Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2005-11-17 · Civilinė byla Nr. 2-585

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2005-11-17
Bylos Nr.
2-585
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas (pirm.), Alė Bukavinienė (pran.), Vincas Verseckas
Ieškovas
M.B.
Atsakovas
Kazachstano Respublikos Vyriausybei
Kategorijos
  • 94.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-585/2005Procesinio sprendimo kategorija 94.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2005 m. lapkričio 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Artūro Driuko,kolegijos teisėjų: Alės Bukavinienės (pranešėja) ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M.B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, civilinėje byloje Nr.2-1174-38/2005 pagal ieškovo M.B. ieškinį atsakovui Kazachstano Respublikos Vyriausybei dėl materialinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas M.B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Kazachstano Respublikos Vyriausybės 1 296 044 Lt žalą. Nurodė, kad ieškovo įmonė ,,Siekis“ 1994 m. sausio 17 d. pasirašė sutartį su Kazachstano Karagandos metalurgijos kombinatu ,,Karmet“ dėl 180 t. skardos pirkimo ir tiekimo sutartinėmis kainomis. Ieškovo įmonė 1994 m. Kazachstano Karagandos metalurgijos kombinatui ,,Karmet“ pervedė 394 000 tengė (ekvivalentas litais - 246 395 Lt). Kazachstano Vyriausybės sprendimu 1995 m. lapkričio 17 d. Karagandos metalurgijos kombinatas ,,Karmet“ buvo parduotas užsienio firmoms ir savo įsipareigojimų ieškovo įmonei neįvykdė. Kreditorių įsiskolinimų padengimui Kazachstano Vyriausybė pasiliko 25 proc. kombinato ,,Karmet“ akcijų, todėl tapo skolų perėmėja. Ieškovo įmonė ,,Siekis“ buvo įtraukta į kombinato ,,Karmet“ kreditorinių įsiskolinimų padengimo sąrašą, tačiau skola nebuvo grąžinta. Įmonės ,,Siekis“ savininkas M.B. kreditorinių įsiskolinimų padengimui kitoms įmonėms, bankui buvo priverstas išparduoti visą savo kilnojamą ir nekilnojamą turtą ir likviduoti įmonę. Dėl atsakovo kaltės ieškovas patyrė 1 296 044 Lt dydžio nuostolius, įskaitant delspinigius, banko palūkanas, kurias prašė priteisti iš atsakovo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi M.B. ieškinį Kazachstano Respublikos Vyriausybei paliko nenagrinėtą. Nurodė, kad ieškinys buvo pareikštas Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančiam teismui, nesilaikant Lietuvos Respublikos ir Kazachstano Respublikos sutartyje dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose įtvirtinimo principo, jog vienos susitariančios šalies piliečiai gali laisvai kreiptis į kitos susitariančios šalies teismus su ieškiniu, taip įgyvendinant galimybę ginčą spręsti pagal atsakovo buvimo vietą (1994 m. rugpjūčio 9 d. Lietuvos Respublikos ir Kazachstano Respublikos sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 2 str.). Teismas kreipėsi į Kazachstano Respublikos ambasadą su prašymu diplomatiniais kanalais išsiaiškinti, ar Kazachstano Respublika taiko valstybės imuniteto nuo užsienio valstybės teismų jurisdikcijos principą santykiuose su Lietuvos Respublika (t. 1, b.l. 53-54, 181-182). Teismo teigimu, atsakyme Kazachstano Respublikos ambasados atsakingi atstovai nurodė, kad Kazachstano Respublika, kaip suvereni valstybė, laikosi valstybės imuniteto principo tiek santykiuose su Lietuvos Respublika, tiek su kitomis valstybėmis, todėl kilusį ginčą siūlė spręsti laikantis Lietuvos Respublikos ir Kazachstano Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose nuostatų (t. 2, b.l. 1-5), Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos darbuotojai 2005 m. birželio 3 d. atsakymu taip pat patvirtino, kad jiems nėra žinomi faktai, kad Kazachstano Respublikos piliečiai būtų reikalavę žalos atlyginimo iš Lietuvos Respublikos (t. 2, b.l. 7). Esant šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ir Kazachstano Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose nuostatas ir į tai, kad 1994 m. sausio 17 d. sutartis tarp ieškovo įmonės ,,Siekis“ ir Karagandos metalurgijos kombinato ,,Karmet“, kurios pagrindu ieškovas ir kildina savo reikalavimus, numatė, jog ginčai dėl pastarosios sutarties nevykdymo bus nagrinėjami pagal atsakovo buvimo vietą (1994 m. sausio 17 d. sutarties Nr. 6164 5.5. p.), teismas padarė išvadą, kad bylos, iškeltos pagal ieškovo ieškinį, nagrinėjimo eigoje nebuvo nustatyti LR CPK 787 straipsnyje numatyti principai, suteikiantys pareikštam ieškiniui nacionalinio teismingumo prioritetą. Dėl šios priežasties teismas ieškovo pareikštą ieškinį paliko nenagrinėtą (LR CPK 782 str.).

Šalies argumentai

Pareiškėjas M.B. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 22 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas pažeidė valstybės teisinės pagalbos skyrimo tvarką (CPK 99 str. 2 d.) ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatytą tvarką. Teisinė pagalba nebuvo suteikta, todėl ieškovui atimta galimybė tinkamai, kvalifikuotai ginti pažeistas teises.

2. Teismas nepagrįstai vadovavosi Kazachstano Respublikos ambasados atsakymais, kuriuos pateikė Kazachstano Respublikos finansų ministerija pareikšdama tik nuomonę ir vadovavosi savo šalies norminiais teisės aktais, priimtais po 2000 m., kai tuo tarpu kreditorinis įsiskolinimas ieškovui išnagrinėtas ir priimtas Kazachstano Vyriausybės nutarimu Nr. 443 1998 m. vasario 18 d.

3. Teismas pažeidė CPK Tarptautinį civilinį procesą reglamentuojančias CPK 780 straipsnyje, 781 straipsnyje, 783 straipsnio pirmojoje dalyje, 27 straipsnio pirmosios dalies 6 punkte, 29 straipsnyje įtvirtintas normas, o taip pat dvišalės sutarties 21 straipsnio nuostatą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės yra pažeidžiamos turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, taip pat tarptautinės sutartys. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Civilinio proceso normos įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą kiekvienu atveju ex officio (savo iniciatyva) patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams (CPK 782 str.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas yra Kazachstano Respublikos Vyriausybė, taigi šis ginčo santykis pripažįstamas turinčiu tarptautinį (užsienio) elementą. Bylose, kuriose yra tarptautinis (užsienio) elementas, teismui pirmiausia tenka spręsti tarptautinio civilinio proceso klausimą, būtent, koks teismas kompetentingas nagrinėti užsienio elementą turinčią bylą. Bylų, turinčių užsienio elementą, teisminis priklausymas nustatomas pagal bendrąsias atskirų valstybių civilinio proceso taisykles, kurios neretai gali nesutapti. Siekiant išspręsti tokio pobūdžio kolizijas, šalia bendrųjų jurisdikcijos taisyklių dažnai nustatomos specialiosios jurisdikcijos taisyklės, kurios gali būti įtvirtintos tiek nacionalinėje teisėje, tiek ir tarptautinėse sutartyse. Pagal CPK pirmojo straipsnio trečiąją dalį, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytos kitokios normos, negu tos, kurias nustato CPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių normos. Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr 28 ,,Dėl Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant tarptautinės privatinės teisės normas“ 13 ir 19 punktuose nustatyta, jog tais atvejais, kai yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje yra išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos Lietuvos vidaus teisėje, ir tik nesant tarptautinės sutarties arba, jeigu ji nenumato teismingumo taisyklių, bylos teismingumas nustatomas pagal bendrąsias teismingumo taisykles. Taigi civilinių bylų, turinčių užsienio (tarptautinį) elementą, teisminis priklausymas nustatomas atsižvelgiant į tai, ar Lietuva ir užsienio valstybė, su kuria yra susijęs ginčas, yra sudariusios tarptautinę dvišalę teisinės pagalbos sutartį.

Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant teisminio priklausymo klausimą, svarbi Lietuvos Respublikos ir Kazachstano Respublikos sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau tekste – Tarptautinė sutartis), kuri įsigaliojo 1999 m. balandžio 8 d. Teismų kompetenciją reglamentuojančios tarptautinės sutarties 21 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtinta bendroji norma, pagal kurią, kiekvienos Susitariančios Šalies teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir šeimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamąją vietą ir jei ši Sutartis nenumato kitaip. Spręsdamas teismingumo klausimą, teismas taip pat turi atsižvelgti ir į kitus veiksnius inter alia kur ir kaip teismo sprendimas bus vykdomas, į įrodymų buvimo vietą, pažeidimo padarymo vietą ir kitas bylai svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 28 ,,Dėl Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant tarptautinės privatinės teisės normas 14 p.).

Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo Kazachstano Respublikos Vyriausybės 1 296 044 Lt žalą. Tai yra iš esmės piniginis reikalavimas, kurio teismingumo klausimų specialiai nereguliuoja Tarptautinės sutarties nuostatos, todėl šio reikalavimo teismingumo klausimui išspręsti teismas turėjo pagrindo taikyti bendrąją teritorinio teismingumo taisyklę, įtvirtintą Tarptautinės sutarties 21 straipsnio pirmojoje dalyje, CPK 29 straipsnyje, pagal kurią ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo buvimo vietą. Kadangi atsakovas yra Kazachstano Respublikos Vyriausybė ir Tarptautinėje sutartyje nėra įtvirtinta minėtam principui prieštaraujančių nuostatų, be to, atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas bus vykdomas Kazachstano Respublikoje, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovo M.B. ieškinį atsakovui Kazachstano Respublikos Vyriausybei dėl 1 296 044 Lt žalos atlyginimo, kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismui, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, ir nepažeidė apelianto nurodytų CPK normų, todėl naikinti ginčijamą teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Pagal CPK 3 straipsnio septintąją dalį, civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Todėl apelianto argumentas, jog teismas nepagrįstai vadovavosi Kazachstano Respublikos ambasados atsakymais, kuriuos pateikė Kazachstano Respublikos finansų ministerija pareikšdama tik nuomonę ir vadovavosi savo šalies norminiais teisės aktais, priimtais po 2000 m., kai tuo tarpu kreditorinis įsiskolinimas ieškovui išnagrinėtas ir priimtas Kazachstano Vyriausybės nutarimu Nr. 443 1998 m. vasario 18 d., yra atmestinas.

Byloje esanti Vilniaus apygardos teismo 2004 m. vasario 23 d. nutartis (t. 1, b.l. 52) patvirtina, kad ieškovui M.B. buvo paskirta valstybės teisinė pagalba, todėl nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad ieškovui buvo atimta galimybė tinkamai, kvalifikuotai ginti pažeistas teises, nes nebuvo suteikta teisinė pagalba.

Dėl paminėtų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė teismingumo klausimą, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti nutartį neturi pagrindo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad M.B. su ieškiniu turėtų kreiptis į Kazachstano Respublikos kompetentingą teismą Kazachstano Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Artūras DriukasTeisėjai Alė BukavinienėVincas Verseckas