- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-12-01
- Bylos Nr.
- e1-3164-1058/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46275-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Kaltinamasis
- V. D.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. D. (V. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), nevedęs, niekur nedirbantis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. D. 2020 m. lapkričio 22 d. apie 15.15 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Peugeot“, (duomenys neskelbtini) valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo.
Kaltinamasis V. D. ikiteisminio tyrimo paskutinės apklausos metu apklaustas įtariamuoju savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tiesiog nežinojo Lietuvos Respublikos įstatymų ir galvojo, kad jeigu bent kiek įpūs į alkotesterį, jam bus tokia pat atsakomybė kaip ir (duomenys neskelbtini), t. y. gaus baudą, o atsisakius tikrintis girtumą, išvengs baudos, išsiaiškins su pačiu nukentėjusiuoju ir jam tiesiogiai atlygins žalą. (duomenys neskelbtini) yra numatyta tokia galimybė – be policijos išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes su nukentėjusiuoju, todėl galvojo, kad ir Lietuvos Respublikoje yra tokia galimybė, tačiau klydo. Labai gailisi, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus ir padarė eismo įvykį (e. b. l. 105-106).
Ikiteisminio tyrimo pirmosios apklausos metu įtariamuoju apklaustas V. D. sako kaltės nepripažino. Buvo nurodęs, kad laikinai gyvena adresu (duomenys neskelbtini), buto Nr., nežino, nuomojasi butą, kiekvieną kartą gyvena vis skirtingu adresu. 2020 m. lapkričio 22 d., adresu (duomenys neskelbtini), iki kol atvyko policijos pareigūnai, galimai prieš pusvalandį, jis nuėjo į kiemą, tikslu perstatyti automobilį „Peugeot“, valstybinių numerių neprisimena, iš vienos vietos į kitą, nes kai užstato, paskui nėra galimybės išvažiuoti, ten visai netyčia kliudė kitą automobilį „VW Passat“ universalą, jo valstybinių numerių nežino. Kai kliudė automobilį buvo vienas. Tuo metu buvo blaivus, alkoholinių gėrimų išgėrė jau po įvykio, turėjo automobilyje butelį „Lithuania“ degtinės 40 %, taip pat automobilyje turėjo alaus. Nuėjo iki nuomojamo buto, paėmė pinigų, kad galėtų „VW Passat“ automobilio vairuotojui atliginti žalą, bute buvo J., jo jokių duomenų nežino, jis tvarkosi dokumentus, susijusius su klausimais dėl vizos išdavimo. Kartu su J. nusileido iki jo automobilio „Peugeot“ ir į jį jam atsisėdus, jis automobilyje išgėrė degtinės apie 200 g. Kadangi nežino kur reikia kreiptis, tai jis tiesiog galvojo, kad bus savo automobilyje ir lauks automobilio „VW Passat“ savininko-vairuotojo. Po to, kai jis kliudė kita automobilį, praėjo galimai apie pusvalandis ir į įvykio vietą prisistatė policijos pareigūnai. Jiems atvykus, jis sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės ir ten išgėrė minėtus 200 g degtinės. Kai atvyko policijos pareigūnai J. grįžo atgal į butą (e. b. l. 66-68).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. U. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), jos butas yra namo penktame aukšte. 2020 m. lapkričio 22 d. apie 15.15 val., jos vaikinas D. L. išėjo į balkoną parūkyti ir grįžęs jai pasakė, kad rūkydamas pamatė galimai girtą vairuotoją, kuris tikriausiai važiuos. Ji atėjo į balkoną ir kartu su savo vaikinu stebėjo, kas darosi kitoje gatvės pusėje (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) namo esančios automobilių stovėjimo aikšteles. Ji pamatė pilkos spalvos automobilį „Peugeot“, kuris pradėjo važiuoti iš stovėjimo vietos link išvažiavimo. Ji iš savo mobiliojo ryšio telefono paskambino 112 bei pranešė apie šį įvykį bei toliau stebėjo kas vyksta. Vairuotojas automobiliu nuvažiavo iki aikštelės pabaigos prie išvažiavimo į (duomenys neskelbtini) gatvę, tačiau apsisuko ir grižo į vietą, kur prieš tai stovėjo, vairuotojas bandė pastatyti automobilį šonu, tačiau jam nepavyko, ji išgirdo trenksmą pagalvojo, kad jis atsitrenkė į priparkuotą automobilį, tačiau jis atsitrenkė į šaligatvio bortelį. Tada vairuotojas pabandė automobilį pastatyti į kitą vietą bei važiuodamas atbulomis kliudė šalia stovintį pilkos spalvos automobilį „VW Passat“ bei įsirėmė į jį. Vairuotojas sustojo ir išlipęs iš automobilio apžiūrėjo „VW Passat“ automobilį, tada atsisėdo į savo automobilį ir pastatė jį šalia „VW Passat“. Vairuotojas liko sėdėti automobilyje. Ji pamatė, kad keli policijos pareigūnų automobiliai pravažiavo nurodytą vietą, nes galimai jiems nepavykdavo surasti jos nurodytos vietos. Galiausiai, kai atvyko policijos pareigūnai ji telefonu paaiškino, kur stovi automobilis. Už 20 minučių jai paskambino policijos pareigūnas, kuris paklausė, ar ji galės nurodyti asmenį vairavusį automobilį bei paliudyti vairavimo faktą. Ji atėjo prie policijos pareigūnų bei nurodė asmenį, kuris buvo apsirengęs juodos spalvos striukę su baltos spalvos gobtuvu, ji atpažino, kad būtent šis asmuo vairavo automobilį. Nes visą laiką, nuo tada, kai asmuo pradėjo važiuoti iki atvykstant policijos pareigūnams ji stebėjo automobilį bei asmenį vairavusį jį, vairuotojas iš jos akiračio pasitraukęs nebuvo (e. b. l. 49-51).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. Š. parodė, kad 2020 m. lapkričio 22 d. apie 15.15 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), kieme važinėja galimai neblaivus vairuotojas su sidabrinės spalvos automobiliu „Peugeot“, valstybiniai numeriai neaiškūs, bandydamas parkuotis galimai apgadino kelis stovinčius automobilius. Atvykus buvo nustatyta, kad apgadintas buvo automobilis „VW Passat“, valstybinių numerių neužsirašė, nes Kelių policijos ekipažas braižė eismo įvykio schemą. Atvykus į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), namo kieme pastebėjo stovintį automobilį „Peugeot“, (duomenys neskelbtini) valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini). Priėjus prie automobilio, ant galinės sėdynės pastebėjo sėdinti asmenį, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo (duomenys neskelbtini) pilietis V. D.. Asmeniui prisistačius, bendraujant iš V. D. burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, koordinacija buvo akivaizdžiai sutrikusi, asmuo sunkiai stovėjo ant savo kojų, paklausus, ar vartojo alkoholinius gėrimus, atsakė teigiamai, minėjo, kad vartojo alkoholinius gėrimus prieš dvi valandas iki jiems atvykstant. Pasiūlius asmeniui nustatyti neblaivumą, asmuo kategoriškai atsisakė ir minėjo, kad su nepažįstama mergina gėrė vyną ir automobilio nevairavo. Asmeniui kelis kartus aiškiai išdėsčius atsisakymo tikrintis blaivumą pasekmes V. D. toliau kategoriškai atsisakė tikrintis blaivumą. V. D. automobilyje buvo kartu su moterimi, kuri buvo visiškai neblaivi, nesugebėjo bendrauti dėl stipraus girtumo. Moteriai buvo iškviesta GMP 0853, kuri išsivežė ją į RVUL dėl alkoholio apsinuodijimo. Atlikus dalinę apžiūrą pas V. D. buvo rastas minėto automobilio „Peugeot“ užvedimo raktelis, taip pat apžiūrint automobilį, ant priekinės sėdynės buvo tuščia uždaryta tara nuo alkoholinio gėrimo. Pridėjus ranką prie automobilio variklio dangčio, jis buvo šiltas. Tuomet jie susisiekė su pranešėja A. U., kuri paaiškino, kad jai būnant savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), balkone su draugu D. L., pastebėjo adresu (duomenys neskelbtini), kaip iš laiptinės išėjo akivaizdžiai neblaivus vyras juodai apsirengęs su baltu kapišonu ir moteris, kurie įsėdo į aikštelėje esantį automobilį „Peugeot“ sidabrinės spalvos ir pradėjo važiuoti, automobilį vairavo vyras su baltu kapišonu (būtent tas pats asmuo kurį ir sulaikė). Bandant išvažiuoti iš automobilių stovėjimo aikštelės minėtas automobilis kliudė šalia stovintį „VW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisiparkavo atgal. Transporto priemonė „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai transportuota į Eišiškių pl. 127 automobilių saugojimo aikštelę. V. D. buvo sulaikytas ir pristatytas į VPK OVS budėtojų dalį tolimesniam aiškinimuisi. Pačio vairavimo fakto nematė (e. b. l. 75-77). Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės „Vytis“ vyriausiojo patrulio K. Š. tarnybiniame pranešime (e. b. l. 40).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio V. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. lapkričio 22 d. apie 15.25 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), kieme važinėja galimai neblaivus vairuotojas su sidabrinės spalvos automobiliu „Peugeot“, valstybiniai numeriai neaiškūs, bandydamas parkuotis galimai apgadino kelis stovinčius automobilius. Atvykus į įvykio vietą V9019 jau buvo sulaikę automobilio „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoją, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis V. D.. Automobilio vairuotojas kategoriškai neigė vairavęs minėtą automobilį ir atsisakė tikrintis blaivumą. Aiškinantis eismo įvykio aplinkybes nustatyta, kad automobilio „Peugeot“ vairuotojas buvo apgadinęs tik stovintį automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Į įvykio vietą iškviestas šalia „Peugeot“ stovėjusio automobilio „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas nurodė, kad jo automobilis buvo seniai apgadintas ir naujų apgadinimų nėra. Įvykio vietoje naudota Body 1814 (e. b. l. 44).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole ir prie jo pateiktoje fotolentelėje užfiksuota, kad automobiliui „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padaryti šie apgadinimai: įbrėžtas dešinės pusės šonas, apgadintas galinis bamperis vairuotojo pusėje (e. b. l. 34-35). Iš prie transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo pateiktos fotolentelės taip pat matyti, kad apžiūrint automobilį „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jo salone ant priekinės keleivio sėdynės rastas alkoholio butelis (e. b. l. 36-39).
Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad V. D. teigė, jog alkoholį vartojo prieš 2 val., tačiau atsisakė tikrintis blaivumą ir neigė vairavimo faktą. Jam buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgseną, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, nustatyta, kad eiti tiesia linija jis negali. Akte taip pat pažymėta, kad V. D. buvo įspėtas dėl filmavimo, jam išaiškintos atsisakymo tikrintis blaivumą arba atlikti medicininę apžiūrą teisiniai padariniai. V. D. atsisakė pasirašyti neblaivumo nustatymo aktą (e. b. l. 41).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „Peugeot“ (2005 m.) kaina Lietuvoje yra 1 740 EUR (su PVM) (e. b. l. 78).
Iš automobilio registracijos dokumentų matyti, kad automobilio „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininku yra V. D. (e. b. l. 90).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.
Kaltinamasis V. D. paskutinės apklausos metu savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jo kaltę taip pat įrodo liudytojų K. Š. ir A. U., kuri tiesiogiai matė kaltinamojo automobilio vairavimo faktą bei atpažino kaltinamąjį, parodymai, tarnybiniai pranešimai, neblaivumo nustatymo aktas, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas ir prie jo pateikta fotolentelė. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad V. D. vairavo automobilį „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo, todėl V. D. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Kaltinamasis V. D. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko, prašė leisti baudą mokėti dalimis metus laiko ir nekonfiskuoti automobilio (e. b. l. 111-112).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojas esant nustatytiems neblaivumo požymiams, būdamas įspėtas dėl teisinių pasekmių, tyčia, siekdamas išvengti jo manymu griežtesnės atsakomybės, kategoriškai atsisakė tikrintis blaivumą, taigi vengė neblaivumo patikrinimo. Vairavo transporto priemonę būdamas akivaizdžiai neblaivus, tokiais veiksmais keldamas didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad KET draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmens, sąmoningai šio draudimo nepaisė. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą pagrindas konstatuoti atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą yra tada, kai asmuo prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, t. y. būtinas abiejų šių sąlygų išpildymas. V. D. savo paskutinės apklausos metu kaltę pripažino, nurodė, kad gailisi, vis tik jo elgesys ikiteisminio tyrimo metu nuoširdžios atgailos nepatvirtina, kaltinamasis iš pat pradžių nuosekliai neigė vairavimo faktą, bandė išvengti atsakomybės už vairavimą esant neblaiviam, kas leidžia teigti, jog savo elgesio kaltinamasis kritiškai nevertino, todėl prokurorės pareikšime atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažinta nepagrįstai. V. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – V. D. anksčiau neteistas (e. b. l. 97-98), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (e. b. l. 99-102), šiuo metu niekur nedirba, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – baudą. Prokurorės siūlomas bausmės dydis – 60 MGL bauda, šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, V. D. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.
Teismas pažymi, kad baudžiamasis įstatymas nenumato baudžiamuoju įsakymu (nuosprendžiu) paskirtos baudos sumokėjimo dalimis (išdėstymo). Taigi V. D. prašymas, išdėstyti skirtiną baudą dalimis, negali būti tenkinamas. Vis tik konstatuotina, jog savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpis, įvertinus kaltinamajam skiriamos baudos dydį, taip pat tai, kad jis šiuo metu oficialiai nedirba, gali būti nustatytas vieneriems metams (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju kaltinamajam išaiškintina, kad teismas nustato tik bendrą vienerių metų savanoriško baudos sumokėjimo terminą, tačiau nenustato konkrečių mėnesio įmokų dydžio. Todėl V. D. pats savarankiškai pagal gaunamas pajamas turi galimybę apsispręsti kokio dydžio įmokas darys kas mėnesį.
V. D. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Jis vengė neblaivumo patikrinimo, būdamas įspėtas dėl gresiančios atsakomybės, kategoriškai atsisakė tikrintis blaivumą, iš pradžių netgi bandė neigti patį vairavimo faktą, kaltinamojo būklė buvo akivaizdžiai netinkama vairuoti, jo veiksmais padaryta reali žala kito asmens turtui, kita vertus galiausiai paskutinės apklausos metu jis prisipažino padaręs nusikaltimą, gailėjosi, praeityje už vairavimą esant neblaiviam baustas nebuvo, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant V. D. naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo dienos, kada buvo pritaikyta BPK 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Šiuo atveju – nuo 2020 m. lapkričio 23 d.
Bylos duomenimis automobilis „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso kaltinamajam V. D.. BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Minėta transporto priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymui, transporto priemonę būtina konfiskuoti. Pagal formuojamą teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus ir pagal BK 72 straipsnį nusikalstamos veikos priemonė turi būti konfiskuojama visais atvejais. Išimtys gali būti daromos tik remiantis kasacinio teismo bei Konstitucinio Teismo suformuotomis nuostatomis (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018), tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. V. D. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai, vairavo automobilį būdamas neblaivus, pareigūnams nustačius visus galimus neblaivumo požymius (sklindantį alkoholio kvapą, nekoordinuotus judesius, neadekvačią elgseną, nerišlią kalbą), bei suvokdamas, kad jam gali grėsti griežtesnė atsakomybė, vengė neblaivumo patikrinimo. Be to, iš pradžių net bandė neigti patį vairavimo faktą, norėdamas sušvelninti galimas teisines pasekmes. Iš liudytojos, pranešusios apie galimai neblaivų vairuotoją, parodymų matyti, kad V. D. būklė akivaizdžiai buvo netinkama vairuoti ir sukėlė įtarimų, kaltinamasis pavojingai manevravo aikštelėje. Kad kaltinamojo būklė buvo netinkama vairuoti patvirtina ir neblaivumo nustatymo akte užfiksuota aplinkybė, kad asmuo net negalėjo eiti tiesia linija. Kaltinamojo veiksmais buvo padaryta reali žala – apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes spręstina, kad šiuo atveju taikytinas automobilio „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.
Prokuroro nutarimu laikotarpiui nuo 2020 m. lapkričio 23 d. iki 2021 m. gegužės 23 d. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 95-96), kuris taikytinas iki šio baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Ikiteisminio tyrimo metu V. D. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2020 m. lapkričio 22 d., 15.50 val. iki 2020 m. lapkričio 24 d., 10.18 val., t. y. dvi dienas (e. b. l. 23-25, 26-27), todėl vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Respublikos paso Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto (duomenys neskelbtini)) paėmimas (e. b. l. 82-84, 85-86) – paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paimti dokumentai: 1) vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) – perduotinas Užsienio reikalų ministerijos Konsuliniam departamentui; 2) (duomenys neskelbtini) Respublikos pasas Nr. (duomenys neskelbtini) – grąžintinas V. D.. Kitos paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (e. b. l. 79-81, 87-89) – paliktinos nepakeistos iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
V. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL (3 000 EUR) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. D. paskirti 40 MGL (2 000 EUR) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, V. D. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. lapkričio 22 d., 15.50 val. iki 2020 m. lapkričio 24 d., 10.18 val. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirti galutinę – 36 MGL (1 800 EUR) dydžio baudą.
Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per vienerius metus nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Paskirti V. D. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. lapkričio 23 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti V. D. baudžiamojo poveikio priemonę – jam priklausančio turto – automobilio „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.
Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikti iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.
V. D. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – paimtus dokumentus: 1) vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) – perduoti Užsienio reikalų ministerijos Konsuliniam departamentui; 2) (duomenys neskelbtini) Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini) – grąžinti V. D..
V. D. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
1. Paskirta bauda turi būti sumokėta per vienerius metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.