Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį, pareikštą atsakovui S. L., dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui ieškinys su priedais ir teismo pranešimas įteikti 2020 m. gegužės 9 d. CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą 14 dienų terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė. Ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformuojant šalių apie rašytinį procesą, kadangi CPK 142 straipsnyje nenumatyta, kad būtų informuojama apie sprendimo už akių priėmimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad dėl atsakovo, vairavusio transporto priemonę HYUNDAI COUPLE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės 2019 m. rugpjūčio 15 d. įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta trečiojo asmens vairuojama transporto priemonė VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu transporto priemonė HYUNDAI COUPLE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo drausta privalomuoju draudimu. Akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, vykdydama 2002 m. kovo 29 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 1 nuostatas (1.1. punktas) bei veikdama ieškovo vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino atsakovo padarytą žalą, išmokėdama nukentėjusiam dėl turto sugadinimo asmeniui 353,85 Eur dydžio draudimo išmoką. Tuo tarpu ieškovas, vykdydamas minėtos sutarties 2.1.3. punkto nuostatas, akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ kompensavo išmokėtą 353,85 Eur draudimo išmoką. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atsakovui siuntė pretenzijas, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas atlygino ieškovui nuostolius (CPK 185 straipsnis, 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Atsakovas pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.) (CK 6.280 straipsnio 2 dalis). Remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsniu, Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, o už draudimo sutarties sudarymą atsakingas transporto priemonės savininkas. To paties įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam eismo įvykio metu asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį arba asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį. Byloje nustatyta, kad transporto priemonė HYUNDAI COUPLE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu priklausė ir ją vairavo atsakovas. Jis pažeidė įstatymo nuostatas: atsakovas neįvykdė jam kaip savininkui tenkančios pareigos apdrausti jam priklausančią transporto priemonę privalomuoju draudimu (Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis) ir ėmėsi ją neapdraustą valdyti (Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis). Todėl atsakovas turi pareigą grąžinti ieškovo nukentėjusiajam asmeniui išmokėtą draudimo išmoką 353,85 Eur sumai (CK 6.280 straipsnis).

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 353,85 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovui priteisia jo sumokėtą 15 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Kitų įrodymų apie ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš atsakovo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu, 285–288 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas 125709291, iš atsakovo S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 353,85 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt trijų eurų 85 ct) nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (353,85 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Išaiškinti, kad atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas paduodamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.