Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-04-22 · Administracinė byla Nr. I1-1023-596/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-04-22
Bylos Nr.
I1-1023-596/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03271-2019-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Jolita Rasiukevičienė (pirm.)
Pareiškėjas
V. A.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-1023-596/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03271-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Nurodo, kad Vilniaus PN direktoriaus 2019 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 28-207 jam buvo paskirta nuobauda, t. y. perkėlimas į kamerų tipo patalpas penkioms paroms, kurį pareiškėjas 2019 m. balandžio 14 d. apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas). Kalėjimų departamentas, atlikęs tarnybinį tyrimą, 2019 m. birželio 28 d. parengė tarnybinio tyrimo išvadą Nr. LV-1589, kuria nustatė, kad paskiriant pareiškėjui nuobaudą Vilniaus PN netinkamai įvertino pažeidimo padarymo aplinkybes, todėl 2019 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. N-5 „Dėl nuobaudos panaikinimo nuteistajam V. A.“, paskirtą nuobaudą panaikino. Paaiškina, kad neteisėtai paskirtą nuobaudą atliko, todėl tuo laikotarpiu jam buvo atimta galimybė bendrauti su artimaisiais, eiti į pasimatymus, siųsti laiškus, paskambinti, negalėjo naudotis patalyne bei čiužiniu, žiūrėti televiziją, klausytis radijo, vaikščioti kiemelyje tris valandas, buvo priverstas valgyti valdišką maistą. Dėl šių aplinkybių nurodo patyręs neigiamus dvasinius ir fizinius išgyvenimus, emocinės būklės pablogėjimą, (b. l. 1–3).

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad Vilniaus PN Saugumo valdymo skyrius 2019 m. kovo 22 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 43-242 informavo Vilniaus PN direktorių, jog nuteistasis V. A., nenurodydamas jokių konkrečių priežasčių, atsisakė būti jam administracijos paskirtame nuteistųjų būryje. Pataisos įstaigos Kriminalinės žvalgybos skyrius 2019 m. kovo 25 d. pažymoje Nr. 63-47 nurodė, kad neturi duomenų apie tai, jog nuteistajam V. A. Vilniaus PN grėstų pavojus sveikatai ar gyvybei ir mano, kad nuteistasis gali saugiai atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 144 straipsnio nuostatomis, pataisos įstaigos Saugumo valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas priėmė 2019 m. kovo 22 d. nutarimą Nr. 39-68, 2019 m. kovo 23 d. - nutarimą Nr. 39-69, 2019 m. kovo 24 d. - nutarimą Nr. 39-71 perkelti nuteistąjį į kamerų tipo patalpas, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus. Vilniaus PN direktorius, atsižvelgdamas į Vilniaus PN Saugumo valdymo skyriaus 2019 m. kovo 22 d. tarnybinį pranešimą Nr. 43-242, Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2019 m. kovo 25 d. pažymą Nr. 63-47, taip pat į nuteistojo V. A. rašytinį paaiškinimą bei vadovaudamasis BVK 142 ir 143 straipsniais, 2019 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 28-207 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – ir Nutarimas) nuteistajam V. A. paskyrė nuobaudą - perkėlimą 5 (penkioms) paroms į kamerų tipo patalpas.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Nutarimu paskirta nuobauda, kreipėsi su skundu į Kalėjimų departamentą, kuris, atlikęs tarnybinį patikrinimą, 2019 m. birželio 28 d. surašė tarnybinio tyrimo išvadą Nr. LV-1589, kurios pagrindu buvo priimtas 2019 m. liepos 2 d. Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymas Nr. 5 „Dėl nuobaudos panaikinimo nuteistajam V. A.“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo paskirta nuobauda buvo panaikinta. Pareiškėjas paskirtą nuobaudą (5 paras kamerų tipo patalpose) jau buvo atlikęs.

Šalies argumentai

Nurodo, kad Kalėjimų departamentas, Nutarimu panaikindamas pareiškėjui paskirtą nuobaudą, jį iš esmės motyvavo tuo, jog pareiškėjas 2019 m. kovo 22 d. pareiškime, adresuotame Vilniaus PN direktoriui, nurodė atsisakymo eiti gyventi į pataisos įstaigos administracijos paskirtą būrį priežastis, kurios galimai būtų sąlygojusios grėsmę jo sveikatai ir/ar gyvybei, o paskiriant nuobaudą šios pareiškime nurodytos aplinkybės nebuvo tinkamai įvertintos.

Paaiškina, kad atsižvelgiant į pareiškėjo 2019 m. kovo 22 d. pareiškimą, kuriame nurodyta, kad kiti nuteistieji jam grasino ir reikalavo iš pareiškėjo pinigų, pataisos įstaigos Kriminalinės žvalgybos skyrius buvo pradėjęs ikiteisminį tyrimą Nr. 07-0-00007-19 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 1 dalį, tačiau atlikus ikiteisminio tyrimo duomenų surinkimą, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroras 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarimu šį ikiteisminį tyrimą nutraukė. Mano, kad pareiškėjo teiginiai, neva jam grėsė pavojus jam paskirtame būryje, buvo nepagristi ir iš esmės nuobauda jam buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai. Pažymi, kad nuteistieji dažnai atsisako būti jiems paskirtuose būriuose, siekdami neteisėtų tikslų ir nurodo neegzistuojančias priežastis, dėl ko negali būti tam tikruose būriuose, bandydami manipuliuoti administracija, todėl, atsakovo atstovo nuomone, nuobauda buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai, ką vėliau patvirtino ir atliktas ikiteisminis tyrimas.

Motyvuojamoji dalis

Nurodo, kad BVK 113 straipsnyje įtvirtinta nuostata įpareigoja laisvės atėmimo vietų įstaigos administraciją vykdyti pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemones, jų tarpe vykdyti teisės bei režimo pažeidimų prevenciją ir atskleidimą, o pareiškėjas, 2019 m. kovo 22 d. atsisakydamas būti jam paskirtame būryje, padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, kuris buvo tinkamai fiksuotas pareigūno tarnybiniu pranešimu, pareiškėjui buvo suteikta galimybė pateikti rašytinius paaiškinimus dėl padaryto pažeidimo, pareiškėjui nuobaudą skyrė pataisos įstaigos direktorius, t. y. nuobauda skirta tam įgalioto pareigūno nutarimu, nuobauda parinkta ne per griežta.

Paaiškina, kad Vilniaus PN pareigūnai BVK nustatyta tvarka privalo atskleisti nuteistųjų daromus režimo reikalavimų pažeidimus, juos fiksuoti, informuoti apie juos pataisos įstaigos vadovybę, kuri savo ruožtu sprendžia dėl atsakomybės pažeidimus padariusiems nuteistiesiems taikymo. Teigia, kad iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad Vilniaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nėra nustatyta (neteisėtų veiksmų nenustatė ir Kalėjimų departamentas), todėl nėra pagrindo svarstyti pareiškėjo tariamai patirtos neturtinės žalos priteisimą.

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – pareiškėjo reikalavimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteisti 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimą pagrįstumas.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus PN Saugumo valdymo skyrius 2019 m. kovo 22 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 43-242, informavo Vilniaus PN direktorių, jog nuteistasis V. A., nenurodydamas jokių konkrečių priežasčių, atsisakė būti jam administracijos paskirtame nuteistųjų būryje.

Pareiškėjas 2019 m. kovo 22 d. Vilniaus PN pateikė rašytinį pareiškimą Nr. 50-395, kuriame nurodė, kad kiti nuteistieji jam grasino ir reikalavo iš nuteistojo pinigų.

Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyrius 2019 m. kovo 25 d. pažymoje Nr. 63-47 nurodė, kad neturi duomenų apie tai, jog nuteistajam V. A. Vilniaus PN grėstų pavojus sveikatai ar gyvybei ir mano, kad nuteistasis gali saugiai atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje.

Vilniaus PN Saugumo valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas priėmė 2019 m. kovo 22 d. nutarimą Nr. 39-68, 2019 m. kovo 23 d. - nutarimą Nr. 39-69, 2019 m. kovo 24 d. - nutarimą Nr. 39-71 perkelti nuteistąjį į kamerų tipo patalpas, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus.

Vilniaus PN direktorius, atsižvelgdamas į Vilniaus PN Saugumo valdymo skyrius 2019 m. kovo 22 d. tarnybinį pranešimą Nr. 43-242, Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2019 m. kovo 25 d. pažymą Nr. 63-47, taip pat į nuteistojo V. A. rašytinį paaiškinimą bei vadovaudamasis BVK 142 ir 143 straipsniais, 2019 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 28-207 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ nuteistajam V. A. paskyrė nuobaudą - perkėlimą 5 (penkioms) paroms į kamerų tipo patalpas.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Nutarimu paskirta nuobauda, kreipėsi su skundu į Kalėjimų departamentą.

Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyrius, atsižvelgęs į pareiškėjo pareiškimą, pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 07-0-00007-19 pagal BK 181 straipsnio 1 dalį.

2019 m. birželio 28 d. Kalėjimų departamentas surašė tarnybinio tyrimo išvadą Nr. LV-1589, kurioje konstatavo, kad nuteistasis V. A., nors 2019 m. kovo 22 d. raštu kreipėsi į pataisos įstaigą nurodydamas konkrečias savo atsisakymo eiti gyventi į paskirtą būrį priežastis, kurios galimai sąlygotų grėsmę, tačiau Vilniaus PN neįvertino nuteistojo pareiškime ir paaiškinime nurodytų aplinkybių, todėl nepakanka nurodytų teiginių, kurie sąlygotų nuteistojo pažeidimo atlikimą, o tai nesudaro prielaidų neįrodžius nuteistojo kaltės skirti jam nuobaudą.

2019 m. liepos 2 d. Kalėjimų departamento direktorius priėmė įsakymą Nr. 5 „Dėl nuobaudos panaikinimo nuteistajam V. A.“, kuriuo Vilniaus PN Nutarimu pareiškėjui paskirta nuobauda buvo panaikinta. Pareiškėjas paskirtą nuobaudą (5 paras kamerų tipo patalpose) jau buvo atlikęs.

Pareiškėjas skunde teismui prašo priteisti jam neturtinę žalą, kurią kildina iš to, kad dėl Vilniaus PN direktoriaus jam neteisėtai paskirtos nuobaudos - perkėlimo į kamerų tipo patalpas penkioms paroms, kurią jis faktiškai atliko, nuobaudos atlikimo laikotarpiu jam buvo atimta galimybė bendrauti su artimaisiais, eiti į pasimatymus, siųsti laiškus, paskambinti, jis negalėjo naudotis patalyne bei čiužiniu, žiūrėti televiziją, klausytis radijo, vaikščioti kiemelyje tris valandas, buvo priverstas valgyti valdišką maistą, dėl ko patyrė neigiamus dvasinius ir fizinius išgyvenimus ir emocinės būklės pablogėjimą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str.). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 (keturios) sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 (trijų) sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Byloje nustatyta, jog pareiškėjui Vilniaus PN direktoriaus 2019 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 28-207 buvo paskirta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 5 (penkioms) paroms. Minėtą nutarimą pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamentui, kuris 2019 m. birželio 28 d. tarnybinio tyrimo išvados Nr. LV-1589 pagrindu priėmė 2019 m. liepos 2 d. įsakymą Nr. N-5 „Dėl nuobaudos panaikinimo nuteistajam V. A.“, kuriuo paskirtą nuobaudą panaikino. Pareiškėjas, siekdamas, kad jam būtų priteista neturtinė žala dėl neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų, 2019 m. rugsėjo 18 d. teismui pateikė skundą, kuriuo prašo priteisti 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Atsakovo atstovas 2019 m. spalio 11 d. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo skundą. Iš atsiliepimo turinio matyti, kad jis iš esmės grindžiamas argumentais, kuriais įrodinėjama, kad nuobauda pareiškėjui buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje atsakovo atstovo argumentai, susiję su nuobaudos skyrimo teisėtumu ir pagrįstumu nebus vertinami, kadangi Kalėjimų departamento Įsakymas, kuriuo pareiškėjui Vilniaus PN Nutarimu paskirta nuobauda buvo panaikinta, teismui nebuvo apskųstas, yra nenuginčytas ir galiojantis. Neišeidamas už skundo ribų, nagrinėjamu atveju, teismas vertins ir spręs klausimą tik dėl neturtinės žalos priteisimo.

Atsakovo atstovas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos pareiškėjui priteisimo teigia, kad pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, todėl, pareiškėjas paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Atsakovės atstovas pažymi, kad pareiškėjas neįrodė žalos padarymo fakto, kadangi jo argumentai dėl neturtinės žalos priteisimo iš esmės yra grindžiami tik subjektyvaus pobūdžio teiginiais, bendro pobūdžio nusiskundimais ir abstrakčiais argumentais, kurių pareiškėjas skunde nedetalizuoja, taip pat nepateikia jokių objektyvių duomenų, jog būtent dėl pareiškėjui skirtos nuobaudos būtų pablogėjusi jo sveikata ar atsiradusios kitos tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2013 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822 - 1281/2013, 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444 -1211/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas kiekvienu atveju turėtų spręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi būti priteisiama materiali kompensacija (žr. pvz., LVAT 2013 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A 444 -1211/2013). Šiuo aspektu pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija) įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98; 2006 m. spali 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi, darytina išvada, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr. pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444 -619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146 -1240/2011 ir kt.). Šiame kontekste kartu pabrėžtina, jog EŽTT neformuoja jokių bendrų, išsamių atlygintinų sumų kriterijų ir nenustato fiksuoto žalos atlyginimo dydžio, kuriais turėtų vadovautis bendrai visų valstybių nacionaliniai teismai, pirminė žalos įvertinimo teisė yra paliekama nacionaliniams teismams.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis dėl nepagrįstai paskirtos nuobaudos neteko galimybės bendrauti su artimaisiais, teisės į pasimatymus, siųsti laiškus, skambinti telefonu, negalėjo naudotis minkštuoju inventoriumi, žiūrėti televiziją, klausytis radijo, vaikščioti kiemelyje 3 (tris) valandas ir buvo priverstas valgyti valdišką maistą. Dėl šių apribojimų pareiškėjas patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus bei emocinės būklės pablogėjimą.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK arba Kodeksas) 143 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuteistieji, atliekantys šio Kodekso 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą nuobaudą (nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų), kamerų tipo patalpose laikomi po vieną, o jeigu nėra tokios galimybės, – po du ir į darbą nevedami. Perkelti į kamerų tipo patalpas nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų, siųsti laiškų (išskyrus atvejus, kai jie įgyvendina šio Kodekso 100, 109 ir 183 straipsniuose nurodytas teises), taip pat paskambinti telefonu. Jiems neleidžiama apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, išskyrus higienos reikmenų įsigijimą, turėti maisto produktų ir kitų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytų daiktų. Šioje dalyje nurodytiems nuteistiesiems leidžiama skaityti knygas, žurnalus, laikraščius ir kitą literatūrą, kasdien vieną valandą, o nepilnamečiams, neįgaliesiems, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniams (pagal gydytojo išvadą) – dvi valandas pasivaikščioti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gegužės 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2030-629/2019 yra išaiškinęs, jog asmeniui, patalpintam į kamerų tipo patalpas, ne tik realiai sumažėja bendravimo su aplinka galimybės, bet ir sukeliama kitų nepatogumų, tam tikrų dvasinių išgyvenimų, kas tuo atveju, kai asmuo nepagrįstai patalpinamas į kamerų tipo patalpas, ypač ilgesniam laikui, yra laikytina pakankamu pagrindu neturtinės žalos atsiradimo faktui konstatuoti. Be to, tokiu atveju nėra būtina įrodinėti, kad asmens bendravimas su artimaisiais ir kitais asmenimis iš tiesų buvo apsunkintas, kadangi kitaip būti ir negalėjo – asmeniui, patalpintam į kamerų tipo patalpas, <...> taikomas griežtesnis režimas ir su juo susiję ribojimai. Pagal BVK nuostatas atitinkama pataisos įstaiga turi pareigą užtikrinti, kad joje kalinčiam asmeniui, kuriam paskirta drausminė nuobauda <...>, būtų taikomas šios nuobaudos suponuotas griežtesnis režimas. Priešingu atveju, paskirta drausminė nuobauda nepasiektų jai keliamų tikslų (žr., pvz., 2008 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-341/2008; 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-309/2012; 2014 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-483/2014 ir kt.). Teismas, vadovaudamasis minėtoje nutartyje pateiktu išaiškinimu, pripažįsta, kad pareiškėjas dėl jam Vilniaus PN direktoriaus nutarimu nepagrįstai paskirtos nuobaudos galėjo patirti jo skunde nurodytus neigiamus išgyvenimus, tam tikrą neturtinę žalą. Teismas pažymi, kad tarp neteisėtos Vilniaus PN pareigūno veikos ir pareiškėjo patirtų neigiamų išgyvenimų, sukeltų dėl kontakto su aplinka apribojimo Vilniaus PN, yra tiesioginis priežastinis ryšys – neigiami pareiškėjo išgyvenimai yra tiesioginė Vilniaus PN direktoriaus nutarimu paskirtos nuobaudos, kuri buvo panaikinta pareiškėjui ją atlikus, įvykdymo pasekmė.

Teismas, įvertinęs bylos faktines ir teisines aplinkybes sprendžia, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus ir priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, kadangi šiuo konkrečiu atveju vien pažeidimo pripažinimo nepakanka pareiškėjo pažeistai teisei apginti.

Atsižvelgęs į byloje esančią medžiagą, įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į dėl byloje konstatuoto pažeidimo pareiškėjui sukeltų nepatogumų pobūdį, pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, gyvenimo lygį ir kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo reikalaujama pinigų suma 5 000 Eur (penki tūkstančiai eurų) yra akivaizdžiai per didelė, todėl ji mažintina iki 50 Eur (penkiasdešimties eurų).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. A. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui V. A. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 50 Eur (penkiasdešimties eurų) neturtinę žalą.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jolita Rasiukevičienė