Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5–ojo skyriaus prokuroro Mariaus Zupkausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje D. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, verčiasi individualia veikla ((duomenys neskelbtini)), teistas Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį, pritaikius 64¹ straipsnį – 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudos bausme. Vadovaujantis BK 66 straispnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaitytas D. A. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2021 m. lapkričio 23 d. 9.30 val. iki 2021 m. lapkričio 23 d. 16.27 val. (viena diena), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. A. 2023 m. gruodžio 22 d., apie 18.00 val., bare „Plus Plus Plus“, esančiame (duomenys neskelbtini), iš kito asmens neatlygintinai neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo 1,027 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose tetra-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 22,4 proc., o po to šią medžiagą nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, gabeno ir laikė, kol 2023 m. gruodžio 22 d., apie 22.25 val., prie miško, esančio (duomenys neskelbtini), ją pas jį rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Šiais savo veiksmais D. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

D. A. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, įtarimo esmė ir turinys jam suprantami. Dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltę jis pripažįsta visiškai. Jis psichiatrijos ir priklausomybės ligų centro įstaigose nesigydė. 2023 m. gruodžio 23 d., apie 21.45 val., jis kartu su drauge V. B. atvažiavo draugei priklausančiu automobiliu „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie miškelio (duomenys neskelbtini). Jie atvažiavo ten pavalgyti ir pažiūrėti filmą per mobilaus ryšio telefoną. Kol jis savo telefone rinkosi filmą, prie automobilio priėjo policijos rėmėjai, kurie privažiavo nežymėtu automobiliu. Policijos rėmėjai jam pasakė išlipti iš automobilio ir paklausė, ar jis turi su savimi draudžiamų daiktų. Jis pasakė, kad turi su savimi narkotinę medžiagą – kanapes asmeniniam vartojimui, be tikslo jas platinti. Jis iš savo striukės kairės pusės vidinės kišenės išsitraukė kvadrato formos plastikinį peršviečiamą užspaudžiamą maišelį su viduje įdėtu medžiaginiu piešinėliu, kuriame buvo įdėtos kanapės. Daugiau su savimi narkotinių medžiagų ir kitų draudžiamų daiktų jis neturėjo. 2023 m. gruodžio 22 d., apie 18.00 val., prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, bare „Plus Plus Plus“, jis susitiko su draugu D., kurio pavardės nežino, kiek žino, jis gyvena (duomenys neskelbtini). Draugas jam parodė, kad su savimi turi kanapių ir neatlygintinai jam davė tų kanapių, kurios buvo įdėtos į plastikinį užspaudžiamą maišelį su viduje įdėtu medžiaginiu piešinėliu. Koks ten buvo kiekis, draugas jam nepasakė, todėl jis nežino. Jis apie (duomenys neskelbtini) vartoja kanapes, jas gauna skirtingais būdais – baruose, grupėse „(duomenys neskelbtini)“. Jis gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. D. A. papildomai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam paskelbtas ir įteiktas, jo prasmė ir turinys jam yra aiškūs ir suprantami, savo kaltę jis pripažįsta visiškai. Jis lieka prie savo 2023 m. gruodžio 23 d. pirmosios apklausos metu duotų parodymų. Apie (duomenys neskelbtini) jis vartoja narkotinę medžiagą – kanapes („žolę“) maždaug (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) per mėnesį. Dažniausiai „žolę“ jis įsigyja įvairiose grupėse, bendravimo programoje „(duomenys neskelbtini)“. Kitų narkotinių medžiagų jis nevartoja. 2023 m. gruodžio 22 d., apie 18.00 val., bare „Plus Plus Plus“, esančiame (duomenys neskelbtini), jis susitiko su savo draugu D., kurio nei pavardės, nei jokių kontaktinių duomenų nežino. Iki įvykio jis pažinojo D. apie (duomenys neskelbtini). Jie buvo pažįstami tik per „(duomenys neskelbtini)“, tačiau po įvykio D. ištrynė savo paskyrą ir daugiau jie nebuvo nei susitikę, nei bendravę. Jis žino, kad D. „žolę“ rūkydavo žymiai dažniau už jį ir visada su savimi turėdavo „žolės“. Jie susitiko bare, nes D. jam atnešė antsiuvą megztiniui. D. jam parodė, kad turi šiek tiek „žolės“. Jis paklausė D., ar jis jam galėtų artėjančioms šventėms kažkiek duoti „žolės“. D. jam davė vieną užspaudžiamą maišelį su „žole“ neatlygintinai. Jis už „žolę“ D. nemokėjo. Jis šį maišelį įsidėjo į vidinę striukės kišenę ir visai apie jį užmiršo. Po to jis susitiko su drauge V. B., kuri buvo su automobiliu „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jie abu apie 21.45 val. nuvyko prie miškelio, esančio (duomenys neskelbtini). Jie norėjo automobilyje tiesiog pavalgyti ir pažiūrėti filmą per mobilaus ryšio telefoną. Apie 22.25 val., kol jis telefone rinkosi filmą, prie automobilio priėjo policijos rėmėjai. Jis sėdėjo priekinėje vairuotojo vietoje. Priėjus policijos rėmėjui jis nuleido langą. Policijos rėmėjas pasakė, kad iš automobilio jaučia sklindantį „žolės“ kvapą. Policijos rėmėjas paklausė, ar jie automobilyje turi uždraustų daiktų ar medžiagų. Jis iš karto atsakė, kad striukės vidinėje kišenėje turi „žolės“. Jis pats išėmė ir pateikė policijos rėmėjams polietileninį maišelį su viduje buvusia „žole“. Po to jis buvo sulaikytas ir pristatytas į areštinę. Automobilio viduje jis su V. „žolės“ nerūkė. V. netgi nežinojo, kad jis su savimi turi „žolės“. Kaip ir minėjo, „žolę“ jis neatlygintinai gavo iš draugo D. savo reikmėms, artėjančioms šventėms. Dėl savo poelgio jis nuoširdžiai gailisi. Jis prašo jam skirti minimalią bausmę.

Liudytojas A. Č. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. gruodžio 22 d. dirbo kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Reagavimo valdybos (duomenys neskelbtini) A. M. Apie 22.34 val. jie gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini), policijos rėmėjai, šaukiniu (duomenys neskelbtini), pas asmenį rado narkotinių medžiagų. Atvykus nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini) G. P. paaiškino, kad patruliuodamas pastebėjo užvestą prie miško stovintį automobilį „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame už vairo sėdėjo D. A., o šalia, keleivio vietoje, buvo V. B. Priėjus prie automobilio, iš jo jautėsi stiprus, aitrus, galimai narkotinių medžiagų kvapas. Paklausus D. A., ar jis turi prie savęs narkotinių medžiagų, asmuo iš striukės kairės pusės vidinės kišenės išsitraukė plastikinį, permatomą, užspaudžiamą maišelį, kurio viduje buvo augalinės kilmės, žalsvos spalvos galimai narkotinė medžiaga. Rastos galimai narkotinės medžiagos buvo perduotos jiems, jie jas pristatė į Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyrių (toliau – ir OVS). Apžiūrėjus automobilį, jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų nebuvo rasta. Pas V. B. dalinės apžiūros metu taip pat nieko nerasta. Automobilis po apžiūros buvo perduotas V. B., o D. A. sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities VPK OVS. Automobilio apžiūros metu nebuvo pasitelktas kinologas, kadangi dirbančio kinologo šuo nebuvo apmokytas narkotinių medžiagų paieškai.

Iš (duomenys neskelbtini) G. P. 2023 m. gruodžio 22 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2023 m. gruodžio 22 d., apie 22.25 val., patruliuojant kartu su (duomenys neskelbtini) S. B. ir K. M., (duomenys neskelbtini), nuošalioje miško aikštelėje pastebėjo stovintį užvestą automobilį „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Privažiavę šalia jo, jie pastebėjo viduje sėdinčius du asmenis. Priėjus prie vairuotojo (kaip vėliau paaiškėjo, tai D. A.), vairuotojas atidarė automobilio langą. Iš automobilio iš karto pasijuto aitrus stiprus kvapas. Paklausus, ar automobilyje yra draudžiamų daiktų ar narkotinių medžiagų, asmuo tą neigė. Paprašius vairuotojo išlipti iš automobilio ir parodyti asmens dokumentą, asmuo iš striukės kairės pusės vidinės kišenės išsitraukė vairuotojo pažymėjimą ir jį padavė. Tuo metu pasijuto dar stipresnis aitrus kvapas. Tada jis dar kartą perklausė, ar D. A. tikrai neturi draudžiamų daiktų. Tuomet D. A. iš tos pačios striukės kairės pusės vidinės kišenės išsitraukė kvadrato formos plastikinį peršviečiamą, užspaudžiamą maišelį, kurio viduje buvo įdėtas medžiaginis piešinėlis, taip pat aitraus kvapo žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga, galimai „žolė“. Apie įvykį jie iš karto radijo ryšiu pranešė Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojui. Asmuo buvo perduotas atvykusiam V1731 ekipažui.

Iš 2023 m. gruodžio 24 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad policijos pareigūnas A. Č. pateikė plastikinį, permatomą, užspaudžiamą maišelį su viduje esančia augalinės kilmės galimai narkotine medžiaga, kuri buvo rasta pas D. A.

Iš 2024 m. sausio 18 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. IBPS-V-165080-24 matyti, kad žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga iš plastikinio užspaudžiamo maišelio (vokas Nr. 1) yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 1,027 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 22,4 proc. Tirti pateiktose D. A. rankų nuoplovose (vokas Nr. 2) narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta.

Iš 2024 m. vasario 5 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-N 3650/2023(01) matyti, kad D. A. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties, 3-chlorometkatinono (3-CMC). Šlapime amfetaminų, benzodiazepinų, etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime kokaino, kokaino metabolitų, opiatų nerasta.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai

BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

BK 269 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nurodytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad koks narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis laikytinas nedideliu, koks – dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis.

Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakyme Nr. 5 kanapės (antžeminės dalys) yra įrašytos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų I sąrašo „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į I sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“, 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV sąrašo 15 punktą kaip narkotinė medžiaga. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, 25 punktą nagrinėjamu atveju 1,027 g kanapių (antžeminių dalių) neviršija nedidelio, t. y. 5 g, kiekio ribos, todėl atitinka BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyką.

Teismas nenustatė kaltinamojo D. A. tikslo platinti pas jį rastą narkotinę medžiagą. Visų pirma, tokia išvada darytina atsižvelgus į rastos narkotinės medžiagos kiekį. Antra, tokią išvadą patvirtina paties kaltinamojo parodymai, iš kurių matyti, kad narkotinę medžiagą jis įgijo asmeniniam vartojimui, be tikslo jas platinti.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo D. A. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. A. 2023 m. gruodžio 22 d., apie 18.00 val., bare „Plus Plus Plus“, esančiame (duomenys neskelbtini), iš kito asmens neatlygintinai neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo 1,027 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose tetra-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 22,4 proc., o po to šią medžiagą nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, gabeno ir laikė, kol 2023 m. gruodžio 22 d., apie 22.25 val., prie miško, esančio (duomenys neskelbtini), ją pas jį rado ir paėmė policijos pareigūnai. Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais minėtais įrodymais.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo D. A. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

Dėl D. A. skirtinos bausmės

BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, bauda arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę D. A., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių ir kitomis bausmei individualizuoti reikšmingomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis. Teismas, skirdamas bausmę, pirmiausia atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – D. A. padarė vieną tyčinį, baigtą baudžiamajį nusižengimą (BK 12 straipsnis), susijusį su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis.

Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam D. A. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę ir jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, kad kaltinamasis D. A. iki BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo yra 1 kartą teistas (teistumas neišnykęs), baustas administracine tvarka. Pastarosios aplinkybės kaltinamąjį apibūdina neigiamai ir vertintinos jam nepalankiai. Be to, teismas įvertina ir D. A. asmenybę – yra santykinai jauno amžiaus, (duomenys neskelbtini), verčiasi individualia veikla. Teismas nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę – D. A. prisipažįsta dėl padarytos nusikalstamos veikos, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamąjam už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą paskyrus 30 MGL (1 500 Eur) dydžio baudą. Teismo vertinimu, būtent tokio dydžio bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir nebus akivaizdžiai per švelni ar per griežta.

D. A. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis D. A. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. gruodžio 22 d. 22.55 val. iki 2023 m. gruodžio 23 d. 11.49 val. (vieną dieną). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, D. A. laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Kaltinamasis prašė leisti jam sumokėti baudą per 9 mėnesių laikotarpį. Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 6 straipsnyje. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Teismas, vadovaudamasis BVK 6 straipsnio 2 dalimi, įvertindamas santykinai jauną kaltinamojo amžių ir paskirtos baudos dydį, daro išvadą, kad nustatytas dviejų mėnesių po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra per trumpas, todėl yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos baudos bausmės savanoriško mokėjimo laikotarpį – 9 mėnesius. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad paskirta bauda nėra išdėstoma dalimis, kaltinamajam nustatomas laikotarpis, per kurį jis privalo sumokėti baudą tokiomis dalimis, kokiomis gali.

Dėl kitų klausimų

D. A. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Perduodamas teismui baudžiamąją bylą prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodė, kad dėl tyrimo, kurio metu parengta Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2024 m. sausio 18 d. specialisto išvada, susidarė 308,84 Eur išlaidos, kurias prokuroras vertina kaip proceso išlaidas. BPK 103 straipsnio 3 punkte yra nustatyta, kad proceso išlaidas sudaro ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Taigi, išlaidos, kurios yra patiriamos tais atvejais, kai ekspertas ar specialistas atlieka tyrimą kaip tarnybinę užduotį, negali būti vertinamos kaip proceso išlaidos. Nagrinėjamu atveju D. A. turėtos narkotinės medžiagos tyrimas, po kurios buvo pateikta anksčiau minėta specialisto išvada, buvo atliktas ikiteisminio tyrimo pareigūno iniciatyva. Šį tyrimą kaip tarnybinę užduotį vykdydamas savo tarnybines pareigas atliko Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro (duomenys neskelbtini) L. G., todėl, vadovaujantis jau suformuota teismų praktika, šias išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir spręsti jų atlyginimo klausimą nėra pagrindo.

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – po tyrimo likusios kanapės (antžeminės dalys) – 0,880 g supakuotos į skaidrų plastikinį užspaudžiamą maišelį ir perduotos į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esantį Vilniuje, Liepyno g. 7, ir vokas, kuriame yra po cheminio tyrimo likę objektai ir jų pakuotės, perduotas saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus rajonas, Nemenčinės II kaimas, Vilniaus g. 69, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui – sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) MGL (1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. A. paskirti 20 (dvidešimties) MGL (1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, D. A. į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2023 m. gruodžio 22 d. 22.55 val. iki 2023 m. gruodžio 23 d. 11.49 val. (vieną dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai, ir skirti D. A. galutinę bausmę – 18 (aštuoniolikos) MGL (900 Eur (devynių šimtų eurų)) dydžio baudą.

Nustatyti D. A. 9 (devynių) mėnesių baudos sumokėjimo terminą, skaičiuojamą nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

D. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – po tyrimo likusias kanapes (antžeminės dalys) – 0,880 g, supakuotas į skaidrų plastikinį užspaudžiamą maišelį ir perduotas į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esantį Vilniuje, Liepyno g. 7, ir voką, kuriame yra po cheminio tyrimo likę objektai ir jų pakuotės, perduotą saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus rajonas, Nemenčinės II kaimas, Vilniaus g. 69, sunaikinti.

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.