Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Minrata“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo arba pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja UAB „Minrata“ kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 23–24), prašydama panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2018 m. liepos 12 d. nutarimą skirti UAB „Minrata“ 3 100,00 Eur baudą (toliau – Nutarimas) arba baudą sumažinti.

Nurodo, kad Nutarimu pareiškėja paskirta bauda už tai, kad pareiškėja padarė pažeidimą, nustatytą Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme, t. y. pareiškėja jai priklausančiame automobilyje laiko tabako gaminius. Nesutikdama su Nutarimu, pareiškėja teigia, kad jis neatitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijų, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pasak pareiškėjos, atsakovo medžiaga nepatvirtina, kad pareiškėja jai priklausančioje įmonėje ar jos naudai laiko ir parduoda tabako gaminius, bet sutinka, kad minėtas automobilis priklauso pareiškėjai ir juo naudojasi įmonės direktorius ir minėtame automobilyje rasti cigarečių pakeliai yra jo asmeninė nuosavybė. Be šių cigarečių pakelių automobilyje buvo ir kitų jo asmeninių daiktų. Už šių cigarečių laikymą automobilyje įmonės direktoriui buvo paskirta bauda ir jis ją sumokėjo. Pareiškėjos manymu, atsakovas neturėjo teisės taikyti administracinę atsakomybę (ekonominę sankciją) juridiniam asmeniui (pareiškėjai), nes automobilis, nors ir yra įmonės turtas, tačiau buvo naudojamas asmeninėms savininko reikmėms. Pareiškėja tokioje situacijoje nesutinka su veikos kvalifikavimu įmonės atžvilgiu. Taip pat ginčija baudos dydį, teigdama, kad galiojančių nuobaudų neturi, jos finansinė padėtis yra labai sunki, todėl paskirta ekonominė sankcija labai pakenks įmonės veiklai.

Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – Departamentas) atsiliepime į skundą (b. l. 31–37) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad buvo patikrintas pareiškėjai priklausantis automobilis, kuriame rasti cigarečių pakeliai, paženklinti akcizo mokesčio Baltarusijos Respublikoje liudijančiais ženklais, o kai kurie cigarečių pakeliai buvo be banderolių. Pareiškėja neturėjo licencijos, suteikiančios teisę verstis tabako gaminių gamyba ir prekyba. Departamentas, išnagrinėjęs bylą, nustatė Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 1 dalies, 3 dalies 1, 4, 6 punktų pažeidimus, todėl skyrė pareiškėjai 3 100,00 eurų baudą. Pareiškėjos argumentai, kad pareiškėjos direktorius M. K. laikė tabako gaminius, pažeidžiančius įstatymo reikalavimus, asmeniniais tikslais, atmestini, nes neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) suformuotos praktikos panašiose bylose. Taip pat nesutinka su pareiškėja, kad įmonės direktorius yra baudžiamas už tą patį du kartus. Šioje situacijoje nėra asmens tapatumo, nes buvo nubaustas pareiškėjos vadovas kaip fizinis asmuo, tuo tarpu nagrinėjamu atveju – sprendžiama juridinio asmens UAB „Minrata“ atsakomybės. Paskirtos baudos mažinti, atsakovo manymu, pagrindo nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatas 2018 m. gegužės 7 d. raštu Nr. 10-S-48573 pateikė Departamentui medžiagą, kurioje buvo nustatyta, kad pareiškėja jai priklausančiame automobilyje Volvo XC90, valstybinis Nr. JDM971 (toliau – automobilis), laiko ir parduoda tabako gaminius, neturėdama licencijos verstis tabako gaminių gamyba, didmenine ar mažmenine prekyba, laiko tabako gaminius be tabako gaminių įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų, be Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyto pavyzdžio specialių ženklų – banderolių, kurių ženklinimas neatitinka Įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų tabako gaminių ženklinimo reikalavimų (b. l. 46). Pateiktoje medžiagoje (b. l. 48–58) surinkti duomenys apie tai, kad 2018 m. kovo 29 d. apie 14.45 val. Elektrėnų policijos komisariato pareigūnai prie viešbučio „Minhotel“, esančio adresu: Draugystės g. 5-1, Elektrėnai, dalyvaujant įmonės direktoriui M. K., patikrino įmonei priklausantį automobilį. Automobilio salone rasti laikomi: 21 pakelis cigarečių „NZ gold“, 14 pakelių cigarečių „Minsk capital“, 1 pakelis cigarečių „Fest“, paženklintų akcizo mokesčio sumokėjimą Baltarusijos Respublikoje liudijančiais ženklais. Jų bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 106,92 euro. Nustatyta, kad cigarečių „NZ gold“ (21 pakelis), „Minsk capital“ (14 pakelių), „Fest“ (1 pakelis), iš viso: 36 pakeliai, – be Lietuvos Respublikoje nustatyto pavyzdžio specialių ženklų – banderolių, jų vienetinių pakelių ženklinimas neatitinka Įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų tabako gaminių ženklinimo reikalavimų (ant vienetinių pakelių valstybine kalba nustatyta tvarka nepateikti įspėjimai apie galimą žalą sveikatai, bendro pobūdžio įspėjimas, kombinuoti įspėjimai, nepateiktas informacinis pranešimas) bei joms nepateikti juridinę galią turintys įsigijimo arba gabenimo dokumentai.

Departamentas, išnagrinėjęs pateiktą medžiagą, konstatavo, kad pareiškėja neturi licencijos verstis tabako gaminių gamyba, didmenine ar mažmenine prekyba tabako gaminiais, todėl UAB „Minrata“ pažeidė Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 3 dalies 1, 4, 6 punktus, todėl skundžiamu Nutarimu pareiškėjai skyrė 3 100,00 Eur baudą.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymas (toliau – Įstatymas) 14 straipsnio 1 dalis numato, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti, laikyti tabako gaminius neturint licencijos verstis tabako gaminių gamyba, didmenine ar mažmenine prekyba tabako gaminiais.

Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams parduoti, laikyti, gabenti tabako gaminius, taip pat importuoti į Lietuvos Respubliką tabako gaminius be tabako gaminių įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų.

Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams parduoti, laikyti, gabenti tabako gaminius, taip pat importuoti į Lietuvos Respubliką tabako gaminius be Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyto pavyzdžio specialių ženklų – banderolių, išskyrus atvejus, kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcizų įstatymu ir kitais teisės aktais tabako gaminių specialūs ženklai – banderolės nėra privalomos.

Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 6 punkte nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams parduoti, laikyti, gabenti tabako gaminius, taip pat importuoti į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, jeigu tabako gaminių ženklinimas neatitinka Įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų tabako gaminių ženklinimo reikalavimų.

Nesutikdama su skundžiamu Nutarimu, neginčija Departamento Sprendime konstatuotų aplinkybių, kad pareiškėja neturi nustatyta tvarka išduotos licencijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais, kad pareiškėja neturi privalomų įsigijimo dokumentų savo laikomoms (patikrinimo metu rastoms) cigaretėms ir kad pareiškėjos laikomos cigaretės buvo nepaženklintos Lietuvos Respublikos banderolėmis. Pareiškėja šiuo atveju nesutinka, kaip pati teigia, kad už padarytus pažeidimus nubausta UAB „Minrata“ (įmonė), nors už tą patį pažeidimą jau buvo baustas UAB „Minrata“ direktorius, kuris baudą sumokėjo, todėl, pareiškėjos manymu, atsakovas neturėjo teisės taikyti administracinę atsakomybę (ekonominę sankciją) pareiškėjai kaip juridiniam asmeniui. Taigi iš esmės pareiškėja skunde kelia abejonę, ar Departamentas, paskirdamas skundžiamu Nutarimu ekonominę sankciją UAB „Minrata“, nepažeidė non bis in idem (už vieną teisės pažeidimą draudžiama bausti du kartus) principo.

Teismas, pasisakydamas dėl šio pareiškėjos argumento, pažymi, kad Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Ši Konstitucijos nuostata, kaip ir kitų Konstitucijos 31 straipsnio dalių normos, yra skirtos teisingumo principų įgyvendinimui baudžiamojoje teisenoje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2000 m. vasario 10 d. nutarimas), tačiau, kaip ne kartą oficialios konstitucinės justicijos nuostatose yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies nuostatoje atsispindi teisės principas non bis in idem, reiškiantis, kad asmuo negali būti baudžiamas antrą kartą už tą patį teisės pažeidimą (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimą). Taigi šis konstitucinis principas taikytinas ir kitų padarytų teisės pažeidimų atžvilgiu. Pagal minėtą Konstitucinio Teismo praktiką, non bis in idem principas, drausdamas antrą kartą bausti už tą patį teisės pažeidimą, nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmeniui apskritai negali būti taikomos skirtingos teisinės atsakomybės rūšys. Šis principas savaime nepaneigia galimybės asmeniui taikyti ne vieną, bet daugiau tos pačios rūšies (t. y. apibrėžiamų tos pačios teisės šakos normomis) sankcijų už tą patį pažeidimą, pavyzdžiui, pagrindinę ir papildomą bausmę arba pagrindinę ir papildomą administracinę nuobaudą, ar galimybės už tą pačią veiką bausti skirtingus asmenis.

Dvigubo baudimo draudimo principas nėra tik Lietuvos nacionalinės teisės konstitucinis principas. Draudimas bausti asmenį už tą patį teisės pažeidimą yra įtvirtintas ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje. Konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad niekas negali būti persekiojamas ar baudžiamas tos pačios valstybės institucijų už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas galutiniu nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. lapkričio 18 d. sprendime (kuriame atsispindi LVAT praktikos raida dėl non bis in idem principo taikymo) administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011, apibendrindama minėtas Konstitucijos ir Konvencijos nuostatas, pažymėjo, kad Konvencija, kaip ir Lietuvos teisė, apskritai nedraudžia dvigubos atsakomybės. Draudžiamas yra pakartotinis baudžiamasis persekiojimas ir „kriminalinis“ (nu)baudimas. Šiuo aspektu sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į šias aplinkybes: 1) ar asmuo buvo baudžiamas, t. y. ar jam paskirta sankcija yra kriminalinio (baudžiamojo) pobūdžio Konvencijos prasme; 2) ar asmuo buvo baudžiamas už tą patį teisės pažeidimą (pažeidimo tapatumas); 3) ar asmuo buvo baudžiamas pakartotinai; 4) ar pakartotinai baudžiamas tas pats asmuo (asmens tapatumas). Nurodyti kriterijai negali būti taikomi formaliai: ar kiekvienu konkrečiu atveju nėra pažeidžiamas aptariamas principas, galima atsakyti tik įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad reikalavimas laikytis principo, draudžiančio bausti asmenį už tą patį teisės pažeidimą, adresuojamas tiek įstatymų leidžiamajai valdžiai, bendrosiomis teisės normomis reglamentuojančiai teisinius santykius, susijusius su neigiamų teisinių pasekmių taikymu asmenims, pažeidusiems teisę, tiek vykdomajai valdžiai, leidžiančiai poįstatyminius teisės aktus, tiek viešojo administravimo institucijoms, taikančioms teisės aktų nuostatas ir priimančioms individualius administracinius aktus, susijusius su konkrečių sankcijų taikymu subjektams.

Lietuvos Respublikos teismai, vykdydami teisingumą, taip pat privalo užtikrinti, kad kiekvienu konkrečiu atveju asmuo nebūtų nubaustas antrą kartą už tą patį teisės pažeidimą.

Kaip jau minėta, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja teigia, kad už tą patį teisės pažeidimą yra baudžiamas ir juridinis asmuo UAB „Minrata“, kuriam taikyta ekonominė sankcija skundžiamu Nutarimu, ir fizinis asmuo M. K. (UAB „Minrata“ direktorius), kuriam paskirta administracinė nuobauda, kurią jis yra sumokėjęs. Teismas su pareiškėjos pozicija nesutinka ir nagrinėjamu atveju konstatuoja, kad šioje situacijoje nėra baudžiamas tas pats asmuo, nes nėra nustatytas asmens tapatumas, t. y. vienas iš būtinų požymių, sudarančių sąlygas konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą. Pabrėžtina tai, kad skundžiamu Nutarimu ekonominė sankcija taikyta juridiniam asmeniui, o administracinė nuobauda paskirta fiziniam asmeniui. UAB „Minrata“ yra juridinis asmuo, tačiau, nors administracinė nuobauda ir yra paskirta šio juridinio asmens direktoriui (juridinio asmens valdymo organui), negalima daryti išvados dėl to paties asmens baudimo už tą pačią veiką arba tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimo tam pačiam asmeniui. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo atveju asmuo nėra baudžiamas už tą patį teisės pažeidimą (pažeidimo tapatumas), t. y. taip pat vienas iš būtinų požymių, sudarančių sąlygas konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą. Ekonominė sankcija taikyta už tabako gaminių laikymą be Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyto pavyzdžio specialių ženklų – banderolių įmonės naudojamose patalpose, be juridinę galią turinčių tabako gaminių įsigijimo ar gabenimo dokumentų, įmonei neturint nustatyta tvarka išduotos licencijos verstis tabako gaminių gamyba, didmenine ar mažmenine prekyba tabako gaminiais, t. y. ekonominė sankcija taikyta įmonei už Įstatymo ir Įspėjamųjų užrašų taisyklių pažeidimą. Administracinė nuobauda fiziniam asmeniui (UAB „Minrata“ direktoriui) taikyta už ribojimą fiziniam asmeniui laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, kurių kiekis viršija nustatytą dydį, t. y. už Fiziniams asmenims taikomų tabako gaminių gabenimo ir laikymo taisyklių pažeidimą, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatomis.

Tuo labiau, kad ekonominė sankcija pritaikyta už pažeidimą, kurį gali padaryti tik juridinis asmuo, nes licencijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais gali būti išduodamos Lietuvos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams, kitose Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvėse įsteigtiems juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms ir jų filialams (Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Ekonominė sankcija pritaikyta pagal teisės aktus (Įstatymas), kurie paprastai taikomi juridiniams asmenims, minėti teisės aktai juridiniams asmenims nustato tiek griežtus reikalavimus dėl visų veiklos rūšių, susijusių su tabako gaminiais, tiek griežtas sankcijas už Įstatymo pažeidimą. Administracinė nuobauda fiziniam asmeniui paskirta už teisės aktų, kurie taikytini tik fiziniams asmenims ir kurie nenustato tokių griežtų apribojimų, susijusių su tabako gaminiais, pažeidimą, šių taisyklių pažeidimas nenustato ir tokių griežtų sankcijų, kaip yra nustatytos juridiniams asmenims. Taigi nagrinėjamu atveju ekonominė sankcija paskirta už veikas, už kurias fizinis asmuo nebuvo (ir negalėjo būti) baustas, todėl, teismo vertinimu, negalima konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju buvo baudžiama už tą patį pažeidimą du kartus.

Pareiškėjos teiginys, kad UAB „Minrata“ direktorius M. K. automobilyje laikė tabako gaminius asmeninėms reikmėms, nepateikiant jokių įrodymų šiam teiginiui pagrįsti, teismo vertintinas kaip siekis išvengti ekonominės sankcijos taikymo įmonei ir yra atmestinas.

Pareiškėja taip pat prašo sumažinti paskirtą baudą, nes ji yra per didelė.

Įstatymo 1 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta, jog atsižvelgiant į tai, kad žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės vertybių, šio Įstatymo nuostatomis siekiama mažinti Lietuvos Respublikoje tabako gaminių vartojimą, jų prieinamumą (ypač nepilnamečiams asmenims) ir dėl tabako gaminių vartojimo atsiradusius neigiamus padarinius gyventojų sveikatai ir ūkiui. Tabako gaminiai yra priskiriami specialiems gaminiams, kurių gamybai, prekybai, įvežimui, importui, reklamai, kitoms su jais susijusioms veiklos rūšims ir vartojimui pagal šį ir kitus įstatymus bei teisės aktus taikomas ypatingas valstybinis teisinis reglamentavimas (Įstatymo 1 straipsnio 2, 3 dalys).

Teismas pažymi, kad Įstatymo pagrindu įmonei pritaikyta ekonominė sankcija yra proporcinga priemonė, nes konstatuoti akivaizdūs įstatyme nustatyti pažeidimai tokioje srityje, kurioje taikomas ypatingas valstybinis teisinis reglamentavimas ir kuri tiksliai reguliuojama dėl būtinumo apsaugoti viešąjį interesą – vieną svarbiausių visuomenės vertybių, būtent žmogaus ir visuomenės sveikatą. Departamentas, skirdamas tokio dydžio baudą, atsižvelgė, kad pareiškėjos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kad pareiškėja yra charakterizuojama neigiamai, nes praeityje yra jau padariusį tokį patį pažeidimą. Taigi teismas sutinka, kad paskirtos baudos mažinti pagrindo nėra.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčijamas administracinis sprendimas, kuriuo UAB „Minrata“ pritaikyta ekonominė sankcija, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti arba pakeisti pareiškėjos skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendė:

pareiškėjos UAB „Minrata“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.