Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-04-24 · Administracinė byla Nr. eI-2754-473/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-04-24
Bylos Nr.
eI-2754-473/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00720-2017-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Violeta Balčytienė, Jolanta Malijauskienė, Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas
S. K., A. K.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-2754-473/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00720-2017-2Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Malijauskienės ir Rūtos Miliuvienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. (S. K.), A. K. (A. K.) ir S. K. (S. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai S. K., A. K. ir S. K. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) 2017-02-15 sprendimą Nr. (15/5-4)11U-147(00178, 00179, 00180) (t. I, b. l. 1–3). Skunde nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas įrodinėja, kad pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys – pateiktos darbuotojų, kurie niekada nedirbo UAB „Vildus“, darbo sutartys. Tačiau 2016-04-15 jam leidimas laikinai gyventi išduotas kaip valdybos nariui, o ne bendrovės vadovui, todėl turėjo būti keliami Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – Įstatymas) 45 straipsnio 1 dalyje nurodyti reikalavimai, t. y. leidimas laikinai gyventi turėjo būti išduotas kaip užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikos, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000,00 Eur, iš kurių ne mažiau kaip 14 000,00 Eur užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo. Pareiškėjas nurodo, kad šiuo atveju nustatyta, kad bendrovė fiktyvi, kad nevykdomas verslo planas, į kurį jis investavo. Jis ir UAB „Vildus“ atitinka visas sąlygas nurodytas Įstatymo 45 straipsnyje, nes Įstatymas numato, kad valdybos narys gali kreiptis, jei įmonė atitinka nustatytus reikalavimus. UAB „Vildus“ atitinka numatytus nuosavo kapitalo, 3 darbuotojų, 6 mėnesių veiklos reikalavimus. Visi reikiami dokumentais atsakovui buvo pateikti. Pateikti dokumentai patvirtina, kad įmonės veikla nefiktyvi, pateikta 6 mėnesių veiklos ataskaita. Pareiškėjas pažymi, kad pati įmonė turi teisę formuoti ir rinkti jos organus, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis neatitinka jam keliamų reikalavimų. Jo funkcijoms nepriklauso samdomų darbuotojų vertinimas ir veiklos stebėjimas, kadangi tai bendrovės vadovo funkcija, todėl šiuo atveju nėra proporcinga perkelti valdybos nariui darbo sutarties teisėtumo įrodinėjimo, taigi, Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas šiuo atveju negali būti taikomas. Ginčijamas sprendimas priimtas neišsiaiškinus visų faktinių aplinkybių, neobjektyvus ir nemotyvuotas. Sprendime dėstomos išvados neturi teisinio ir faktinio pagrindo.

Atsiliepimas

Atsakovas Departamentas prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą (t. II, b. l. 1–5). Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas vadovaujasi ne ta įstatymo redakcija, kuri turėtų būti taikoma jo atžvilgiu – turi būti vadovaujamasi Įstatymo redakcija, galiojusia iki 2017-01-01. Pareiškėjas, kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, be kita ko, turėjo pateikti dokumentus, įrodančius, kad UAB „Vildus“ yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Pareiškėjas šią aplinkybę įrodinėjo pateikdamas UAB „Vildus“ 2015-12-15 sudarytas darbo sutartis Nr. DS-003 su M. G., Nr. DS-002 su R. K., Nr. DS-004 su A. M.. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama kitos UAB „Vildus“ valdybos narės, Azerbaidžano Respublikos pilietės R. Y., kuriai buvo priimtas sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos UAB „Vildus“ pagrindu byla Nr. e8401-484/2016. Į posėdį kaip liudytojai buvo iškviesti UAB „Vildus“ darbuotojai, tačiau atvyko tik M. G., kuri apklausiama prisipažino, kad UAB „Vildus“ buvo įdarbinta fiktyviai. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja M. G. parodė, kad UAB „Vildus“ realiai jokių administratorės pareigų neatliko, bendrovės direktoriaus ir kitų bendrovės vadovų nepažįsta, darbo užmokesčio negavo, bendrovėje nedirbo. Tuo tarpu iš pareiškėjo bylos duomenų yra žinoma, kad 2015-12-15 sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. DS-004 tarp UAB „Vildus“ ir M. G., o sudarytos darbo sutarties turinys, patvirtina, kad M. G. nustatyta 5 darbo dienų, keturiasdešimties valandų darbo savaitė, darbo dienos trukmė – 8 valandos, jos pareigos – administratorė. Nesutiktina su pareiškėjo teiginiu, kad Departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, padarė neteisingas išvadas. Nagrinėjant administracinę bylą Nr. eI-8401-484/2016, teismo posėdžio metu surinkti duomenys yra aiškūs ir nedviprasmiški – M. G. UAB „Vildus“ buvo įdarbinta fiktyviai tam, kad pareiškėjas bei kiti užsieniečiai, kreipęsi dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo teisėtos veiklos pagrindu UAB „Vildus“, formaliai atitiktų teisės aktų keliamus reikalavimus. Pareiškėjas, kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, pateikė UAB „Vildus“ darbo sutartį Nr. DS-003 su M. G. ir tokiu būdu siekė įrodyti, kad UAB „Vildus“ yra įdarbinti ne mažiau kaip trys darbuotojai, dirbantys visą darbo dieną. Ginčijamas sprendimas priimtas tuo pagrindu, jog buvo nustatyta, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „Vildus“ bei jos darbuotojus. Siekis piktnaudžiauti migracijos procedūromis leidžia įtarti, kad pagrindinis atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas buvo kitoks nei oficialiai deklaruota. Departamentas neprivalėjo atlikti įmonės veiklos fiktyvumo įvertinimo, kadangi pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą užsieniečiui išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi atsisakoma, taip pat priimamas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, jeigu šie duomenys, kuriuos jis pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, arba buvo pateikti neteisėtai įsigyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas, arba kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi. Esant bent vienam iš Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų pagrindų, gali būti priimamas sprendimas panaikinti / atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi. Sprendimas panaikinti pareiškėjui leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje priimtas tuo pagrindu, kad jis, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis (nustatytas fiktyvaus įdarbinimo faktas), t. y. nustačius kitą Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindą, todėl skundo teiginiai dėl įmonės fiktyvumo nagrinėjamoje byloje neturi reikšmės. Kuomet pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, prašymo anketoje buvo įrašas „Asmuo, užpildęs prašymą, už melagingų duomenų pateikimą atsako įstatymų nustatyta tvarka“. Pareiškėjas yra susipažinęs ir pasirašęs po šiuo įrašu. Buvo nustatyta, kad pareiškėjo pateikta darbo sutartis Nr. DS-004 tarp UAB „Vildus“ ir M. G. neatitinka tikrovės, nes M. G. yra paliudijusi faktą, kad UAB „Vildus“ realiai administratorės pareigų neatliko, jokio darbo užmokesčio iš UAB „Vildus“ negavo, bendrovėje nedirbo. Pareiškėjas, pateikdamas dokumentus, turėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, išsiaiškinti pateikiamų dokumentų turinį, tai pat, jei jam kyla klausimų, išsiaiškinti ir dėl neteisėtų veiksmų įmonėje. Pateikęs prašymą, pareiškėjas prisiėmė atsakomybę dėl galimai kilsiančių padarinių dėl melagingų duomenų pateikimo, todėl elgdamasis nepakankamai rūpestingai, privalo prisiimti tokio elgesio, kurį pasirinko sąmoningai, pasekmes. Pareiškėjo nusiskundimai direktoriumi šioje administracinėje byloje reikšmės neturi, nes tai tarpusavio civiliniai santykiai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nuo 2016-04-15 buvo įdarbintas UAB „Vildus“ personalo vadovo pareigose, o tuo pačiu įmonėje turėjo dirbti M. G., todėl pareiškėjui neabejotinai turėjo būti žinoma, kad toks asmuo įmonėje faktiškai nedirba. Be to, buvo nustatyti ir kiti duomenys, įrodantys, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Jis pateikė 2016-01-28 Darbo sutartį Nr. DS-01/28, pagal kurią jis buvo priimtas UAB „Vildus“ dirbti visą darbo laiką personalo direktoriaus pareigose, ir nustatyta jog jam bus mokamas minimalus darbo užmokestis. Pateikdamas šia sutartį, pareiškėjas įrodinėjo faktą, kad leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu jis turės pakankami lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Tačiau, patikrinus duomenis Sodros informacinėje sistemoje, buvo nustatyta, kad pareiškėjo darbo užmokestis UAB „Vildus“ nuo 2016 metų liepos mėnesio sudaro 9,28 Eur, o tai reiškia, kad pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl darbo UAB „Vildus“ bei pragyvenimo lėšų. Ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės motyvuotos

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kontrolės skyriaus (toliau – Departamento Kontrolės skyrius) 2017-02-15 sprendimo Nr. (15/5-4)11U-147(00178, 00179, 00180) „Dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotų Azerbaidžano Respublikos piliečiams S. K., S. K. ir A. K., panaikinimo“, kuriuo pareiškėjams panaikinti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. LT7388390, LT7388392 ir LT7388393, galiojantys iki 2017-04-15, teisėtumo bei pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2016-03-04 kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą su Prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (reg. Nr. 10-LL302387) teisėtos veikos Lietuvos Respublikoje pagrindu. Prašymo grafoje „Pragyvenimo lėšos Lietuvoje (per mėn. eurais) ir jų šaltinis“ pareiškėjas nurodė „ LR Vyriausybės nustatytas minimalus mėnesinis darbo užmokestis per mėnesį. Šaltinis – darbo sutartis“ (t. II, b. l. 6–13).

Kartu su 2016-03-04 Prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai pateikė paso kopiją, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą, steigimo aktą, įstatus, akcijų pirkimo pardavimo sutartis, vienintelio akcininko sprendimą dėl direktoriaus skyrimo, vienintelio akcininko sprendimą, akcijų pasirašymo sutartį, akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, akcininkų sąrašą, metinę pelno mokesčio deklaraciją, metinę A klasės deklaraciją, balansą, 6 mėnesių veiklą įrodančius dokumentus (sąskaitas-faktūras bei kasos pajamų orderius), darbo sutartis, gyvenamosios vietos patalpos savininko sutikimą, pažymą apie asmens teistumą (t. II, b. l. 6–13).

Kartu su pareiškėju, į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą su 2016-03-04 Prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (reg. Nr. 10-LL3023880) kreipėsi jo nepilnametis sūnus A. K. (t. II, b. l. 157–165) bei su 2016-03-04 Prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (reg. Nr. 10-LL302548) nepilnametė dukra S. K. (t. II, b. l. 225–235).

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2016-01-06 paskirtas UAB „Vildus“ valdybos nariu (t. I, b. II, b. l. 27–31).

Sodros 2017-03-27 duomenimis pareiškėjo S. K. 2016-03-04 Prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje metu, UIAB „Vildus“ dirbo M. G., R. K., A. M., Aliaksandr Turko ir Mohamad M. S. (t. II, b. l. 95, 103).

Tarp UAB „Vildus“ ir M. G. sudaryta 2015-12-15 Darbo sutartis Nr. DS-003. Šiuos sutarties pagrindu M. G. priimta administratorės pareigoms užimti. Nustatyta 5 darbo dienų, 40 valandų darbo trukmės savaitė, mokant Lietuvos Respublikoje nustatytą minimalų darbo užmokestį (t. II, b. l. 71–72).

Tarp UAB „Vildus“ ir S. K. sudaryta 2016-01-28 Darbo sutartis Nr. DS-01/28. Šiuos sutarties pagrindu S. K. priimtas personalo direktoriaus pareigoms užimti. Nustatyta 5 darbo dienų, 40 valandų darbo savaitė, mokant Lietuvos Respublikoje nustatytą minimalų darbo užmokestį (t. II, b. l. 80–82).

Sodros 2017-03-27 duomenimis, UAB „Vildus“ nuo 2016-07-31 iki 2017-02-28 pareiškėjui S. K. mokėjo 9,28 Eur atlyginimą (t. II, b. l. 148).

Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. eI-8401-484/2016 vykusio teismo posėdžio metu, liudytoja apklausta M. G. apie tarp jos ir UAB „Vildus“ sudarytą 2015-12-18 Darbo sutartį Nr. DS-003, paaiškino, jog UAB „Vildus“ realiai jokių administratorės pareigų neatliko, bendrovės direktoriaus vadovų nepažįsta, užmokesčio negavo, bendrovėje nedirbo (t. II, b. l. 129–135).

Departamento Kontrolės skyrius 2017-02-15 sprendimu Nr. (15/5-4)11U-147(00178, 00179, 00180) „Dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotų Azerbaidžano Respublikos piliečiams S. K., S. K. ir A. K., panaikinimo“, panaikino pareiškėjams leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. LT7388390, Nr. LT7388392 ir Nr. LT7388393, galiojančius iki 2017-04-15. Ginčijamas sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad S. K., kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „Vildus“ veiklą ir jos darbuotojus, pareiškėjo pagrindinis atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas buvo kitoks nei oficialiai deklaruota, t. y. užsienietis teisėtos veiklos pagrindu siekė gauti leidimą laikinai gyventi, o ne užsiimti realia teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, dirbant UAB „Vildus“. Ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 3 dalimi (t. I, b. l. 8–10).

Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje.

Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi.

Įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu užsieniečio leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jo šeimos narių, gyvenančių kartu su juo, leidimas laikinai gyventi taip pat panaikinamas, išskyrus atvejus, kai jie turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu.

Minėta, kad Departamento Kontrolės skyrius ginčijamą 2017-02-15 sprendimą Nr. (15/5-4)11U-147(00178, 00179, 00180) „Dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotų Azarbaidžano Respublikos piliečiams S. K., S. K. ir A. K., panaikinimo“ priėmė vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nustatančiu, jog leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimą laikinai gyventi atsisakoma išduoti ar pakeisti, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi. Ginčijamas sprendimas grindžiamas iš esmės tuo, kad pareiškėjas kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „Vildus“ veiklą ir darbuotojus, jo pagrindinis atvykimo tikslas buvo kitoks, nei oficialiai deklaruota, t. y. užsienietis teisėtos veiklos pagrindu siekė gauti leidimą laikinai gyventi, o ne užsiimti realia teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, dirbant UAB „Vildus“.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, 2016-03-04 kreipdamasis į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje teisėtos veiklos pagrindu, be kita ko, turėjo pateikti dokumentus, įrodančius, kad UAB „Vildus“ yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Pareiškėjas, siekdamas įrodyti, kad UAB „Vildus“ yra įdarbinti ne mažiau kaip trys darbuotojai, dirbantys visą darbo dieną, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai pateikė, be kita ko, tarp UAB „Vildus“ ir M. G. sudarytą 2015-12-15 Darbo sutartį Nr. DS-003, kuri, kaip nustatyta bylos duomenimis, buvo sudaryta siekiant formaliai įdarbinti asmenį – M. G. Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. eI-8401-484/2016 vykusio teismo posėdžio metu, paaiškino jog UAB „Vildus“ realiai jokių administratorės pareigų neatliko, bendrovės direktoriaus vadovų nepažįsta, užmokesčio negavo, bendrovėje nedirbo (t. II, b. l. 129–135). Taigi, konstatuotina, jog pareiškėjas, kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje teisėtos veiklos pagrindu UAB „Vildus“, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai pateikdamas tarp UAB „Vildus“ ir M. G. sudarytą 2015-12-15 Darbo sutartį Nr. DS-003, kuria M. G. buvo fiktyviai įdarbinta UAB „Vildus“, siekė formaliai atitikti teisės aktų keliamus reikalavimus ir gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje kitais, nei deklaruojama, tikslais. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2016-04-15 buvo įdarbintas UAB „Vildus“ personalo vadovo pareigose, tuo pačiu įmonėje turėjo dirbti M. G., taigi pareiškėjui neabejotinai turėjo būti žinoma, kad toks asmuo įmonėje faktiškai nedirba.

Be to, bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai pateikė 2016-01-28 Darbo sutartį Nr. DS-01/28, pagal kurią jam turėjo būti mokamas minimalus darbo užmokestis. Pateikdamas šia sutartį, pareiškėjas įrodinėjo faktą, kad leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu jis turės pakankami lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Tačiau, 2017-03-27 Sodros duomenimis pareiškėjo darbo užmokestis UAB „Vildus“ nuo 2016-07-31 iki 2017-02-08 sudarė 9,28 Eur (t. II, b. l. 148), o tai reiškia, kad pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl darbo UAB „Vildus“ bei pragyvenimo lėšų.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad Departamentas, nustatęs, jog pareiškėjas, kreipęsis į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą, su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. tarp UAB „Vildus“ ir M. G. sudarytą 2015-12-15 Darbo sutartį Nr. DS-003, kurios pagrindu M. G. fiktyviai įdarbinta UAB „Vildus“, bei tarp pareiškėjo ir UAB „Vildus“ sudarytą 2016-01-28 Darbo sutartį Nr. DS-01/28, kuria įrodinėjo faktą, jog leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu jis turės pakankami lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtai ir pagrįstai panaikino pareiškėjui 2016-04-15 išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. LT7388390 Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nustatęs vieną iš Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų pagrindų – užsienietis kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

Atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl neįrodyto įmonės fiktyvumo, nes Departamentas neprivalėjo atlikti įmonės veiklos fiktyvumo įvertinimo, kadangi pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą užsieniečiui išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi atsisakoma, taip pat priimamas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, jeigu šie duomenys, kuriuos jis pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, arba buvo pateikti neteisėtai įsigyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas, arba kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi. Taigi, esant bent vienam iš Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų pagrindų, gali būti priimamas sprendimas panaikinti / atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi. Sprendimas panaikinti pareiškėjui leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje priimtas tuo pagrindu, kad jis, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. nustačius kitą Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindą.

Įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu užsieniečio leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jo šeimos narių, gyvenančių kartu su juo, leidimas laikinai gyventi taip pat panaikinamas, išskyrus atvejus, kai jie turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta kitų šio Įstatymo nustatytų pagrindų suteikiančių teisę pareiškėjo vaikams S. K. ir A. K. gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl panaikinus pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Departamentas teisėtai ir pagrįstai panaikino 2016-04-25 S. K. ir A. K. išduotus leidimus Nr. LT388392 ir Nr. LT7388393.

Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Departamentas, priimdamas 2017-02-15 sprendimą Nr. (15/5-4)141U-147(00178, 00179, 00180) „Dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotų Azerbaidžano Respublikos piliečiams S. K., S. K. ir A. K., panaikinimo“, kuriuo pareiškėjams panaikinti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, įvertino visas reikšmingas aplinkybes, nurodė objektyvius duomenis ir teisės aktų nuostatas, kuriais grindžiamas sprendimas, taip pat motyvus, kuriais grindžiamos taikytos poveikio priemonės, todėl teisėtai ir pagrįstai panaikino pareiškėjams leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra teisinio pagrindo naikinti Departamento 2017-02-15 sprendimą Nr. (15/5-4)141U-147(00178, 00179, 00180) (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 4 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjų S. K. (S. K.), A. K. (A. K.) ir S. K. (S. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

TeisėjaiVioleta BalčytienėJolanta MalijauskienėRūta Miliuvienė