, kad Suomijoje atsakovui T.S. buvo suteiktos būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos. Pateiktos sąskaitos buvo apmokėtos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžeto lėšomis. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kaina – 120,00 Eur.

Tarybos Reglamentas Nr. 1408/71 „Dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje“ nustato, kad vienoje Europos Sąjungos (toliau - ES) šalyje sveikatos draudimu apdraustas asmuo, turi teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitoje ES šalyje, o šių paslaugų išlaidas kompensuos šalies, kurioje asmuo yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, kompetentinga sveikatos draudimo įstaiga. Remiantis Apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu (2019 m. vasario 10 d.) atsakovas T. S. nebuvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, todėl neturėjo teisės pateikti Europos sveikatos draudimo kortelės (toliau – ESDK) Suomijoj sveikatos priežiūros įstaigai. Atsakovas Suomijos sveikatos priežiūros įstaigai pateikęs ESDK, gavo sveikatos priežiūros paslaugas, nors tuo metu nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu. Asmens, neteisėtai pasinaudojusio ESDK, sveikatos priežiūros išlaidos buvo apmokėtos PSDF lėšomis. Dėl neteisėto ESDK panaudojimo PSDF biudžetui padaryta 120,00 Eur žala.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). 2019 m. spalio 11 d. bei 2019 m. lapkričio 18 d. atsakovui buvo siųsti raginimai savanoriškai atlyginti padarytą žalą PSDF biudžetui.

Kadangi atsakovas neteisėtai panaudojo ESDK ir neatlygino žalos PSDF biudžetui išlaidų, konstatuotina, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus. PSDF biudžetui buvo padaryta žala, nes atsakovui, neturinčiam apdrausto privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto kompensuojamos sveikatos priežiūros paslaugos Suomijoje (atsakovo gauta nauda). Atsakovui suteiktų ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtų gydymo paslaugų kaina sudaro žalą PSDF biudžetui. Atsakovo naudos (asmens sveikatos priežiūros paslaugų) gavimas yra tiesiogiai susijęs su jo įstatyminių pareigų neįvykdymu – neteisėtais veiksmais. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina esant visas civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovui atsirado prievolė atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų atlyginęs PSDF biudžetui padarytą žalą (CPK 178 straipsnis). Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 120,00 Eur žalos atlyginimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, CK 6.263 straipsnio 1 dalis SDĮ 15 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu, ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistina 15,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285 – 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, įmonės kodas 188783981, iš atsakovo T. S. 120,00 Eur (vienas šimtas dvidešimt eurų) žalos atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo T. S. 15,00 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (turi būti sumokėtas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Asta Matulevičienė