Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2017-10-30 · Civilinė byla Nr. 2YT-1074-547/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-10-30
Bylos Nr.
2YT-1074-547/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Silvana Girdenienė
Pareiškėjas
E. Č.
Suinteresuotas asmuo
T. Ž.
Advokatai
Vytas Kantaravičius
VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 30 d.Varėna
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė,sekretoriaujant Astai Kneziauskienei,dalyvaujant pareiškėjai E. Č., jos atstovui advokatui Vytui Kantaravičiui,suinteresuotam asmeniui T. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. Č. pareiškimą suinteresuotam asmeniui T. Ž. dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja E. Č. prašo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus: (1) kad E. K., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra jos, E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas bei kad (2) ji, E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po jos tėvo E. K., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas E. K., kuris iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Jos tėvas E. K. buvo susituokęs su A. K., tačiau 1976 m. balandžio 27 d. jie išsituokė. Jos motina A. K. (duomenys neskelbtini) mirė. Jos bei jos sesers T. Ž. (suinteresuoto asmens) tėvui, E. K., po mirties, t. y. 1999-10-26 Alytaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 38-998, buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, esančią Varėnos rajone, Kaniavos seniūnijoje. Valstybės įmonėje „Registrų centras“ jos tėvo E. K. vardu yra įregistruota nuosavybė į žemės sklypus: t. y. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Po to, kai jos tėvui E. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus, ji pradėjo jais rūpintis, juose dirbo, sodino bulves bei kitas daržoves, juos prižiūrėjo, kaip savo, tačiau į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes buvo įsitikinusi, kad, priimdama faktiškai valdyti tėvo turtą, įgyvendino savo, kaip įpėdinės, teises.

Pareiškėja taipogi nurodo, kad gimimo liudijime skirsnyje „Tėvai“ tėvu įrašytas E. K., o tėvo mirties liudijime, Varėnos rajono savivaldybės administracijos Kaniavos seniūnijos 2017-08-24 pažymoje Nr. SR2-191, sąraše piliečių, kuriems atkurta nuosavybės teisė į žemę, Varėnos r. 2-ojo notaro biuro rašte, VĮ „Registrų centras“ duomenų banko išrašuose tėvo pavardė įrašyta K.. Dėl šių neatitikimų ji negali įgyvendinti savo, kaip įpėdinės, teisių ir pareigų. Dėl tėvo dokumentuose esančių pavardės klaidų ištaisymo kreiptis į atsakingas institucijas ji negali, nes įstatymai tretiesiems asmenims tokios teisės nesuteikia, o jos tėvas, kuris turėtų teisę kreiptis, jau yra miręs. Vienintelė galimybė jai įgyvendinti savo, kaip įpėdinės, teises ir pareigas - įrodyti, jog ji, pareiškėja E. Č. yra E. K. dukra. Šis giminystės fakto nustatymas jai svarbus, siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą į po tėvo mirties likusį turtą, t. y. siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę pagal įstatymą.

Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė savo pareiškimą ir nurodė, kad jos mirusiam tėvui nuosavybės teisės į žemę buvo atkurtos jau po jo mirties, jo vardu. Ji rūpinosi tais žemės sklypais – sodino daržoves, šienavo, prižiūrėjo, kad nebūtų apleisti. Pareiškėja patvirtino, kad jos tėvas – E. K., o motina – A. K.. Savo gimimo liudijimą ji atstatė pagal tėvų santuokos liudijimą.

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovas advokatas Vytas Kantaravičius teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėja po tėvo mirties tęsė nuosavybės teisių atkūrimą į tėvo žemę. Po E. K. mirties niekas nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo procedūrų, nes manė, kad pradėjus nuosavybę valdyti, niekur kreiptis nereikia. Dėl pareiškėjos ir jos tėvo pavardės neatitikimų – tame krašte daug kalbančių nelietuviškai, todėl galėjo padaryti klaidų. Pareiškėjos tėvui, kuris kreipėsi į žemės tarnybą, nuosavybės teisės į žemę buvo atkurtos E. K. vardu, mirties liudijime taip pat – K., todėl pripažintina, kad pareiškėjos tėvas buvo E. K..

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo T. Ž. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriuo visiškai sutiko su pareiškėjos pareiškimu, prašė jį tenkinti ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad E. K. yra jos ir jos sesers E. Č. tėvas bei, kad jos sesuo E. Č. po jų tėvo mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo T. Ž. palaikė pareiškėjos pareiškimą. Nurodė, kad jų tėtis tas pats, bet dokumentuose pavardė parašyta skirtingai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad E. K., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs 1992-12-18, yra jos tėvas bei, kad po jo mirties ji priėmė palikimą, patvirtina liudytojų parodymai bei byloje pateikti rašytiniai įrodymai.

Liudytoja I. K., gim. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad pareiškėjos tėvas E. K.. Pareiškėjos ir suinteresuoto asmens tėvas buvo tas pats asmuo – E. K. (E. K.). Rakų – Balbutų krašte dažniausiai kalba baltarusių kalba. Ji nurodė, kad nuosavybės teisės į žemę buvo atkurtos jau po E. K. mirties. Po to jos rūpinosi tomis žemėmis.

Liudytoja I. T., gim. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad pareiškėja jos brolio draugė. Ji patvirtino, kad pareiškėja prižiūrėjo tėvo žemę – ravėjo daržus, grėbė šieną.

Pareiškėjos tėvas E. K. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas 66 metų amžiaus, motina A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), tai patvirtinama mirties liudijimų kopijomis (b. l. 12, 14). Ištuokos liudijimu patvirtinama, kad santuoka tarp K. E., J. ir K. A. V. nutraukta 1976-04-27 (b. l. 13), pareiškėjos E. K. (po santuokos Č.) gimimo liudijime tėvu įrašytas E. K., motina – A. K. (b. l. 7). Druskininkų savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus pažyma patvirtinama, kad E. K. (po santuokos –Č.) ir A. Č. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), Varėnos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 54 (b. l. 8), ištuokos liudijimu patvirtinama, kad Varėnos rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 68) 1979-10-25 įregistruota E. Č. (pavardė po ištuokos – Č.) ir A. Č. ištuoka (b. l. 9).

Varėnos rajono savivaldybės administracijos Kaniavos seniūnijos pažymoje dėl paskutinės gyvenamosios vietos, pažymima, kad E. K., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini).

Varėnos rajono 2-ojo notarų biuro notarės Laimos Muzikevičiūtės 2017-07-27 raštu Nr. 411-S patvirtinama, kad 1992-12-18 mirus E. K. paveldėjimo byla jos biure nevesta. Palikimo priėmimo faktas VĮ Registrų centre neregistruotas (b. l. 17).

Byloje pateiktu Alytaus apskrities viršininko 1999-10-26 įsakymu Nr. 38-998 su priedu „Piliečių, kuriems atkuriama nuosavybės teisė į žemę (mišką) ir suteikiama naudoti žemė (miškas) Varėnos rajono Kaniavos seniūnijoje, sąrašas“, E. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, esančią Varėnos rajone, Kaniavos seniūnijoje. Valstybės įmonės „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais patvirtinama, kad E. K. vardu yra įregistruota nuosavybė į žemės sklypus, o būtent - žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); - žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); - žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); - žemės sklypą, esantį(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); - žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto - pareiškėjos giminystės ryšio su 1992-12-18 mirusiu E. K..

Iš teismui pateiktų dokumentų, matosi, kad pareiškėjos gimimo liudijime skirsnyje „TĖVAI“ tėvu įrašytas E. K.. Tuo tarpu jos tėvo mirties liudijime, Varėnos rajono savivaldybės administracijos Kaniavos seniūnijos 2017-08-24 pažymoje Nr. SR2-191, sąraše piliečių, kuriems atkurta nuosavybės teisė į žemę, Varėnos rajono 2-ojo notarų biuro rašte, VĮ „Registrų centras“ duomenų banko išrašuose, jos tėvo pavardė įrašyta K..

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo. CPK 442 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Šio straipsnio 7 punkte nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo. Tais atvejais, kai pareiškėjas turi civilinės metrikacijos įstaigų išduotus dokumentus, iš kurių matyti giminystės santykiai, tačiau juose, pareiškėjo nuomone, nurodyti neteisingi duomenys, jis turi teisę kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą dėl įrašų juose pakeitimo, papildymo ištaisymo. Taigi įstatymas išskiria du institutus: (1) giminystės santykių nustatymą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir (2) dokumentų, patvirtinančių giminystę, įrašų atkūrimą, pakeitimą, papildymą, ištaisymą ar anuliavimą (CPK XXXII skyrius). Abiem šiais atvejais prašymus teisme galima nagrinėti tik po to, kai pareiškėjas pasinaudojo ne teismo tvarka gauti dokumentus, patvirtinančius atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių tokį faktą (Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant CPK normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalga (Giminystės santykių nustatymas), Teismų praktika Nr. 24).

Iš byloje esančio prašymo dėl giminystės ryšio duomenų pateikimo, matosi, kad pareiškėja kreipėsi į Varėnos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrių, prašydama pateikti turimą informaciją apie tai, kad E. K., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), gyvenęs (duomenys neskelbtini), turėjo dukrą E. K. (po santuokos Č.), gim. (duomenys neskelbtini).

Varėnos rajono savivaldybės administracijos teisės ir civilinės metrikacijos skyrius pateikė išvadą dėl pavardės pakeitimo, kur nurodoma, kad pareiškėjos prašymo netenkina. Išvadoje nurodoma, kad išnagrinėję prašymą dėl giminystės ryšio duomenų pateikimo, nustatė, kad mirties įraše Nr. 38, sudarytame 1992-12-18 Kaniavos apylinkėje, pavardė yra K., E. K. gimimo įraše Nr. 11, sudarytame 1952-03-10 Rudnios apylinkėje, tėvo pavardė – K..

Šiuo atveju dėl esamų neatitikimų pareiškėja negali įgyvendinti savo, kaip įpėdinės, teisių ir pareigų. Vienintelė galimybė jai įgyvendinti savo, kaip įpėdinės, teises ir pareigas - įrodyti, jog ji, E. Č. yra E. K. dukra.

Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad E. K., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra jos tėvas, patvirtina liudytojų parodymai. Liudytojai bei suinteresuotas asmuo patvirtino, kad pareiškėja E. Č. (iki santuokos K.) ir suinteresuotas asmuo T. Ž. (iki santuokos K.) yra seserys, o jų abiejų tėvas - E. K.. Nors pateiktuose dokumentuose pavardė skiriasi labai nežymiai: pareiškėjos E. Č. gimimo liudijime nurodyta, kad jos tėvas E. K., o suinteresuoto asmens (jos sesers) T. Ž. gimimo liudijime nurodyta – tėvas E. K., tačiau giminystės ryšys tarp jų yra akivaizdus. Teismas laiko, kad pareiškėja E. Č. įrodė, kad ji - E. K. dukra.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus jį valdyti.

Šiuo atveju pareiškėja E. Č. yra mirusio jos tėvo, E. K., likusio turto įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio l dalies l punktas). Tėvui priklausiusį turtą, pareiškėja priėmė faktiniais veiksmais, tačiau, kaip nurodo pareiškėja į notarų biurą nesikreipė, nes buvo giliai įsitikinusi, kad, priimdama faktiškai valdyti tėvo turtą, įgyvendino savo, kaip įpėdinės, teises. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra.

E. K. mirties laiku galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – CK) 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas numatė, kad pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai yra vaikai, sutuoktinis ir tėvai. Mirus E. K., buvo šie jo pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai: dukros, pareiškėja E. Č. ir suinteresuotas asmuo T. Ž.. Tačiau tam, kad suinteresuotas asmuo paveldėtų, jis turi palikimą priimti. Palikimo priėmimas galimas tik įstatyme numatytais pagrindais: faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti; įpėdiniui paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taip galėjo pasielgti įstatyminiai įpėdiniai arba taip jie gali realizuoti savo, kaip įstatyminių paveldėtojų teises. Tik paveldėjimo teisę jie turi įgyti savo, o ne kitų asmenų iniciatyva. Įstatyminis įpėdinis turi teisę palikimą priimti arba jo nepriimti. Taigi apsisprendimo teisė priklauso pačiam įpėdiniui, o ne kitam asmeniui (kad ir kitam paveldėtojui). Šiuo atveju į notarinę įstaigą dėl palikimo priėmimo įpėdinės nesikreipė, tačiau E. K. palikimą faktiniu valdymu priėmė pareiškėja E. Č.. Po tėvo mirties, pareiškėja tęsė nuosavybės teisių atkūrimo, į tėvo žemę, procedūras, o atkūrus nuosavybės teises į žemės sklypus, pradėjo jais rūpintis, juose dirbo, sodino daržoves, jas prižiūrėjo, kaip savo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.50 straipsnio 2 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti <...>, CK 5.51 straipsnio l dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus, matyti, kad po E. K. mirties likusį palikimą priėmė pareiškėja, nes pradėjo jį valdyti, naudotis ir disponuoti. Bylos dokumentais patvirtinama, kad pareiškėja E. Č. po savo tėvo mirties palikimą priėmė, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti.

Atsižvelgiant į išdėstytą bei į gausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje nurodoma, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktišku pradėjimu turtą valdyti paprastai pripažįstama tai, kad įpėdinis juo naudojasi, jį tvarko, prižiūri ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią, siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą, kreipiasi į notarų biurą, teismą ar kitas institucijas.

Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pakankamai tikėtiną išvadą, jog pareiškėjos nurodomi faktai egzistavo, todėl teismas laiko, kad bylos nagrinėjimo eigoje juridinę reikšmę turintys faktai įrodyti pareiškėjos pateiktais rašytiniais įrodymais bei liudytojų parodymais teismo posėdžio metu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. K., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po jos tėvo E. K., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 d. nuo jo priėmimo, skundą paduodant Varėnos rajono aplinkės teisme.

Teisėja Silvana Girdenienė