Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. V. ir E. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-11656-1071/2024 pagal ieškovų L. V. ir E. V. ieškinį atsakovams S. D. ir Klaipėdos miesto savivaldybei dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys G. S., J. M., E. G., J. G., S. J. S., R. P. D., A. V., R. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Ginčas kilo tarp daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame yra suformuoti 9 turtiniai vienetai, bendraturčių dėl namo mansardos pertvarkymo, dalį jos prijungiant prie ieškovams nuosavybės teise priklausančio buto, o dalį suformuojant kaip naują daiktą. Ieškovai, siekdami pertvarkyti butą amalgamacijos būdu, taip pat siekia iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalyti savo nuosavybės dalis ir kitų bendraturčių (trečiųjų asmenų) nuosavybės dalis į mansardą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1 dalies pagrindu ir jas prijungti prie turimos nuosavybės į butą, o tai sudarytų sąlygas jiems pertvarkytą butą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip asmeninę nuosavybę. Ieškovai ir kiti bendraturčiai – tretieji asmenys jau susitarė dėl kompensacijos už jų atidalijamas dalis ir teismo neprašo jiems jos priteisti. Taigi, pertvarkant mansardą, atsakovų interesai nebus pažeisti.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Atskirasis skundas tenkinamas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Bylos faktinės aplinkybės

10. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovai prašo be atsakovų sutikimo pertvarkyti mansardos patalpą, jų butą, tuomet juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, tada prašo atidalinti kitų bendraturčių nuosavybės dalis į mansardą jas prijungiant prie ieškovų turimos šioje mansardoje nuosavybės dalies, bei nustatyti nuosavybės dalis į naujai suformuotą pastogės patalpą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad daugiabutį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), sudaro 9 nekilnojamojo turto objektai (t. 1, b. l. 7). Ieškovei nuosavybės teise daugiabučiame name priklauso nekilnojamasis butas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 13). Ieškovai pateiktu ieškiniu prašo leisti pertvarkyti mansardos patalpą pagal pateiktą architekto A. S. parengtą projektinį pasiūlymą Nr. 2024-04PP-BD-1 (t. 1, b. l. 27–38) ir UAB „Gistama“ 2024 m. rugpjūčio 26 d. parengtas kadastro duomenų bylas, kurių registro numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 38–51), jos dalį A amalgamacijos būdu prijungiant prie ieškovams priklausančio buto, o likusią mansardos dalį B suformuojant kaip negyvenamąją patalpą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovai teismui yra pateikę trečiųjų asmenų sutikimus dėl ieškovų siūlomos mansardos pertvarkymo ir jos dalies prijungimo prie (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) buto (t. 1, b. l. 51–57).

Dėl ieškinio priėmimo

11. Apeliantai nesutikdami su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi atskirajame skunde argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo iš esmės, t. y. net neišsprendęs ieškinio priėmimo klausimo; pažeidė apeliantų konstitucinę teisę kreiptis į teismą; pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo institutą.

12. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą konstatavo, kad ieškovų ieškinys yra nenagrinėtinas teisme CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Teismas nutartyje nurodė dėl nekilnojamųjų daiktų formavimo, turto registre registravimo įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat, kada objektas laikomas įregistruotu, kokiu atveju daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą ir juridiniai faktai gali būti įregistruojami ir pan. Akcentavo, kad byloje nėra duomenų, kad būtų atlikti mansardos kadastriniai matavimai ir kad mansarda būtų įregistruota Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Taip pat teismas nurodė, kokius veiksmus ieškovai (kartu su bendraturčiais) pirmiausia turi atlikti. Turi įregistruoti mansardą nuosavybės teise, ir tik po, ir tik nesutarus dėl mansardos naudojimo su bendraturčiais, kreiptis į teismą dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Nesant neįrengtos mansardos dalių savininkų, jie negali ir disponuoti jokia mansardos dalimi (jos atsidalinti, perleisti), ir priešingai, kai nuosavybės teisės įregistruotos, bet kuris iš bendraturčių turi teisę jam priklausančią dalį perleisti kitam bendraturčiui. Pirmosios instancijos teismo vertinimu neatlikus mansardos kadastrinių matavimų ir jos neįregistravus Nekilnojamojo turto registre kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto, nėra aiškios kitiems bendraturčiams priklausančios neįrengtos mansardos dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje, kurias jie sutinka atsidalinti ieškovų naudai. Teismo vertinimu nesant neįrengtos mansardos dalių savininkų, jie negali ir disponuoti jokia mansardos dalimi (jos atsidalinti, perleisti), ir priešingai, kai nuosavybės teisės įregistruotos, bet kuris iš bendraturčių turi teisę jam priklausančią dalį perleisti kitam bendraturčiui. Teismas pasisakė ir dėl kitų faktinių aplinkybių, kurių pagrindu nusprendė, kad ieškinio reikalavimai nenagrinėtini teisme CPK nustatyta tvarka.

13. Apeliacinės instancijos teismo pažymėtina, kad pareiškimo priėmimo klausimo išsprendimo stadijoje teismas tik patikrina, ar jis atitinka CPK 135 straipsnyje numatytus formalius reikalavimus, tačiau jokie įrodymai ar su procesiniu dokumentu pateikti duomenys negali būti vertinami. Atsižvelgus į ieškinio esmę, pirmosios instancijos teismo argumentus dėl atsisakymo priimti ieškinį, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliantų atskirajame skunde dėstomais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pasisakė dėl ginčo esmės, reikalavimų pagrįstumo ir kita.

14. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teismas neturi teisės nepagrįstai varžyti asmens teisės pasirinkti savo teisių gynimo būdą bei formą, todėl sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą turi būti derinami teisminės gynybos prieinamumo ir teisinio tikrumo principų reikalavimai. Asmens teisės reikšti ieškinį ribojimas jau ieškinio priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo, patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, buvimu. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje patikrinama, ar egzistuoja procesinio teisinio pobūdžio prielaidos ir teisės kreiptis į teismą sąlygos, tačiau į klausimą, ar ieškinys yra pagrįstas (materialinio teisinio pobūdžio prielaida) atsakoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023, 50 punktas).

15. Taigi, teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pareikšto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą) (CPK 137 straipsnio 2 dalis). Nustatęs, kad nėra bent vienos iš CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ar šios teisės įgyvendinimo sąlygos, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (pareiškimą). Viena jų – kai ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šiuo pagrindu atsisakoma priimti ieškinį (pareiškimą), jei ginčas apskritai nepriskirtinas nagrinėti teismams arba jei byla nenagrinėtina civilinio proceso tvarka.

16. Pažymėtina, kad tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas ne tik užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises, tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principų tinkamo įgyvendinimo prielaida. Todėl teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių. Taip pat pažymėtina ir tai, kad teismas, nustatęs, jog pateiktas ieškinys nagrinėtinas teisme, bet neatitinka nustatytų reikalavimų, taiko ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115, 138 straipsniai) bet ne atsisako jį priimti.

17. Taigi, pirmosios instancijos teismo nurodomi argumentai dėl aiškių kitiems bendraturčiams priklausančios neįrengtos mansardos dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje; dėl ieškovų teiginių, kad atsakovas ir atsakovė bibliotekos patalpų savininkė Klaipėdos miesto savivaldybė sutikimo jiems nedavė, todėl yra ginčas su šiais asmenimis, pagrįstumo; dėl projektinio pasiūlymo tapatumo ir kt. ieškinio priėmimo stadijoje nurodyti nepagrįstai, kadangi ieškinio priėmimo stadijoje šie klausimai nespręstini. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo ieškinio priėmimo klausimo stadijoje nuspręsti dėl ieškinio nagrinėjimo negalimumo. Teismas, pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytų argumentų pagrindu padarė nepagrįstas išvadas, kad ieškinys yra nenagrinėtinas teisme CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

18. Atsižvelgęs į aptartą situaciją apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje netinkamai taikė procesinės teisės normas. Teismas nepagrįstai vertino pateiktus įrodymus, faktines aplinkybes, ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškinį patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1755/2013). Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitų – ne, atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (CPK 185 straipsnis). Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje.

19. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria atskirajame skunde išdėstytiems argumentams ir daro išvadą, kad atskirasis skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl bylos procesinės baigties

20. Esant visų nurodytų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimų sprendimą, ir nepagrįstai atsisakė priimti ieškovų ieškinį dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartis panaikintina ir klausimas dėl ieškinio priėmimo grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.