- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-01
- Bylos Nr.
- 2A-23-553/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-04026-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė (pran.), Neringa Švedienė, Zita Smirnovienė
- Ieškovas
- A. A.
- Atsakovas
- J. V.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybė
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-01-24 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovei J. V., tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybė, dėl teisės vykdyti statybos darbus be bendraturčio sutikimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas A. A. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti ieškovo teisę gauti projektavimo sąlygų sąvadą, leidimą statybai, t. y. pristatyti priestatus prie ieškovui priklausančių statinių, esančių žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), bei leidimą rekonstrukcijai buto, esančio (duomenys neskelbtini), be bendrasavininkės J. V. sutikimo. Nurodė, kad ieškovui, atsakovei ir valstybei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Tarp bendraturčių nėra nustatyta naudojimosi minėtu žemės sklypu tvarka. Ieškovas ketina bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype statyti priestatus ir atlikti jam nuosavybės teise priklausančio buto rekonstrukcijos darbus. Vilniaus apskrities viršininko administracija ieškovui nurodė, jog neprieštarauja ieškovo ketinamiems atlikti statybos darbams, jeigu su jais sutiks kiti sklypo bendraturčiai. Į ieškovo 2010-03-31 prašymą iki 2010-04-12 informuoti apie sutikimą ar nesutikimą daryti rekonstrukcijas, atsakovė J. V. neatsakė. Taip pat atsakovė neatsakė ir į pakartotiną ieškovo 2010-05-05 prašymą. Ieškovas nuomone, atsakovės nesutikimas leisti ieškovui atlikti rekonstrukcijos darbus turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais gali būti pripažįstami faktai, specialistų išvados, kiti patikimo duomenys, kurie patvirtintų, kad namo dalies rekonstrukcija pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos kitaip, nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas. Atsakovės nesutikimas nėra atitinkamai motyvuotas.
Atsiliepimas
Atsakovė J. V. ieškinio nepripažino. Nurodė, kad ieškovas pats nevykdė pareigos abipusiu bendraturčių susitarimu spręsti visus klausimus dėl bendro daikto naudojimo, disponavimo ir valdymo, nes atsakovės tinkamai neinformavo kokius bendro daikto pertvarkymus ketina atlikti. Atsakovas nepateikė projektinių pasiūlymų, iš kurių atsakovė galėtų daryti išvadas apie vykdomos rekonstrukcijos įtaką jos gyvenimo ir veiklos sąlygoms bei apsispręsti dėl sutikimo ar nesutikimo. Todėl atsakovė mano, kad ji dėl ne nuo atsakovės priklausančių priežasčių negali pateikti ieškovui savo nuomonės dėl ieškovo planuojamos vykdyti rekonstrukcijos.
Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė nurodė, kad po Statybos įstatymo pakeitimų, įsigaliojusių nuo 2010-10-01, ieškovas pirmiausia privalo parengti statinio rekonstrukcijos projektą ir tik tada jį suderinti su bendraturčiais, t. y. atsakove. Nauja Statybos įstatymo redakcija nenumato tokios sąvokos kaip projektavimo sąlygų sąvadas, o prisijungimo sąlygų gavimui nenumatyta statytojo pareiga gauti bendraturčių sutikimą.
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011-01-14 priėmė sprendimą ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 3 630 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad daikto bendraturčiai turi teisę žinoti ieškovo ketinimus, t. y. ieškovo ketinamos vykdyti rekonstrukcijos apimtį, būdą ir pan. Bendraturtis apie numatomą rekonstrukciją gali daryti atitinkamas išvadas, jam pateikus susipažinti statinio projektą, iš kurio galima spręsti apie rekonstrukcijos pobūdį (statinio vietą, aukštį, plotį ir kita). Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas nėra pateikęs atsakovei namo rekonstrukcijos projektinių pasiūlymų, kas patvirtina, jog ieškovas nesąžiningai ir nerūpestingai naudojasi savo kaip bendraturčio teise padidinti savo dalį bendrojoje nuosavybėje vykdant rekonstrukciją. Ieškovas neatskleidė atsakovei savo ketinimų esmės, nepateikė ketinamos vykdyti rekonstrukcijos eskizinio projekto ar kitokio dokumento, iš kurio atsakovė galėtų įvertinti vykdomos rekonstrukcijos įtaką jos gyvenimo ir veiklos sąlygoms ir išsiaiškinti, ar ieškovo vykdoma namo dalies rekonstrukcija nepakeis atsakovės kaip bendraturčio gyvenimo ar veiklos sąlygų, buvusių iki rekonstrukcijos, kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas. Ieškovo prašymuose, adresuotuose atsakovei (T. 1, b. l. 20; 23-24), nėra nurodytas ketinamos vykdyti rekonstrukcijos mastas, būdas, t. y. nenurodyti ieškovo veiksmai, kuriems atlikti reikalaujama atsakovės sutikimo. Ieškovas savo ketinimų nesuformulavo ir nagrinėjant bylą teisme. Ieškovo pateiktas rekonstrukcijos planas neatitinka projektiniams pasiūlymams keliamų reikalavimų, nes jame nėra nurodytas tikslus statomo priestato plotas (nurodytas tik apytikslis užstatytas plotas apie 30 kv. m), jo vieta bendrame žemės sklype, priestato techniniai duomenys, aukštis ir kt., taip pat nenurodytas ieškovo buto rekonstrukcijos mastas, būdas, ketinamos įrengti laiptų aikštelės tiksli vieta, jos plotas, techniniai duomenys ir kt. Dėl šių priežasčių atsakovės atsisakymas duoti sutikimą ieškovo ketinamai vykdyti bendro namo rekonstrukcijai nepripažįstamas trukdymu bendraturčiui gauti statinio projektavimo sąlygas ir statybos leidimą, o bendraturčių nesutarimo dėl rekonstrukcijos priežastimi yra nesąžiningas ieškovo elgesys, pasireiškiantis tuo, jog jis neatskleidė kitiems bendraturčiams savo ketinimų, neparengė ketinamos vykdyti rekonstrukcijos projektinių pasiūlymų, o taip pat ir kitu būdu neinformavo atsakovės apie ketinamos vykdyti rekonstrukcijos mastą, statomų priestatų skaičių, jų plotą, matmenis, techninius duomenis, vietą bendrame žemės sklype. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad bendraturčio teisė būti statytoju įgyvendinama Statybos įstatymo 3 straipsnio nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai nustato statytojo pareigą parengti statybos projektą ir gauti statybai leidimą. Teismo sprendimo priėmimo metu galiojanti Statybos įstatymo 20 straipsnio redakcija (nuo 2010-10-01) nenumato statytojo pareigos gauti projektavimo sąlygų sąvadą, o 23 straipsnio 1 dalies 5 punktas bendraturčių sutikimą traktuoja kaip vieną iš dokumentų, suteikiančių teisę vykdyti statybą. Po minėtų Statybos įstatymo pakeitimų statytojo teisės parengti statybos projektą ir gauti prisijungimo sąlygas realizavimui nenumatyta statytojo pareiga gauti bendraturčių sutikimą. Taigi ieškovo reikalaujamas atsakovės sutikimas gauti projektavimo sąlygų sąvadą nagrinėjamu atveju nėra reikalingas ieškovo, kaip statytojo, teisės realizavimui.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2011-01-24 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat ieškovas prašo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
Pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas. Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 5 ir 6 punktuose yra nurodyta, kad statinio, žemės sklypo bendraturčių sutikimas yra privalomi dokumentai, pateikiami leidimui rekonstruoti statinį gauti. Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad siekiant gauti leidimą rekonstruoti statinį yra privaloma pateikti rekonstravimo projektą. Ieškovas pateikė atsakovei ir teismui rekonstravimo planą, kuriame pavaizdavo planuojamas atlikti rekonstrukcijas, tačiau teismas nurodė, kad šis planas neatitinka projektiniams pasiūlymams keliamų reikalavimų. Ieškovas pažymėjo, kad vadovaujantis sena Statybos įstatymo redakcija, kuri galiojo ieškinio pateikimo metu, nebuvo reikalaujama pateikti statinio rekonstravimo projekto, o apie įstatymo pasikeitimus ieškovas sužinojo teismo posėdžio metu, kuriame nedalyvavo ieškovo atstovas advokatas M. B. (nors buvo pateiktas prašymas atidėti teismo posėdį), todėl ieškovas neturėjo objektyvios galimybės bei laiko ginti savo teises bei tikslinti ieškinio reikalavimų.Atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdis, esant prašymui ir pridėtiems įrodymams, nebuvo atidėtas, iš apelianto buvo atimta teisė tinkamai apginti savo teises, todėl jo atžvilgiu priimtas neteisėtas bei nepagrįstas sprendimas. Teismas neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė atidėti teismo posėdį. Vilniaus valstybinė garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, paskirdama ieškovui byloje nemokamą teisinę pagalbą, konstatavo, kad ieškovas neturi pakankamai lėšų samdytis advokato bei nesugebės savarankiškai apginti bei atstovauti savo teisėtų interesų byloje. Todėl būtina perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, užtikrinant tinkamą ieškovo atstovavimą, išsamiai ištirti visas aplinkybes.Atmetęs ieškinį, teismas iš ieškovo priteisė 3 630,00 Lt atstovavimo išlaidų. Tokio dydžio bylinėjimosi išlaidos yra per didelės, nepagrįstos ir neprotingos, todėl turi būti mažinamos.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė prašymą skundą atmesti, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-01-24 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad:
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas neįvykdė Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnyje nustatytos pareigos bendraturčiams abipusiu sutarimu spręsti bendro daikto naudojimo, valdymo ir disponavimo klausimus, nes atsakovės neinformavo, kokius bendro daikto pertvarkymus (rekonstrukciją) ketina atlikti. Šiame kontekste apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovas galbūt ir būtų rengęs rekonstrukcijos projektą, jei teismas civilinės bylos nagrinėjimą būtų dar kartą atidėjęs, o ne 2011-01-10 posėdyje išnagrinėjęs bylą iš esmės, skamba neįtikinamai, kadangi iš ieškovo elgesio viso proceso metu buvo akivaizdžiai matyti, jog jis to neketino daryti, nes buvo įsitikinęs, jog kitą šalį apie savo planus informavo tinkamai ir pilna apimtimi.Negalima sutikti su ieškovo argumentais, jog jis turėjo ketinimų tikslinti ieškinio reikalavimus, atsižvelgiant į pasikeitusias Statybos įstatymo 20 straipsnio nuostatas, tačiau to nespėjo padaryti, nes nežinojo, kad 2010-10-01 įsigaliojo nauja Statybos įstatymo redakcija, o ieškovo atstovas advokatas M. B. nuo 2010-12-30 iki 2011-01-17 atostogavo. Ieškovas šioje civilinėje byloje buvo atstovaujamas ne tik advokato M. B., tačiau ir kito kvalifikuoto teisininko – advokato padėjėjos, todėl advokato atostogos nesutrukdė ir negalėjo sutrukdyti teismui išnagrinėti civilinę bylą bei joje priimti pagrįstą sprendimą. Apie Statybos įstatymo pasikeitimus ir jų įtaką šiam procesui (ieškovas turi parengti statinio projektą ir tik po to kreiptis į žemės sklypo ir pastato bendraturčius dėl leidimo atlikti rekonstrukciją) nurodė 2010-11-26 atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo – Vilniaus m. savivaldybės administracija, t. y. institucija, kuri tiesiogiai sprendžia dėl leidimų statybai išdavimo. Taigi, ieškovas bet kuriuo atveju buvo supažindintas su Statybos įstatymo 20 straipsnio turiniu ir turėjo pakankamai laiko apsispręsti dėl tolimesnių veiksmų šioje civilinėje byloje, tačiau to nepadarė.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašė teismo nagrinėti bylą savo nuožiūra. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu bei tai, kad pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendraturčių sutikimas yra vienas statybą leidžiančių dokumentų, kuris nebūtinas statinio projekto rengimo etape, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį. Pažymėtina, kad Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) nereglamentuoja teismo pareigos posėdį atidėti dėl proceso šalies atstovo atostogų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama ieškovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantų nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
Pagrindinis ieškovo argumentas, pagrindžiantis pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą, yra netinkamas Statybos įstatymo teisės normų aiškinimas ir pritaikymas. Pasak apelianto (ieškovo). Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 5 ir 6 punktuose yra nurodyta, kad statinio, žemės sklypo bendraturčių sutikimas yra privalomi dokumentai, pateikiami leidimui rekonstruoti statinį gauti. Patikslintu ieškiniu, kuris teismui buvo pateiktas 2010-06-21, ieškovas prašė pripažinti jo teisę gauti projektavimo sąlygų sąvadą, leidimą statybai, t. y. pristatyti priestatus prie ieškovui priklausančių statinių, esančių žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), bei leidimą rekonstrukcijai buto, esančio (duomenys neskelbtini), be bendrasavininkės J. V. sutikimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tarp ieškovo ir atsakovės kilusio ginčo nagrinėjimo Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme metu iš esmės pasikeitė teisės normos reglamentuojančios šį ginčą. Statybos įstatymo 3 straipsnyje (redakcija iki 2010-10-01) buvo įtvirtinta, kad statytojas savo teisę statyti pastatą gali įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu: 1) statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; 2) statytojas turi nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projektą; 3) statytojas turi nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą. Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad statytojas, siekdamas gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą, savivaldybės administracijos direktoriui turi pateikti prašymą ir, be kita ko, žemės sklypo bendraturčių sutikimą bei statinio bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimą, kai statinys rekonstruojamas arba kapitališkai remontuojamas. Nuo 2010-10-01 įsigaliojo Statybos įstatymo 3 bei 20 straipsnio pakeitimai. Pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Statybos įstatymo 20 straipsnyje, reglamentuojančiame statinio projektą ir prisijungimo sąlygas, nebeliko reikalavimo gauti bendraturčių sutikimą statinio projekto rengimo etape. Pažymėtina, kad statinio (rekonstravimo) projektas (kurio parengimą reglamentuoja Statybos įstatymo 20 straipsnis, galiojęs tiek iki 2010-10-01, tiek po 2010-10-01) yra vienas iš būtinų dokumentų siekiant gauti statybos leidimą ir šis reikalavimas nepasikeitė 2010-10-01 įsigaliojus Statybos įstatymo pasikeitimams (Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 4 punktas, galiojęs iki 2010-10-01, ir Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 2 punktas, įsigaliojęs nuo 2010-10-01). Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas 201-01-24 priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą atmesdamas ieškinį, kurio pagrindinis reikalavimas buvo pripažinti ieškovo teisę gauti projektavimo sąlygų sąvadą ir leidimą statybai be bendrasavininkės (atsakovės) sutikimo, kadangi priešingas sprendimas (tenkinant ieškinį) nesukeltų jokių teisinių pasekmių, kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojęs Statybos įstatymas nebenumatė pareigos statytojui gauti bendraturčių sutikimą tam, kad parengti statinio projektą.
Dėl ieškovo argumento, kad jo atžvilgiu buvo priimtas neteisėtas bei nepagrįstas sprendimas, kadangi teismas nesutiko atidėti teismo posėdžio dėl ieškovo atstovo advokato atostogų, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad posėdžio data buvo suderinta iš anksto ir šalys apie tai buvo tinkamai informuotos. Vadovaujantis CPK 156 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojus iki 2011-10-01) atidėti bylos nagrinėjimą teismas turi teisę CPK numatytais atvejais, taip pat tais atvejais, kai negalima nagrinėti bylos tame teismo posėdyje dėl to, kad neatvyko vertėjas arba kad pareikštas priešieškinis, arba kad būtina išreikalauti naujus įrodymus ar dėl kitų svarbių priežasčių (neatvykimas dėl ligos, atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas, šalies atstovo užimtumas kitose bylose ir kitos panašios priežastys paprastai nelaikomos svarbiomis priežastimis). Toks teisinis reglamentavimas, be kita ko, turi skatinti šalis, kitus byloje dalyvaujančius asmenis rūpintis proceso eiga, veikti už greitesnį bylos išnagrinėjimą, nevilkinti proceso, įgyvendinti proceso operatyvumo, koncentruotumo ir nepiktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis principus. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas, siekdamas nepažeisti anksčiau nurodytų civilinio proceso principų, pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo prašymą atidėti teismo posėdį dėl jo advokato atostogų.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai pagal ieškinio reikalavimus.
Dėl pirmosios instancijos teismo iš ieškovo atsakovės naudai priteistų 3 630 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad toks teismo sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytų maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pasinaudojo advokato teisine pagalba paruošiant atsiliepimą (ne daugiau nei 3 minimalios mėnesinės algos (3 * 800 = 2 400 Lt)) ir atstovaujant atsakovę teismo posėdžiuose (bendra posėdžių trukmė 1 val. 18 min., suapvalinus 1 val.; 0,15 * 800 = 120 Lt), vadovaujantis anksčiau nurodytomis rekomendacijomis, sprendžiant, kad ši byla nėra išskirtinė savo sudėtingumu, iš ieškovo atsakovės naudai priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra mažintina iki 2 520 Lt.
Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, patirta 11,80 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, ši suma priteistina iš ieškovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutarė:
Ieškovo A. A. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-01-24 sprendimą palikti nepakeistą.
Sumažinti iš ieškovo A. A. atsakovei J. V. priteistinas bylinėjimosi išlaidas iki 2 520 Lt (dviejų tūkstančių penkių šimtų dvidešimties litų).
Priteisti iš ieškovo A. A. valstybės naudai 11,80 Lt (vienuolika litų 80 centų) teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas.