- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-31
- Bylos Nr.
- T-1216-753/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-4-00004-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Nuteistasis
- Ž. M.
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam Ž. M. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. birželio 13 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam Ž. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 metų 9 mėnesių 19 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2022 m. birželio 9 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nustatyta žema. Vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu pažymėtina, kad nuteistasis šiuo metu laikosi nustatytos įstaigoje tvarkos, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, už gerą elgesį, darbą, dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse, skatintas du kartus, motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygos, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams. Šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Asmuo suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Komisija daro išvadą, jog nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, nuteistasis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę. Komisijos nuomone, paminėtos aplinkybės, teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, darbinė veikla ir teigiamas požiūris į darbą, visų individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir rekomendacijų vykdymas, socialinių ryšių turėjimas ir palaikymas, šių ryšių vertinimas patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra, nuteistasis bausmę atlieka už pataisos įstaigos teritorijos ribų, dirba ir nesukelia jokio pavojaus visuomenei, lygtinio paleidimo taikymas galėtų leisti nuteistajam daugiau dėmesio skirti buvimui su artimaisiais. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Ž. M. nuteistas Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 54 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais – 7 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis konfiskuota transporto priemonė.
Bausmės pradžia – 2017 m. kovo 28 d., pabaiga – 2024 m. kovo 28 d.
Anksčiau teismo neteistas.
Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam Ž. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Ž. M. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, septynis kartus pažeidęs nustatytą vidaus tvarką, iš kurių du kartus baustas drausmine tvarka, keturis kartus skatintas, turi patvirtintą gyvenamąją vietą bei darbo vietą lygtinio paleidimo atveju, atvykęs į pataisos įstaigą sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą, šiuo metu dirba, nuo (duomenys neskelbtini) buvo suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos ribų, neturi finansinių įsipareigojimų, iš artimųjų sulaukia finansinės ir emocinės pagalbos, lankė ir sėkmingai baigė Narkotikų prevencijos užsiėmimus, pasižymi pakankamais tarpasmeniniais įgūdžiais, pripažįsta savo kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo, prisiima atsakomybę už savo veiksmus, geba atpažinti tam tikras problemas paskatinusias įsitraukti į nusikalstamą veiką, geba įvardinti savo nusikalstamos veikos pasekmes sau ir visuomenei, geba numatyti kitas savo problemų sprendimo strategijas, yra pakankamai orientuotas į save realizavimą socialiai priimtinais būdais bei priemonėmis. Nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.
Teismo nuomone, Ž. M. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, jog Ž. M. bausmės atlikimo metu septynis kartus pažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimus (paskutinį kartą 2021 m. rugsėjo 28 d. už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą), iš kurių keturis kartus baustas drausmine tvarka, du kartus skatintas. Vertinant tai, kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai. Pagal „OASys“ metodiką Ž. M. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau egzistuoja dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.
Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo stiliaus ypatumai; būdingas rizikingas elgesys; būdingas impulsyvus, spontaniškas elgesys, siekiant tiesioginio atlygio; nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai (būdingas nusikalstamos veikos įvykdymo metu); nepakankamas gebėjimas įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes (būdingas nusikalstamos veikos įvykdymo metu). Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek Ž. M. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.
Teismas įvertina ir tai, kad Ž. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos, labai sunkaus, sunkaus ir baudžiamojo nusižengimo, padarymą, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę už finansinio pobūdžio nusikalstamą veiką, tačiau pats nuteistasis neigia iš nusikalstamos veikos gavęs finansinės naudos, o į nusikalstamą veiką įsitraukė ne dėl to, jog tuo metu trūko pajamų ir norėjo lengvu ir greitu būdu pasipelnyti, tačiau nusikalstamos veikos organizatoriaus buvo netiesiogiai šantažuojamas (teigia neturėjęs pasirinkimo galimybės). Nuteistasis išskirtinai nebuvo orientuotas į savęs realizavimą kriminalinėse veiklose, tačiau tam tikri jo neatsakingi sprendimai bei veiksmai galimai paskatino nusikalstamo elgesio raišką. Kalbėdamas apie nusikalstamą veiką nuteistasis teigia, jog galimai dėl jo ramaus būdo, jį buvo galima lengviau įtikinti bei tuo metu daromas spaudimas (iš organizatoriaus) paskatino nuteistąjį užsiimti nusikalstama veika - narkotinių medžiagų gabenimu. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis nepasižymėjo disciplinuotu ir sistemingu elgesiu, drausmine tvarkas baustas penkis kartus. Kalbėdamas apie save nuteistasis nurodo, kad yra „ramaus būdo, uždaro charakterio“ tačiau savo koreguotinų asmens savybių išskirti negali. Pokalbio metu stebima, kad nuteistajam trūksta gilesnių savianalizės įgūdžių bei kritiškumo savo paties atžvilgiu. Analizuojant nusikaltimo aplinkybes stebima, kad dalis jo nusikalstamo elgesio buvo planuota (narkotinių medžiagų gabenimas), tačiau veiksmus veikti nusikalstamai priėmė daugiau spontaniškai, nors ir suvokė, jog siūloma veikla yra nelegali. Kalbėdamas apie ateities tikslus nuteistasis nurodo, kad nori gyventi dorą gyvenimą t. y. sukurti šeimą, nes dabar tai vienintelis dalykas, kurio trūksta jo gyvenime, tačiau šiems planams trūksta konkretumo, o pačiam asmeniui žinojimo kokiu būdu sieks jų įgyvendinimo. Su nuteistojo nusikalstamu elgesiu labiausiai susiję nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo įgūdžiai, spontaniškas elgesys, negebėjimas kryptingai siekti savo tikslų bei savo elgesio pasekmių neįvertinimas. Dabartinį savo nusikaltimą vertina neigiamai, tačiau mano, jog toje situacijoje neturėjo kito pasirinkimo, atsakomybę perkeldamas kitam asmeniui (nusikaltimo organizatoriui). Iš pateiktos pažymos apie gautus vykdomuosius raštus, nustatyta, kad nuteistasis neturi vykdomųjų dokumentų, dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.
Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, Ž. M. neatliktos bausmės dalis (1 metai 9 mėnesių 19 dienų), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad Ž. M. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis Ž. M. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2022 m. birželio 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nutaria:
atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje 2022 m. birželio 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam Ž. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.