Kauno apylinkės teismo įsakymas

2020-09-03 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2550-573/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-09-03
Bylos Nr.
e1-2550-573/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33815-2020-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dainius Ročys
Kaltinamasis
BK
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2550-573/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33815-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.10.; 1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 3 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Dainius Ročys išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Jolitos Raudeliūnienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas: 2020-01-23 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei 34 MGL (1700 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas A. R. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – viena para – ir nustatyta, kad neatlikta bausmė yra 5 (penki) mėnesiai 28 (dvidešimt aštuonios) dienos laisvės apribojimo, kartu su įpareigojimais ir 34 MGL (1700 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones ir konfiskuotino turto – automobilio – vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas,

kaltinamas BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. R. 2020 m. rugpjūčio 23 d. apie 5.00 val. savo bute, (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (nustatytas 4,91 promilių girtumas), žodinio konflikto metu su šeimos nariu – sugyventine L. R., tyčia stūmė kambaryje buvusį stalą į dešinę L. R. koją, rankomis stipriai tampė ją už plaukų, rankomis stipriai užlaužė dešiniosios rankos pirštus ir nulaužė dešinės rankos bevardžio ir rodomojo pirštų priaugintus nagus, taip sukeldamas L. R. fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. R. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad įvykio dieną jis buvo stipriai apsvaigęs nuo degtinės ir viskio, po ko dėl asmeninių nuoskaudų žodžiu pykosi su L. R.. Konflikto metu A. R. stūmė į nukentėjusiąją kambaryje buvusį stalą, tampė ją už plaukų, laužė rankas ir nulaužė nagus ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. Po to buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kuriuos iškvietė nukentėjusioji, tačiau pažadėjo ateityje taip nebesielgti ir paaiškino norintis atsiprašyti nukentėjusiosios ir su ja susitaikyti ( b. l. 48).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta ir kitais byloje esančiais duomenimis.

Nukentėjusioji L. R., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad su kaltinamuoju yra išsituokę, tačiau kartu gyvena ir veda bendrą ūkį. Įvykio dieną jai, kartu su kaltinamuoju ir pastarojo draugu D. būnant namuose, (duomenys neskelbtini), Kaune, visiems būnant apsvaigus nuo alkoholio, tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo kilo žodinis konfliktas dėl senų nesutarimų, kurio metu kaltinamasis kitoje stalo pusėje priešais nukentėjusiąją, tyčia stipriai pastūmė stalą į ją, dėl ko stalo koja atsitrenkė jai į dešinę koją, kas sukėlė fizinį skausmą. Po to kaltinamasis priėjęs prie L. R. sugriebė už jos ilgų plaukų ir stipriai tempė juos rankomis, o koridoriuje kaltinamasis rankomis užlaužė nukentėjusiosios dešinės rankos pirštus, dėl ko jai nulūžo bevardžio ir rodomojo pirštų priauginti nagai, kas sukėlė fizinį skausmą. Gindamasi nuo kaltinamojo, nukentėjusioji jį nuo savęs atstūmė koja, po ko šis krito ant stalo, dėl ko sudužo taurės. L. R. kambaryje kviečiant policijos pareigūnus, tą išgirdęs A. R. pabėgo iš namų ir grįžo apie 7.00 val., o atsikėlęs apie 14.00 val., pradėjo šūkauti ir pulti žodžiais nukentėjusiąją, dėl ko ši iškvietė policijos pareigūnus, kurie kaltinamąjį sulaikė (b. l. 15–16).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiosios patrulės 2020 m. rugpjūčio 23 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad atvykę policijos pareigūnai ant nukentėjusiosios L. R. dešinės rankos ir po dešine akimi fiksuotos žaizdos, ir jos apklausti dėl nukentėjusiosios apsvaigimo nuo alkoholio nebuvo galima (b. l. 10–13).

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 4504 matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 23 d. 15.21 val., A. R. nustatytas 4,91 promilių girtumas (b. l. 37).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis A. R. smurtavo savo šeimos narės – sugyventinės L. R. atžvilgiu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio žodinio konflikto metu, tyčia, į nukentėjusiąją pastūmė stalą, kurio koja pataikė nukentėjusiajai į dešinę koją, o toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus sugriebęs rankomis tampė nukentėjusiajai už plaukų ir užlaužė dešinės rankos pirštus, taip nulauždamas dešinės rankos bevardžio ir rodomojo pirštų priaugintus nagus, kas neabejotinai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Nustatytus padarinius (fizinį skausmą) patvirtina jo paties ir nukentėjusiosios parodymai. Įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji nors išsituokę, tačiau gyvena kartu ir veda bendrą ūkį, t. y. yra šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis), teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

A. R. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausme – laisvės apribojimu ir jos dydžiu (b. l. 83–86).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamasis naują nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui pagal 2020 m. sausio 23 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl teismas pripažįsta kaltinamąjį recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinime nurodyta, jog nusikalstamos veikos padarymo laikas yra apie 5.00 val., ryte, o kaltinamasis buvo sulaikytas ir jam atliktas neblaivumo testas, kuriuo nustatytas 4,91 promilės neblaivumas, buvo atliktas 15.21 val., tai gi praėjus daugiau nei dešimčiai valandų po įvykio, dėl to kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio nelaikytinas sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas)

A. R. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, padarytas nusikaltimas baigtas, nustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės. Kaltinamasis anksčiau teistas vieną kartą už dviejų nusikaltimų, kurių vienas susijęs su nusikaltimais sveikatai, padarymą, Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje, Respublikiniame priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas, nesigydė, nesilankė (b. l. 54, 55), nedirba (b. l. 62).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme kaltinamajam skirtinas įpareigojimas per teismo nustatytą terminą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. R. nusikalstamą veiką padarė po 2020 m. sausio 23 d. teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, kuris įsiteisėjo 2020 m. vasario 15 d., ir pradėtas vykdyti 2020 m. vasario 20 d., t. y. neatlikęs paskirtos bausmės, tačiau 2020 m. rugpjūčio 19 d. A. R. buvo išregistruotas iš bausmę vykdančios institucijos, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis su ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta subendrinta baudos bausme nebendrintina ir vykdytina atskirai.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 50–52), pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Kaltinamasis A. R. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. rugpjūčio 23 d. 14.50 val. iki 2020 m. rugpjūčio 24 d. 14.49 val. (b. l. 30, 31), tai yra vieną parą, todėl šis laikas įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Civilinis ieškinys nepareikštas, išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, skirti galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant:

be bausmę vykdančios institucijos nekeisti gyvenamosios vietos;

būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, įpareigoti A. R. per šešis mėnesius po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Į bausmės laiką įskaityti A. R. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. rugpjūčio 23 d. 14.50 val. iki 2020 m. rugpjūčio 24 d. 14.49 val., tai yra vieną parą, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.

Išaiškinti nuteistajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Nuteistajam A. R. išaiškinama, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Dainius Ročys