Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. D. a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaravęs gyvenamąją vieta (duomenys neskelbtini), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-me kalėjime, adresu Pravieniškių g. 5, Pravieniškių k., Kaišiadorių r., iki sulaikymo gyveno (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas:

1. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kuri Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartimi pakeista į 45 parų arešto bausmę;

2. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2011 m. liepos 11 d. nuosprendžiu paskirta ir 2012 m. balandžio 27 d. nutartimi pakeista bei neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 11 mėnesių laisvės atėmimo;

3. Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio l dalį, paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta 2012 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė ir paskirta galutinė subendrinta bausmė -1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo;

4. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta 2012 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė ir paskirta subendrinta bausmė -1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo;

5. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė - 3 metai laisvės atėmimo;

6. Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (trys veikos). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punkto, 8 punkto pagrindu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės atidėjimo laiką neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

7. Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) ir 187 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirta bausmė – 2 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 2 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo;

8. Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirta bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. nutartimi, pakeista Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 11 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie 2021 m. spalio 13 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės taikant dalinį bausmių sudėjimą pridėta 2021 m. spalio 26 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo;

9. Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 64¹ straipsniu, paskirta bausmė –1 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės visiškai pridėta Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. nutartimi, pakeista Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 11 d. nutartimi, paskirtos ir neatliktos bausmės dalis – 9 mėnesiai 19 dienų laisvės atėmimo ir paskirta subendrinta bausmė – 2 metai 5 mėnesiai 19 dienų laisvės atėmimo.

2025 m. birželio 23 d. paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1 -ojo kalėjimo. lygtinai neatlikus 7 mėnesių 12 dienų laisvės atėmimo. Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi, panaikinus lygtinį paleidimą, pasiųstas atlikti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. D. 2025 m. rugpjūčio 5 d. apie 21.37 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia vieną kartą delnu sudavė savo sugyventinei V. E. į veidą, po to, ne mažiau tris kartus sudavė jai į nugarą bei krūtinę, padarydamas krūtinės ląstos sumušimą ir tokiais veiksmais padarė V. E. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Specialisto išvadoje Nr. G 1816/2025(02) nurodyta, kad V. E. konstatuota krūtinės ląstos sumušimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku t. y. 2025 m. rugpjūčio 5 d. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas suduodant smūgį kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Kiekvienas sužalojimas sukelia fizinį skausmą. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. (1 t. b. l. 43-44)

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis A. D., panaudodamas prieš savo sugyventinę V. E. smurtą, suduodamas jai ranka į veidą, krūtinę bei nugarą, sukėlė jai ne tik fizinį skausmą, bet ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis pats visiškai prisipažino kaltu padaręs nusikaltimą, jo parodymai dėl to, kokiu būdu buvo smurtauta (smūgiai ranka į veidą, krūtinę), atitinka ir nukentėjusiosios duotus paaiškinimus, tiek įvykio vietoje atvykusiems policijos pareigūnams, tiek ir apklausiant ikiteisminio tyrimo metu. Abejoti tuo, kad nukentėjusiajai kaltinamojo A. D. veiksmais buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas, bet ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nėra jokio pagrindo. Kaip matyti iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės, nukentėjusiajai V. E. fiksuotas skausmas kairiame skruoste, kairiame petyje, nugaroje (1 t. b. l. 63), ant jos veido kairėje pusėje matyti paraudimas ir besiformuojanti kraujosruva (1 t. b. l. 73), specialisto išvada konstatuotas krūtinės ląstos sumušimas, atitinkantis nežymų sveikatos sutrikdymą, kuris galėjo būti padarytas suduodant smūgį kumščiu (1 t. b. l. 43-44). Tai taip pat patvirtina, kad kaltinamojo fizinis poveikis nukentėjusiajai buvo į nukentėjusiosios veidą, krūtinės ląstą, bei tai, kad fizinis poveikis buvo pakankamai stiprus, dėl ko nukentėjusiajai buvo ne tik sukeltas fizinis skausmas, bet ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Todėl veikos padarymo aplinkybės, nurodytos kaltinime teismui nekelia abejonių, nes yra visiškai įrodytos.

Ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis smurto prieš sugyventinę griebėsi supykęs ant jos dėl jo atžvilgiu išsakytos įžeidžiančios frazės „(duomenys neskelbtini) išmata“, kuri jį išprovokavo smurtauti, dėl to turėjo aišku tikslą smurtaudamas sukelti jai fizinį skausmą ar net sužaloti. Tai reiškia, kad jis veikė tiesiogine tyčia, nes aktyviais veiksmais tokiu pasekmių siekė.

BK 140 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatyti padariniai (fizinis skausmas arba nežymus sveikatos sutrikdymas) yra alternatyvūs, o baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka nustatyti bent vieną iš jų. Todėl nagrinėjamu atveju net ir vieno iš minėtų dviejų nustatytų padarinių, tai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai, pakanka konstatuoti esant nustatytą šį BK 140 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyvųjį požymį. Be to, kaip nurodyta specialisto išvadoje, kiekvienas sužalojimas sukelia fizinį skausmą. Todėl, įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji įvykio metu gyveno bendrai neįregistravę santuokos (BK 141 straipsnio 2 dalis), teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės

Konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą kaltinamąjį A. D. pripažinti kaltu, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ir paskirti bausmę. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat teismas kaltinamojo A. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo ir nukentėjusiosios V. E. provokuojantis elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), kai ji pati būdama neblaivi įžeidžiančiai prikibo prie A. D., pavadindama jį „(duomenys neskelbtini) išmata“.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Jis anksčiau teistas iš viso devynis kartus, paskutinius keturis kartus už smurtinius nusikaltimus, tame tarpe ir artimoje aplinkoje. Nusikaltimą įvykdė 2025 m. rugpjūčio 5 d., būdamas tik 2025 m. birželio 23 d. lygtinai paleistas iš kalėjimo ir visiškai neatlikęs jam Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. nuosprendžiu paskirtos pačios griežčiausios rūšies bausmės – terminuoto laisvės atėmimo. Todėl teismas sprendžia, jog kaltinamasis yra linkęs smurtauti artimoje aplinkoje ir nusikalsti, nepaiso įstatymo reikalavimo draudžiančio smurtauti. Pažymėtina, kad nuo nusikaltimų darymo jo nesulaiko ir pritaikytas pačios griežčiausios savo rūšimi bausmės – terminuoto laisvės atėmimo tiek realus vykdymas, tiek ir vykdoma probacija, kurios metu ir įvykdytas naujas nusikaltimas. Dėl to įvertinus A. D. už ankstesnį teistumą paskirtos bausmės rūšį ir ja kaltinamajam padarytą poveikį, jam už padarytą naują nusikaltimą tikslinga skirti griežčiausią savo rūšimi bausmę – terminuotą laisvės atėmimą. Bausmės dydis nustatytinas artimas sankcijoje numatytam tokios bausmės rūšies dydžio vidurkiui. Teismas sprendžia, kad tokia bausmės rūšis ir dydis atitiks bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus.

Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, kurio padarymu kaltinamas, o byla teisme išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu, tai paskirta bausmė privalės būti sumažinta vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

A. D. nusikaltimą šioje byloje įvykdė būdamas lygtinai paleistas iš kalėjimo ir visiškai neatlikęs jam 2025 m. birželio 23 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės. 2025 m. birželio 23 d. jis buvo paleistas neatlikus 7 mėnesių 12 dienų laisvės atėmimo. 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi, panaikinus lygtinį paleidimą, pasiųstas atlikti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies, kurios pabaiga, kaip nurodė A. D., yra 2026 m. gegužės 1 d. Tai tokiu atveju reikalinga bausmę, paskirtą nauju nuosprendžiu, subendrinti su neatlikta bausmės, paskirtos minėtu ankstesniu nuosprendžiu, dalimi pagal BK 64 straipsnio taisykles.

Kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis. Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį (BK 64 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Į paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką turės būti įskaitytas ir A. D. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. rugpjūčio 5 d. 23.10 val. iki 2025 m. rugpjūčio 6 d. 16.59 val. (viena diena).

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, reikalaudama 1000 Eur atlygio.

Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje, nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Kiekvienu atveju spręsdamas, ar nukentėjusiam asmeniui padaryta žala, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas aplinkybes.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos nukentėjusioji patyrė tam tikrą išgąstį, stresą, baimę ir skausmą, kai įvykio metu jos atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, dėl ko be abejonės patyrė ir tam tikrus dvasinius išgyvenimus. Tačiau jai įvykio metu buvo padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas.

Taigi, sunkių pasekmių jos sveikatai neatsirado. Tačiau dėl kaltinamojo smurtinio poveikio įvykio metu, pasireiškusio smūgių sudavimu ir tuo sukelto skausmo bei padarytų nežymių sužalojimų nukentėjusioji patyrė psichologinį diskomfortą, nervinę įtampą, nerimą, stresą, pažeminimą ir be jokios abejonės baimę. Taigi, yra duomenys apie nukentėjusiosios patirtus tam tikrus nepatogumus, baimę, išgyvenimus, tačiau objektyvių duomenų apie kokius nors rimtesnius liekamuosius reiškinius nukentėjusiosios sveikatai byloje nėra gauta, jų nepateikė ir pati nukentėjusioji.

Todėl teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį ir padarymo aplinkybes, nukentėjusiajai atsiradusius negatyvius padarinius, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, taip pat ir kaltinamojo turtinę padėtį, įvertinęs tai, kad nukentėjusiajai nebuvo padaryta turtinė žala bei tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo ir pačios nukentėjusiosios provokuojantis kaltinamąjį elgesys, daro išvadą, kad V. E. prašoma priteisti suma neturtinei žalai atlyginti yra neproporcinga jos patirtiems dvasiniams išgyvenimams kompensacija.

Dėl to pareikštas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkintinas tik iš dalies ir V. E. priteistina suma dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo mažintina iki 300 Eurų. Toks nustatytas neturtinės žalos dydis, teismo nuomone, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, dėl A. D. nusikalstamos veikos jos atžvilgiu atsiradusias pasekmes.

Nagrinėjamoje byloje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad byloje advokatė Rasa Kalkauskienė teikė antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam A. D.. Iš viso dėl to patirtų išlaidų suma yra 261,39 Eur.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą, nes kaltinamajam A. D. buvo atimta laisvė (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas) ir jo galimybė susirasti gynėją savarankiškai buvo apribota, todėl nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Vertinant kaltinamojo turtinę padėtį pažymėtina, jog bylos duomenimis, A. D. finansinė padėtis sunki, kaltinamasis nedirba, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Teismas mano, jog nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą ir turtine padėtimi, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš A. D. nepriteistinos.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. D. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. E. ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o įsiteisėjus nuosprendžiui ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę – panaikintinos.

Elektroninė laikmena – DVD diskas su Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašu ir vaizdo registratoriaus vaizdo įrašu (1 t., b. l. 60), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5, dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. D. terminuotą laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti iš dalies sudedant su Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie griežtesnės terminuoto laisvės atėmimo 8 mėnesiams bausmės pridedant dalį (4 mėnesius) iš Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies ir skirti A. D. galutinę subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos (nuo 2025 m. gruodžio 18 d.)

Į paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaičiuoti A. D. laikinajame sulaikyme nuo 2025 m. rugpjūčio 5 d. 23.10 val. iki 2025 m. rugpjūčio 6 d. 16.59 val. (viena diena) išbūtą laiką, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai terminuoto laisvės atėmimo dienai.

Nukentėjusiosios V. E. pareikštą civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai iš A. D. 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nepriteisti iš A. D. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

A. D. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. E. ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistas, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtas kardomąsias priemones panaikinti.

Daiktinį įrodymą byloje – DVD diską su Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašu ir vaizdo registratoriaus vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.